- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-2406-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00962-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. K., L. G.
- Atsakovas
- T. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K. ir L. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K., L. G. ieškinį atsakovui T. B. medžiotojų ir žvejų būreliui dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, pažeistų teisių pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiu 2024 m. kovo 30 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 14: „Siūloma svarstyti, kad L. G. yra nepageidaujamas svečias organizuojamose medžioklėse, kurios vyksta T. B. medžioklės plotų vienete“; priteisti ieškovui L. G. 1 Eur neturtinę žalą iš atsakovo, pripažinus, kad atsakovas pažeidė ieškovo L. G. teisę medžioti svečio teisėmis atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas A. K. yra atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio narys, vienas iš Viešvėnų grupės vadovų, kuris turi teisę gauti medžioklės lapą ir įrašyti T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio svečius ir kitus medžiotojus į medžioklės lapą, taip leisdamas svečiams medžioti Viešvėnų grupei priskirtame medžioklės plotų vieneto dalyje. Ieškovas L. G. medžiojo svečio teisėmis atsakovui priskirtame medžioklės plotų vienete. 2024 m. kovo 30 d. atsakovo visuotinio narių susirinkime buvo priimtas sprendimas pripažinti ieškovą L. G. nepageidaujamu svečiu atsakovo organizuojamose medžioklėse, nes jis neva reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo už bebrų padarytą žalą jo miškui. Minėtas sprendimas priimtas ieškovui A. K. dėl jo bei kitų būrelių narių inicijuoto ikiteisminio tyrimo dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo (arba) organizavimo bei dėl galimo dokumentų klastojimo, jam kerštaujant bei siekiant įbauginti. Toks neteisėtas ir nepagrįstas 2024 m. kovo 30 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimas apriboja ieškovo A. K. teisę kviesti ieškovą L. G. į jo vadovaujamas medžiokles, o ieškovo L. G. teisę medžioti būrelio medžioklės ploto vienete svečio teisėmis nesant jokio teisinio pagrindo. Ieškovas A. K., būdamas Viešvėnų grupės vadovu, turi teisę kviesti atsakovo svečius į medžioklę, o ieškovas L. G., išlaikęs medžioklės egzaminą ir turėdamas Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą, turi teisę, ieškovui A. K. jį pakvietus, medžioti svečio teisėmis. Pagal atsakovo vidaus tvarkos taisykles medžioklėje svečio teisėmis gali dalyvauti svečiai, sumokėję svečio mokestį, ne daugiau kaip 10 kartų per medžioklės sezoną. Medžioklėse „varant“ ar „sėlinant tykojant“ svečias gali dalyvauti tik su juo kviečiančiu atsakovo nariu. Be nurodytų apribojimų, kitos papildomos sąlygos svečių medžioklei nėra nustatytos. Priimtas sprendimas dėl ieškovo L. G. pripažinimo nepageidaujamu svečiu medžioklėse yra visiškai negrįstas ir nemotyvuotas, todėl pripažintinas negaliojančiu. Tokiu neteisėtu sprendimu apribojus ieškovo L. G. teisę medžioti, šiam padaryta neturtinė žala. Ieškovas L. G. prarado galimybę užsiimti mėgstama veikla, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir dėl to suprastėjo jo sveikata. Pripažinus ieškovą L. G. nepatikimu asmeniu, nukentėjo jo reputacija, todėl jam priteistina 1 Eur neturinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra asociacija, vienijanti 53 narius. Ieškovas L. G. nėra būrelio narys. Nuo 2023 m. liepos mėn. ieškovas L. G. įgijo 8,84 ha žemės sklypą, kuris patenka į atsakovo valdomą medžioklės ploto vienetą. Nuo šio momento tarp jo ir atsakovo pradėjo kilti konfliktinės situacijos. Praėjus mėnesiui po žemės sklypo įsigijimo, ieškovas L. G. kreipėsi į Upynos seniūniją su prašymu dėl bebrų padarytos žalos miškui nustatymo ir žalos atlyginimo iš atsakovo pirmininko S. B.. Apžiūrėjus ieškovo L. G. žemės sklypą, nebuvo nustatyta bebrų padaryta žala. Nors ieškovas L. G. nesiekė geranoriškai spręsti susidariusios situacijos, atsakovo valdyba pavedė Dūseikių medžiotojų grupei, kurios medžioklės teritorijoje yra ieškovo L. G. sklypas, atidžiau stebėti miško teritoriją ir mažinti bebrų populiaciją. Vėliau ir visi kiti iškilę klausimai buvo sprendžiami ne tiesiogiai, bet per advokatą. Ieškovas L. G. 2024 m. vasario 20 d. kreipėsi dėl jo priėmimo į atsakovo narius. Šiam iš anksto pranešus bei suteikus galimybę prisistatyti, narystės klausimas buvo svarstytas 2024 m. kovo 30 d. atsakovo visuotiniame ataskaitiniame narių susirinkime. Po įvykusios diskusijos ieškovo L. G. prašymas dėl priėmimo į atsakovo narius buvo netenkintas. Atsižvelgiant į ieškovo L. G. elgesį, jis taip pat buvo pripažintas nepageidaujamu svečiu medžioklėse, organizuojamose atsakovo medžioklės ploto vienete. Už šį sprendimą balsavo 31 narys, 20 narių buvo prieš. Po priimto sprendimo ieškovui L. G. buvo nurodyta, kad pagal teisės aktų reikalavimus jam bus sudaryta galimybė medžioti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype sudarant sutartį. Nepaisant to, ieškovas L. G. kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo sudaryti gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sutartį. Ieškovas L. G. yra nusiteikęs priešiškai ir ieško menkiausios dingsties apskųsti atsakovo organų sprendimus bei kitokiais veiksmais apsunkinti jo veiklą. Tarp dalies Viešvėnų grupės narių ir atsakovo kyla konfliktai. Šių narių iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, kiti teisminiai ginčai yra siekis gauti palankius jų atžvilgiu atsakovo sprendimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį ieškovas L. G. nepatenka į subjektų, galinčių ginčyti juridinio organo sprendimus, todėl jis neturi teisės reikšti ieškinio. Ieškovas A. K. taip pat neturi teisės reikšti ieškinį, nes jo subjektinės teisės bei įstatymų saugomi teisiniai interesai nebuvo pažeisti priėmus ginčo sprendimą. Medžioklė svečio teisėmis negali būti suabsoliutinama net jei atitinkamas svečias formaliai atitinka medžioklės klubo vidaus taisyklėse nustatytus reikalavimus. Nuo pat sklypo įsigijimo ieškovo L. G. ir atsakovo santykiai buvo įtempti, kuriuos lėmė jo paties elgesys, nenoras bendradarbiauti, ginčus spręsti derybų būdu. Sprendimas ieškovą L. G. pripažinti nepageidaujamu svečiu priimtas visuotinio narių susirinkimo dalyvių dauguma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas A. K. yra atsakovo narys. Pagal atsakovo įstatytų 3.2.7 punktą jis turi teisę kreiptis į teismą dėl atsakovo visuotinio narių susirinkimo ar kito organo priimto sprendimo, manydamas, kad jo teisės pažeistos. Nors ieškovas L. G. nėra atsakovo narys, tačiau šiuo atveju sprendžiant dėl jo teisės kreiptis į teismą, vertintinas skundžiamo atsakovo priimto sprendimo pobūdis. Ginčyti juridinio asmens sprendimus teisme gali ne tik juridinio asmens kreditoriai, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis, bet ir kiti asmenys. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo esmę ir tikslus, padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas tiesiogiai susijęs su ieškovo L. G. interesais, todėl jis turi teisę kreiptis į teismą remdamasis procesinės ir materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis asmens teisę į teisminę gynybą.
6. Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas numato ieškovui L. G. teisę medžioti svečio teisėmis, atsakovas neturėjo teisės jos apriboti, todėl priimtas sprendimas jį pripažinti nepageidaujamu asmeniu būrelio organizuojamose medžioklėse prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Teismas nurodė, kad įstatyme įtvirtinta teisė medžioti gali būti įgyvendinama keliais būdais, t. y. pirma, medžiojant medžioklės plotų vienete kaip medžioklės plotų naudotojo nariui, antra, medžioklės plotų naudotojo nariui leidus ar pakvietus bei trečia, žemės sklypų savininkams, valdantiems ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, su medžioklės plotų naudotoju sudarius sutartį. Teisės aktai nedetalizuoja, kaip įgyvendinama teisė medžioti medžioklės plotų naudotojams pakvietus, t. y. svečio teise. Taigi kiekvienas medžioklės plotų naudotojas turi teisę šią tvarką nusistatyti savarankiškai. Atsakovas yra medžioklės plotų naudotojas, jo teisinė forma – asociacija. Atsakovas buvo įsteigtas ir veikia savo narių (medžiotojų ir žvejų) interesais, todėl naudodamasi asociacijos laisve, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, turi teisę laisvai ir savarankiškai nusistatyti būrelio nariams priimtinas veiklos taisykles ir atitinkamai reglamentuoti vidaus reikalų tvarkymą, narystės asociacijoje santykius, įskaitant ir teisę asmenims dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse svečio teise.
7. Atsakovo medžioklės svečio teise bei svečio pripažinimo nepageidaujamu asmeniu tvarka numatyta atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse. Pagal šių taisyklių 1.3 punktą atsakovo vidaus tvarkos taisyklės yra privalomos visiems atsakovo nariams bei atsakovo organizuojamose medžioklėse dalyvaujantiems medžiotojams – svečiams. Pagal vidaus tvarkos taisyklių 9.2 punktą nepageidaujamus asmenis, kurie negali būti kviečiami dalyvauti medžioklėse svečio teisėmis, nustato valdyba. Nei atsakovo įstatai, nei vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kokiu pagrindu asmuo gali būti pripažintas nepageidaujamu asmeniu atsakovo organizuojamose medžioklėse svečio teise. Teisė asmenį pripažinti nepageidaujamu asmeniu atsakovo organizuojamose medžioklėse yra atsakovo organų prerogatyva ir šio klausimo išsprendimas priklauso nuo atsakovo organų valios. Tokį aiškinimą lemia specifinis asociacijos statusas.
8. Iš atsakovo 2024 m. kovo 7 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 7 teismas nustatė, kad vadovaujantis vidaus tvarkos taisyklėmis, valdyboje buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo L. G. pripažinimo nepageidaujamu asmeniu atsakovo organizuojamose medžioklėse svečio teisėmis. Apsvarsčiusi šį klausimą, valdyba priėmė sprendimą teikti šį klausimą svarstyti visuotiniam narių susirinkimo balsavimui. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas S. B. paaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl konfliktiškų santykių su ieškovu L. G.. Visuotinis narių susirinkimas 2024 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą ieškovą L. G. pripažinti nepageidaujamu asmeniu būrelio organizuojamuose medžioklėse.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo vidaus tvarkos taisyklių 1.3 punktą būrelio vidaus tvarkos taisyklės yra privalomos visiems atsakovo nariams bei atsakovo organizuojamose medžioklėse dalyvaujantiems medžiotojams – svečiams. Už svečio supažindinimą su vidaus tvarkos taisyklėmis yra atsakingas jį pakvietęs narys (Vidaus tvarkos taisyklių 1.6 punktas), o šių taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės už jų nesilaikymą (Vidaus tvarkos taisyklių 1.7 punktas). Atsakovo vidaus tvarkos taisyklių 5.4 punkte nurodyta, kad svečiai, norintys dalyvauti varyminėje ar palaukiminėje medžioklėje, gali tik su juos kviečiančiu atsakovo nariu, kvietimas taip pat turi būti suderintas su grupės vadovu. Šios tvarkos nesilaikymas laikytinas atsakovo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimu. Be to, medžiotojų būreliai kiekvienais metais turi teisę sumedžioti ribotą kiekį žvėrių, tai nustatyta ne tik teisės aktuose, bet ir vidaus tvarkos taisyklių 2.9, 7.6 punktuose. Taigi medžiojant turi būti derinami visų medžioklės dalyvių poreikiai užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, neiškeliant vieno konkretaus nario arba šiuo atveju, svečio, interesų aukščiau kitų narių. Ieškovo L. G. elgesys, teismo vertinimu, pagrįstai įvertintas nepagarbiu atsakovo narių atžvilgiu, pažeidžiančiu atsakovo vidaus tvarkos taisykles. Ieškovas L. G. nurodė, kad jokios nuobaudos jam nėra paskirtos, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas L. G. nėra atsakovo narys, todėl jam ir negalėjo būti taikomos vidaus tvarkos taisyklėse numatytos nuobaudos, o jis kaip asmuo, dalyvaujantis būrelio medžioklėse svečio teise, pripažintas nepageidaujamu.
10. Teismas, įvertinęs esamą teisinį reglamentavimą bei atsakovo įstatus, vidaus tvarkos taisykles, padarė išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas dėl ieškovo L. G. pripažinimo nepageidaujamu asmeniu atsakovo organizuojamose medžioklėse, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
11. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimas priimtas pažeidžiant sprendimo priėmimo tvarką. Be to, siekiant užtikrinti ieškovo L. G. teisę medžioti, jis buvo informuotas, kad su juo bus sudaryta sutartis dėl jam kaip privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo šiam privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo skundžiamą sprendimą pripažinti negaliojančiu dėl to, kad jį priėmė netinkamas atsakovo valdymo organas.
12. Padaręs išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti skundžiamo atsakovo sprendimo negaliojančiu, ieškovo L. G. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas taip pat atmetė.
13. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo A. K. reikalavimų pagrįstumo, taip pat pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas ieškovui A. K. leidžia ir toliau naudotis atsakovo įstatuose, vidaus tvarkos taisyklėse nurodytomis teisėmis. Ieškovas turi teisę kviesti kitus asmenis medžioti svečio teisėmis vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka, nėra netekęs galimybės patenkinti savo kaip medžiotojo ar atsakovo nario poreikius. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo sprendimas neproporcingai apriboja ieškovo A. K. teises, todėl jo reikalavimas pripažinti atsakovo 2024 m. kovo 30 d. visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 14 negaliojančiu atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantai (ieškovai) A. K. ir L. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024-07-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ir apeliantų A. K. ir L. G. pareikštą ieškinį atsakovui T. B. medžiotojų ir žvejų būreliui tenkinti pilna apimtimi arba alternatyviai: gražinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti visas ieškovų ir apeliantų A. K. ir L. G. bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
14.1. Teismas padarė teisės taikymo klaidą suabsoliutindamas atsakovo teisę priimti sprendimą paskelbti L. G. nepageidaujamu asmeniu, taip uždraudžiant atsakovo narui ieškovui A. K. pasikviesti svečio teisėmis į atsakovo medžiokles ieškovą L. G.. Teismas netinkamai taikė teisės šioje byloje kilusiam ginčui taikymo taisyklę, kuri yra nurodyta kasacinio teismo jurisprudencijoje: (i) CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas nesivadovavo arba netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką.
14.2. Iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kodėl teismas vadovaujasi atsakovo ir jo liudytojų pozicija, o ieškovo liudytojų, kurie nurodė, kad L. G. niekada nieko nėra pažeidęs yra nevertinami. Tariami pažeidimai paneigti paties atsakovo arba į bylą pateiktu Seniūnijos dokumentu, kurio teismas nevertino ir dėl jo nepasisakė. Negalėtų būti laikomu pagrįstu argumentu tai, kad šioje byloje apklausti liudytojai dalyvauja kituose teisminiuose ginčuose su atsakovu, nes kituose civiliniuose procesuose dalyvauja ir atsakovas bei jo liudytojai (valdybos nariai), kurie taip pat turi procesinį suinteresuotumą. Jei teismas vienodai vertintų abi ginčo puses, jis vienodu patikimumu turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimus bei šalių liudytojų parodymus, tačiau taip nėra. Tai leidžia ieškovams daryti išvadą, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra subjektyviai šališkas.
14.3. Iš skundžiamo sprendimo motyvų apskritai nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas nustatė, kad atsakovas motyvuotai ir pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti ieškovą L. G. nepageidaujamu asmeniu atsakovo organizuojamose medžioklėse, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovo 2024-03-30 VNS protokole balsuojant dėl tokio sprendimo apskritai net nebuvo nurodyta, kad L. G. dalyvavo medžioklėse nepakviestas. Nesant visuotinio narių susirinkime dalyvių supažindinimo, žinojimo ir valios tokį sprendimą priimti šiuo pagrindu. Tokia teismo išvada prieštarauja tiek CK 2.82 str. 4 d. dėl tokio atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo prieštaravimo protingumo ar sąžiningumo principams, tiek kasacinio teismo išaiškinimui, kad sąžiningumo principas šiuo atveju vertinamas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu liudiję T. Z. ir V. R. liudijo apie tai kas buvo išsakyta visuotinio susirinkimo metu, aplinkybės dėl medžiojimo nepakviestam nebuvo nurodytos 2024-03-30 susirinkimo dalyviams prieš balsuojant dėl L. G. klausimo. Teismas, tik nustatęs ir įsitikinęs, kad visuotinio narių susirinkime dalyviai žinojo, kad jie yra supažindinti su visais L. G. įvardijamais kaip netinkamais veiksmais ir tokias aplinkybes patikrinęs, galėjo daryti išvadą, kad sprendimas yra priimtas motyvuotai ir pagrįstai.
14.4. Teismas pažeidė proceso teisės normas, įpareigojančias teismą tinkamai motyvuoti priimamus procesinį sprendimą (CPK 270, 331 straipsniai), nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi bylą nagrinėjęs teismas, tinkamai neatlikęs byloje esančių įrodymų analizės, t. y. neįvertinęs jų tarpusavyje (neįvertinęs įrodymų viseto), neatskleidė bylos esmės, visiškai nepasisakė dėl argumentų, kuriais gynėsi ieškovas, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti kaip tinkamai nemotyvuotą.
14.5. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo nustatyti, ar priimant sprendimą ieškovą L. G. paskelbti nepageidaujamu asmeniu toks pagrindas (i) iš tiesų objektyviai egzistavo, ar jei toks pagrindas iš tiesų egzistavo, teismas (ii) turėjo nustatyti ar šis pagrindas buvo pakankamas priimti sprendimą pripažinti ieškovą L. G. nepageidaujamu asmeniu dėl vidaus tvarkos taisyklėse bei privalomų etikos ir moralės normų pažeidimo.
Atsiliepimas
14.6. Atsakovo valdybos 2024-03-07 protokole, nei 2024-03-30 visuotinio narių susirinkimo sprendime, nei visuotinio narių susirinkimo metu, nei ieškovo pateiktame ieškinyje, nei atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį nebuvo nurodyta, kad ieškovas L. G. buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu dėl to, kad jis neva nepakviestas būrelio narių dalyvavo atsakovo medžioklėse būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete. Būtent atsakovas, priimdamas sprendimą, apriboti ieškovų teises turi aiškiai nurodyti, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių bei nustatytų aplinkybių buvo priimtas atitinkamas sprendimas apriboti ieškovų teises. Šiuo atveju atsakovas to nepadarė. Visuotiniame narių susirinkimo sprendime apskritai nėra nurodyti sprendimo priėmimo motyvai, atsakovas tik bylos nagrinėjimo nurodė vis naujus papildomus pagrindus (dėl dalyvavimo medžioklėse be kvietimo nėra nurodyta ir atsakovo procesiniuose dokumentuose), leidžiančius sprendimu paskelbti ieškovą L. G. nepageidaujamu asmeniu. Akivaizdu, kad tokia situacija yra nesąžininga ieškovų atžvilgiu ir atsakovui leidžia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis neribotai plečiant bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui nurodant vis kitus pagrindus siekiant pateisinti priimtą visuotinio narių susirinkimo sprendimą, nepaisant to, kad tokios priežastys nebuvo nurodytos ši sprendimo motyvuose ir dėl jų pasisakyta visuotinio susirinkimo metu.
14.7. 2024-03-30 būrelio visuotinio narių susirinkimo protokole yra nurodyta, kad 14 susirinkimo klausimu buvo siūloma svarstyti kad ieškovas L. G. yra nepageidaujamas svečias organizuojamose medžioklėse, kurios vyksta T. B. medžioklės plotų vienete. Pačiame protokole jokie papildomi motyvai, dėl kokių priežasčių ieškovą L. G. yra siūloma pripažinti nepageidaujamu svečiu, nenurodyti. Susirinkimo metu, aiškinant tokio siūlymo motyvus, buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad ieškovas iš būrelio reikalauja žalos atlyginimo. Ši aplinkybė į bylą pateiktu įrodymu yra paneigta. Iš su ieškiniu pateiktos Telšių rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnijos pažymos yra matoma, kad ieškovas L. G. nusprendė pats išgriauti bebrų užtvanką ir nereikalauti jokios žalos atlyginimo iš būrelio, o būrelio pirmininkas patikino, kad ieškovui L. G. išgriovus užtvanką, bus dedamos pastangos, kad bebrų populiacija toje vietoje būtų reguliuojama.
14.8. Teismas, vertindamas tik bylos nagrinėjimo metu pateiktas atsakovo liudytojų prielaidas, kad neva ieškovas L. G. dalyvavo atsakovo medžioklėse nepakviestas, nors tokios aplinkybės nebuvo nurodomos atsakovo valdymo organų sprendimuose dėl L. G. teisių apribojimo, priėmė siurprizinį sprendimą bei peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad susirinkimo metu toks ieškovo L. G. paskelbimo nepageidaujamu asmeniu pagrindas, medžiojimas būrelio naudojamame susirinkime jo nepakvietus būrelio nariams, nebuvo nurodytas. Todėl tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti tokį teismo sprendimą kaip motyvuotą siurprizinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ieškovai neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti.
14.9. Teismas, vadovaudamasis būrelio vidaus tvarkos taisyklėmis, nenustatė, kada vyko medžioklė, kurioje ieškovas L. G. dalyvavo neva be atsakovo narių kvietimo. Kadangi būrelio vidaus tvarkos taisyklės įsigaliojo tik 2024-02-10 dieną, jose numatyta tvarka ir sankcijos galėjo būti skiriamos tik pažeidimams, kurie buvo padaryti po 2024-02-10 dienos. Ieškovas L. G. po 2024-02-10 nėra dalyvavęs nei vienoje atsakovo medžioklėje. Dėl šios priežasties tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą, kadangi teismas, vadovaudamasis 2024-02-10 būrelio vidaus tvarkos taisyklėmis, nepagrįstai ir neteisėtai neva nustatė aplinkybę, kad ieškovas L. G. dalyvavo atsakovo medžioklėje į ją nepakviestas ir tokį ieškovo L. G. elgesį teismas pripažino kaip nepagarba atsakovui. Teismas nenurodo skundžiamame sprendime, kodėl jis vadovaujasi atsakovo 2024-02-10 taisyklėmis, kurias taiko atgaline tvarka, dar iki taisyklių įsigaliojimo įvykusiems įvykiams.
14.10. Prašomą pripažinti negaliojančiu sprendimą dėl ieškovo L. G. paskelbimo nepageidaujamu asmeniu galėjo priimti tik būrelio valdyba, o ne visuotinis narių susirinkimas. Tokia būrelio valdybos teisė, perleisti jos turimas kompetencijas kitam valdymo organui taip pat nėra numatyta nei vidaus tvarkos taisyklėse, nei įstatuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje nusprendė vadovautis būrelio vidaus tvarkos taisyklėmis, teismas nustatęs, kad sprendimą priėmė nekompetentingas valdymo organas, turėjo pripažinti tokį sprendimą negaliojančiu. Kadangi teismas neįvertino to, kad buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas priimant prašomą pripažinti negaliojančiu visuotinį narių susirinkimo sprendimą, tai yra dar vienas pagrindas panaikinti tokį teismo sprendimą.
14.11. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad L. G. dalyvavo medžioklėje, be liudytojų prielaidų, kad kažkas, kažkada, kažkur su kažkuo išsiaiškino, kad L. G. dalyvavo medžioklėje nepakviestas, atsakovas nepateikė. Todėl tokia atsakovo pozicija byloje bei teismo išvada pagrįstai turėtų būti laikoma siurprizine ir nepagrįsta.
14.12. Ieškovų įsitikinimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas tik todėl, kad ieškovas A. K. yra vienas iš būrelio narių, kurio iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kadangi ieškovas A. K. kviečia ieškovą L. G. į medžiokles, taip buvo kerštaujama ieškovui A. K. už jo keliamus klausimus dėl būrelio valdymo organų veiklos skaidrumo. Ieškovų įsitikinimu, tokio sprendimo priėmimu yra siekiama užkirsti kelią bet kokiai būrelio valdymo organų kritikai ir įbauginti likusius būrelio narius, kurie taip pat nėra patenkinti esama situacija būrelyje. Kadangi atsakovas, priimdamas tokius sprendimus, piktnaudžiauja savo teisėmis, tai yra dar vienas sprendimas tokį visuotinio narių susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiu.
14.13. Pagal vidaus tvarkos taisyklių 9.2 punktą nepageidaujamus asmenis, kurie negali būti kviečiami dalyvauti medžioklėse svečio teisėmis, nustato valdyba. Nei atsakovo įstatai, nei vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kokiu pagrindu asmuo gali būti pripažintas nepageidaujamu asmeniu atsakovo organizuojamose medžioklėse svečio teise. Visgi, asmens pripažinimo nepageidaujamu asmeniu nuostata yra įtvirtinta vidaus tvarkos taisyklių 9 dalyje „Nuobaudos“. Vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja medžioklių organizavimo procedūras atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, nustato vidaus tvarką bei privalomos etikos ir moralės normas medžiotojų tarpusavio santykiuose ir santykiuose su atsakovo valdymo organais, yra privalomos atsakovo nariams ir svečiams (vidaus tvarkos taisyklių 1.2, 1.3 punktai), todėl, darytina išvada, kad nepageidaujamais asmenimis pripažįstami atsakovo medžioklėse dalyvaujantys asmenys svečio teise už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus.
15. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo 2024-07-19 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovui iš ieškovų visas atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
15.1. Ieškovas nenurodo jokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje būtų pateiktas išaiškinimas, jog sprendžiant, ar juridinio asmens organo sprendimas turėtų būti pripažįstamas negaliojančiu CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, sąžiningumo principas turėtų būti suprantamas, kaip reikalaujantis atsakyti į klausimą, ar juridinio asmens organas „veikė gera valia (lot. bona fide)“, o protingumo principas – „ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas“. Toks CK 2.82 straipsnio 4 dalies aiškinimas yra suformuotas ne kasacinio teismo praktikoje, o tėra ieškovų pateikiama atitinkamos nuostatos interpretacija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovai apeliaciniame skunde nepagrindė, jog teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, susijusias su sąžiningumo ar protingumo principais CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste.
15.2. Ieškovai apeliaciniame skunde iškraipo teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendime konstatavo vien aplinkybę, jog ieškovas L. G. dalyvavo atsakovo vykdomose medžioklėse nepakviestas. Tačiau, kaip matyti iš teismo sprendime nurodytos išvados, teismas sprendime taip pat konstatavo, kad L. G., nors galimai ir būdavo pakviestas į atsakovo medžiokles, į jas atvykdavo be jį pakvietusio asmens, ką Vidaus tvarkos taisyklių 5.4. punktas tiesiogiai draudžia.
15.3. Liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo civiliniame procese priemonių, skirtų nustatyti bylai reikšmingiems faktiniams duomenims. Liudytojų parodymai savaime neturi mažesnės įrodomosios vertė nei kitų rūšių įrodymai, pavyzdžiui, rašytiniai įrodymai. Bylą nagrinėjantis teismas privalo į juos tinkamai atsižvelgti ir įvertinti visų bylose esančių įrodymų kontekste. Atsižvelgiant į tai, ieškovų pozicija, kad teismas negalėjo nustatyti šių faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo L. G. dalyvavimu atsakovo medžioklėse be jį pakvietusio asmens, nes jos buvo įrodinėjamos „tik“ liudytojų parodymais, yra visiškai nepagrįsta. Teismas visus liudytojų parodymus įvertino tinkamai, jų įdėmiai klausėsi teismo posėdžio metu, uždavinėjo jiems klausimus, Sprendime detaliai aptarė parodymų turinį. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo ieškovų teiginiams, kad teismas negalėjo padaryti išvados dėl L. G. netinkamo elgesio medžioklių metu, remdamasis liudytojų parodymais. Ieškovai teismo posėdžio metu jų pozicijai palankias aplinkybes, t. y. tai, kad ieškovo L. G. elgesys nebuvo konfliktiškas, taip pat įrodinėjo liudytojų parodymais.
15.4. Priešingai nei mėgina parodyti ieškovai, teismas sprendimą atmesti ieškovų ieškinį grindė ne vien aplinkybe, kad ieškovas L. G. atsakovo medžioklėse kaip svečias dalyvavo be jį pakvietusio asmens. Teismas sprendime nustatė ne tik tai, kad „ieškovas L. G. varyminėje medžioklėje dalyvavo be jį pakvietusio atsakovo nario“ ir šios aplinkybės neneigė teismo posėdžio metu, bet ir tai, kad L. G. ir Atsakovo narių santykiai buvo konfliktiški, L. G. elgėsi neetiškai, piktnaudžiavo jam sudaryta galimybe medžioti ir po bendros varyminės medžioklės toliau siekė individualiai medžioti bokštelyje, siekė dalyvauti atsakovo organizuojamose medžioklėse, nors atsakovo nariai tam prieštaraudavo. Taigi, priešingai nei mėgina teigti ieškovai, teismo sprendimą nulėmė ne vien teismo nustatytas faktas, kad L. G. atsakovo medžioklėse dalyvavo be jį pakvietusio atsakovo nario.
15.5. Teismas priėmė sprendimą, tinkamai taikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei vadovaudamasis įrodymų pusiausvyros principu, t. y. byloje esančių įrodymų visuma teismui leido padaryti išvadą, jog labiau tikėtina, negu ne, kad ieškovas L. G. pažeidinėjo būrelio tvarką ir jo santykiai su būrelio nariais buvo konfliktiški, todėl atsakovo visuotinis narių susirinkimas turėjo pagrindą jį pripažinti nepageidaujamu svečiu. Be to, teismas sprendimo pateikė itin išsamius jo priėmimo motyvus ir detaliai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus (įskaitant proceso dalyvių žodinius paaiškinimus). Ieškovams nepalankus teismo sprendimas savaime nereiškia, jog šis sprendimas buvo netinkamai motyvuotas. Teismo sprendimas dėl to, kad teismas jame konstatavo, jog ieškovas L. G. atsakovo medžioklėse dalyvavo be jį pakvietusio asmens ir tokiu būdu pažeidė atsakovo medžioklės tvarką, nelaikytinas siurpriziniu.
15.6. Aplinkybė, jog ieškovas L. G. atsakovo organizuojamose medžioklėse dalyvavo be jį pakvietusio nario, buvo itin išsamiai aptarta 2024-07-01 teismo posėdžio metu. Apie ją papasakojo atsakovo pirmininkas bei liudytojai D. A. ir V. Š.. Šiame posėdyje dalyvavo patys ieškovai, įskaitant L. G., išklausė atitinkamus atsakovo pirmininko paaiškinimus bei liudytojų parodymus ir turėjo galimybę dėl aptariamų aplinkybių šiems proceso dalyviams užduoti klausimus. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad teismo priimtas sprendimas nėra surprizinis.
15.7. Ginčo sprendimą dėl L. G. pripažinimo nepageidaujamu svečiu priėmė atsakovo visuotinio narių susirinkimo dalyvių dauguma. Atsakovo, kaip asociacijos, dalyviams turi būti užtikrinama teisė imtis priemonių, kai vieno asmens, ypač nesančio asociacijos nariu, interesai prieštarauja asociacijos narių daugumos interesams. Šiuo atveju ginčo sprendimo panaikinimas reikštų prioriteto suteikimą vieno asmens, net nesančio atsakovo nariu, interesams atsakovo daugumos narių sąskaita. Atsižvelgiant į tai, atsakovo, kaip ir bet kurios kitos asociacijos nariams, turi būti suteikiama diskrecijos teisė spręsti, ar tam tikro asmens interesai neprieštarauja visų likusių atsakovo narių interesams, ypač tais atvejais, kai teisės aktai, įstatai, ar Būrelio vidaus taisyklės tiesiogiai nenustato, kokiais atvejais asmuo gali būti pripažįstamas nepageidaujamu svečiu. Tokiu atveju diskrecija yra neišvengiama ir ji turėtų būti suteikiama ne vienam asmeniui (jam teigiant, kad jo elgesys buvo tinkamas, ir šiai pozicijai turint lemiamą vaidmenį), o atsakovo narių daugumai, kuri geriausiai gali įvertinti, kas atitinka jos interesus.
15.8. Be to, būrelis siekė ir šiuo metu siekia užtikrinti tinkamą L. G. ir būrelio (jo narių) interesų pusiausvyrą. Iškart po 2024-03-30 visuotinio narių susirinkimo, 2024-04-02 būrelis raštu informavo L. G., kad su juo teisės aktų numatyta tvarka bus sudaryta medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sutartis. Tačiau L. G., kaip nurodyta aukščiau, dar kartą pademonstruodamas savo destruktyvų elgesį, visiškai ignoravo šį būrelio pranešimą ir tą pačią dieną kreipėsi į teismą dėl būrelio įpareigojimo sudaryti medžiojimo sutartį. Atsakovo įsitikinimu, L. G. sudarius galimybę atsakovo medžioklės ploto vienete organizuojamose medžioklėse medžioti svečio teisėmis, būtų neišvengiamai sudaromos prielaidos tolimesniems teisiniams konfliktams, kurie kenktų sklandžiai atsakovo veiklai ir nepagrįstai eikvotų atsakovo finansinius bei laiko išteklius.
15.9. Atsakovas pastebi, kad kiti atsakovo nariai, kurių teisinius interesus atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimas ieškovą L. G. pripažinti nepageidaujamu svečiu paveikė lygiai taip pat (t. y. suvaržė teisę į medžioklę svečio teisėmis kviesti tik L. G.), reikalavimų dėl šio sprendimo pripažinimo negaliojančiu nepareiškė. Tuo tarpu vieno atsakovo nario – ieškovo A. K. – interesas bei noras į atsakovo organizuojamas medžiokles svečio teisėmis kviesti konkretų asmenį negali būti pripažintas svaresniu už atsakovo visuotinio narių susirinkimo, t. y. visų kitų atsakovo narių, teisę nuspręsti, kuriems tretiesiems asmenims sudaryti galimybę medžioti atsakovo valdomame medžioklės plotų vienete, atsižvelgiant į šių asmenų elgesį.
15.10. Visuotinis narių susirinkimas yra didžiausią svarbą turintis asociacijos organas, nes jam Asociacijų įstatymo 8 straipsnis priskiria kompetenciją spręsti reikšmingiausius asociacijos veiklos klausimus. Visuotiniame narių susirinkime asociacijos nariai, priešingai nei sprendimus priimant jiems atstovaujantiems valdymo organams, turi galimybę tiesiogiai išreikšti savo valią asociacijos veiklai svarbiausiais klausimais. Šiuo atveju ginčo sprendimą dėl L. G. pripažinimo nepageidaujamu svečiu būrelyje priėmė ne atsakovo valdyba, o visuotinis narių susirinkimas. Atsakovo nuomone, tai niekaip negali sudaryti pagrindo ginčo objektu esantį sprendimą panaikinti, nes jį priėmė aukščiausią sprendimo galią būrelyje turintis organas, visiems susirinkime dalyvavusiems atsakovo nariams tiesiogiai išreiškus savo valią ginčo klausimu.
15.11. Atsakovas pažymi, kad ginčo sprendimas buvo priimtas 2024-03-30 visuotinio narių susirinkimo metu, o būrelio vidaus tvarkos taisyklės buvo patvirtintos 2024-02-10 visuotinio narių susirinkimo metu. Taigi, ginčo sprendimo priėmimo metu jos galiojo. Antra, teismas, priimdamas sprendimą bei vertindamas ieškovo L. G. elgesį ir jo bei atsakovo narių tarpusavio santykius, vadovavosi ne tik atsakovo vidaus tvarkos taisyklėmis, bet ir medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, bei atsakovo įstatais. Trečia, 2024-02-10 visuotinio narių susirinkimo taisyklės didele apimtimi tik formaliai įtvirtino būrelyje jau ilgą laiką nusistovėjusias bei galiojusias taisykles, pavyzdžiui, tai, kad į būrelio medžioklę pakviestas svečias joje dalyvauti negali be jį pakvietusio nario. Tokios taisyklės egzistavimo dar iki formalaus vidaus taisyklių patvirtinimo ir to teismo posėdžio metu neginčijo patys ieškovai.
15.12. Teismo sprendimą, priešingai nei mėgina parodyti ieškovai, nulėmė ne tik faktas, kad ieškovas L. G. dalyvavo atsakovo medžioklėse be jį pakvietusio atsakovo nario, tokiu būdų pažeisdamas atsakovo taisykles, bet ir nustatytas bendro pobūdžio konfliktiškas L. G. elgesys, kuris paskatino atsakovo visuotinį narių susirinkimą jį pripažinti nepageidaujamu svečiu būrelyje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad atsakovas T. B. medžiotojų ir žvejų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešas juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, jos įstatai juridinių asmenų registre įregistruoti 2018 m. vasario 13 d. (toliau – Įstatai) (ieškinio priedas Nr.1).
19. Būrelio Įstatų 5.1 punktas nustato, kad būrelio organai yra: visuotinis narių susirinkimas, kolegialus valdymo organas – būrelio valdyba ir vienasmeninis valdymo organas – būrelio pirmininkas. Organas, turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių nesudaromas.
20. 2024 m. vasario 10 d. buvo patvirtintos T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio vidaus taisyklės (toliau – Taisyklės) (2024-06-17 DOK 13364).
21. Taisyklių 1.3 punktas nustato, kad taisyklės patvirtinamos būrelio visuotinio narių susirinkimo yra privalomos visiems būrelio nariams ir būrelio organizuojamuose medžioklėse dalyvaujantiems medžiotojams – svečiams. Būrelio narys, pakvietęs medžiotoją svečią, atsako už jo supažindinimą su taisyklėmis (1.6 punktas).
22. Taisyklėse nustatyta, kad medžioklėje gali dalyvauti Būrelio nariai, sumokėję metinį nario mokestį, neturintys nuobaudų arba jas atlikę ir atitinkantys Medžioklės taisyklėse numatytus reikalavimus (Taisyklių 5.3.1 punktas), svečiai, sumokėję svečio mokestį (Taisyklių 5.3.2 punktas). Svečias, išskyrus būrelio nario šeimos narius, būrelio medžioklėse gali dalyvauti ne daugiau kaip 10 kartų per medžioklės sezoną (Taisyklių 5.3.3 punktas).
23. Taisyklių 9 skirsnyje (Nuobaudos) 9.1 punktas nustato, kad už būrelio įstatų bei šių Taisyklių pažeidimą ar nevykdymą būrelio nariams nuobaudos yra skiriamos vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Būrelio valdyba už šių taisyklių pažeidimą ar nevykdymą turi teisę pažeidėją įspėti, pareikšti pastabą, taikyti ar skirti nuobaudą. 9.2 punktas nustato, kad nepageidaujamus asmenis, kurie negali būti kviečiami dalyvauti medžioklėse svečio teisėmis, nustato būrelio valdyba.
24. 2024 m. kovo 7 d. įvyko T. B. medžiotojų ir žvejų klubo valdybos posėdis (protokolas Nr. 10), kuriuo darbotvarkės 4 punktu buvo svarstyta dėl L. G. prašymo įstoti į būrelį, nutarta: „Patenkinti L. G. prašymą ir teikti jo prašymą visuotinio būrelio susirinkimo balsavimu“. Darbotvarkės 5 punktu buvo svarstyta L. G. pripažinti kaip nepageidaujamą asmenį dalyvauti kaip svečią organizuojamuose T. B. būrelio medžioklėse, nutarta: „Teikti visuotiniam narių susirinkimo balsavimui kaip nepageidaujamą svečią“ (2024-07-01 DOK 14425).
25. Atsakovas pateikė raštą be datos, kuriuo ieškovui L. G. pranešama, kad jo 2024-02-20 prašymas priimti į būrelio narius bus svarstomas balsuojant visuotiniame ataskaitiniame būrelio narių susirinkime, kuris vyks 2024-03-30 10 val. (atsiliepimo priedas Nr.3).
26. 2024 m. kovo 30 d. įvyko T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinis būrelio narių susirinkimas, kurio darbotvarkės tryliktuoju klausimu buvo svarstomas pateiktas L. G. prašymas įstoti į T. B. medžiotojų būrelį klausimas. Protokole pažymėta, kad pasisakė „už“ A. K., pasisakė „prieš“ – D. A.. Protokole taip pat pažymėta, kad 16 balsai „už“, 35 – „prieš“ „susilaikę“ – nėra; susirinkimo nutarimas šio klausimu nesuformuluotas.
27. Darbotvarkės keturioliktuoju klausimu svarstytas klausimas dėl nepageidaujamų svečių dalyvavimo medžioklėse: siūloma svarstyti, kad L. G. yra nepageidaujamas svečias medžioklėse, kurios vyksta T. B. medžioklės plotų vienete. Protokole pažymėta, kad pasisakė „prieš“ B. D. , pasisakė „už“ D. A.; balsuota „už“ -31, „prieš“ – 20, susilaikę – nėra; susirinkimo nutarimas taip pat nesuformuluotas (2024-06-17 DOK 13364).
28. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl pripažinimo negaliojančiu 2024 m. kovo 30 d. atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 14: „Siūloma svarstyti, kad L. G. yra nepageidaujamas svečias organizuojamose medžioklėse, kurios vyksta T. B. medžioklės plotų vienete“; 1 Eur neturtinės žalos priteisimo ieškovui L. G. iš atsakovo, pripažinimo, kad atsakovas pažeidė ieškovo L. G. teisę medžioti svečio teisėmis atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentais.
Dėl 2024 m. kovo 30 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo 14 klausimu pripažinimo negaliojančiu
30. Apeliantai nesutikdami su teismo sprendimu, teigė, kad nebuvo pagrindo skirti ieškovui L. G. visuomeninio poveikio priemonės, o teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų liudytojų parodymuose.
31. CK 6.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.
32. Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad visuotinis narių susirinkimas: 1) keičia asociacijos įstatus; 2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip; 3) skiria (renka) ir atšaukia kitų kolegialių organų, jei tokie organai numatyti asociacijos įstatuose, narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip; 4) nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, jei asociacijos įstatuose mokėjimo tvarka nenustatyta; 5) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 6) priima sprendimą dėl asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo); 7) priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip. Taip pat visuotinis narių susirinkimas sprendžia ir kitus šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų asociacijos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos (8 str. 2 d.).
33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teisės medžioti įgyvendinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Įstatyme įtvirtinta teisė medžioti gali būti įgyvendinama keliais būdais, t. y. pirma, medžiojant medžioklės plotų vienete kaip medžioklės plotų naudotojo nariui, antra, medžioklės plotų naudotojo nariui leidus ar pakvietus bei trečia, žemės sklypų savininkams, valdantiems ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, su medžioklės plotų naudotoju sudarius sutartį. Teisės aktai nedetalizuoja, kaip įgyvendinama teisė medžioti medžioklės plotų naudotojams pakvietus, t. y. svečio teise. Taigi, kiekvienas medžioklės plotų naudotojas turi teisę šią tvarką nusistatyti savarankiškai.
34. Atsakovo medžioklės svečio teise bei svečio pripažinimo nepageidaujamu asmeniu tvarka numatyta atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse. Pagal šių taisyklių 1.3 punktą atsakovo vidaus tvarkos taisyklės yra privalomos visiems atsakovo nariams bei atsakovo organizuojamose medžioklėse dalyvaujantiems medžiotojams – svečiams. Pagal vidaus tvarkos taisyklių 9.2 punktą nepageidaujamus asmenis, kurie negali būti kviečiami dalyvauti medžioklėse svečio teisėmis, nustato valdyba. Nei atsakovo įstatai, nei vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kokiu pagrindu asmuo gali būti pripažintas nepageidaujamu asmeniu atsakovo organizuojamose medžioklėse svečio teise. Asmens pripažinimo nepageidaujamu asmeniu nuostata yra įtvirtinta vidaus tvarkos taisyklių 9 dalyje „Nuobaudos“. Vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja medžioklių organizavimo procedūras atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, nustato vidaus tvarką bei privalomos etikos ir moralės normas medžiotojų tarpusavio santykiuose ir santykiuose su atsakovo valdymo organais, yra privalomos atsakovo nariams ir svečiams (vidaus tvarkos taisyklių 1.2, 1.3 punktai), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepageidaujamais asmenimis pripažįstami atsakovo medžioklėse dalyvaujantys asmenys svečio teise už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus.
35. Taisyklių 9 skirsnyje (Nuobaudos) 9.2 punktas nustato, kad nepageidaujamus asmenis, kurie negali būti kviečiami dalyvauti medžioklėse svečio teisėmis, nustato būrelio valdyba, t. y. sprendimą dėl visuomeninio poveikio priemonės taikymo – medžiotojo – svečio teisės dalyvauti medžioklėse apribojimo priima valdyba. Nagrinėjamu atveju, ginčijamą sprendimą dėl ieškovo L. G. dalyvavimo medžioklėse svečio teisėmis apribojimo priėmė visuotinis būrelio narių susirinkimas valdybos narių teikimu. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas S. B. paaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl konfliktiškų santykių su ieškovu L. G.. Nei Asociacijų įstatymo nuostatos, nei būrelio įstatai imperatyviai nedraudžia visuotiniam susirinkimui spręsti dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo, todėl sutiktina jog klausimas dėl visuomeninio poveikio priemonės taikymo pagrįstai buvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę. Apeliantų argumentas, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant asociacijos įstatuose įtvirtintą visuotinio narių susirinkimo kompetenciją, kas sudaro savarankišką pagrindą pripažinti skundžiamą sprendimą negaliojančiu, atmetamas.
36. 2024 m. kovo 7 d. įvyko T. B. medžiotojų ir žvejų klubo valdybos posėdis (protokolas Nr. 10) darbotvarkės ketvirtuoju punktu nutarė teikti L. G. prašymą dėl įstojimo į būrelio narius visuotiniam būrelio susirinkimui svarstyti. Darbotvarkės penktuoju punktu buvo nutarta klausimą dėl L. G. dalyvavimo medžioklėse svečio teisėmis apribojimo perduoti svarstyti visuotiniams narių susirinkimui, t. y. klausimas dėl teisės medžioti apribojimo buvo pateiktas svarstyti visuotiniam susirinkimui valdybos iniciatyva. Protokole nėra jokių duomenų apie būrelio nario (-ių) pranešimą apie L. G. padaryta vidaus taisyklių pažeidimą (-us), nenurodyta, kada ir koks pažeidimas galimai padarytas ir pan., taip pat nėra duomenų, ar pats L. G. dalyvavo valdybos posėdyje, ar jam buvo pasiūlyta pasiaiškinti dėl galimai padarytų vidaus taisyklių pažeidimų. Atsakovas pateikė raštišką pranešimą L. G. apie tai, kad jo prašymas dėl įstojimo į būrelio narius pateiktas svarstyti 2024-03-30 visuotiniam būrelio narių susirinkimui; duomenų, kad L. G. būtų pranešta, kad kartu visuotiniame būrelio narių susirinkime bus svarstomas jo teisės medžioti svečio teisėmis apribojimas už galimai padarytą vidaus taisyklių pažeidimą byloje nėra.
37. 2024-03-30 būrelio visuotinio narių susirinkimo protokole yra nurodyta, kad keturioliktuoju susirinkimo klausimu buvo siūloma svarstyti kad ieškovas L. G. yra nepageidaujamas svečias organizuojamose medžioklėse, kurios vyksta T. B. medžioklės plotų vienete. Pažymėtina, kad nei valdybos 2024-03-07 protokole, nei 2024-03-30 visuotinio narių susirinkimo sprendime, nei visuotinio narių susirinkimo metu nebuvo nurodyta, kad ieškovas L. G. buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu dėl to, kad jis neva nepakviestas būrelio narių dalyvavo atsakovo medžioklėse būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete.
38. Asociacijoje visuomeninio poveikio priemonių taikymo turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokių svarbių klausimų nagrinėjimui, užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos garantijos atitinka ne tik asociacijos narių, bet ir kitų suinteresuotų asmenų, kurių atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo (nagrinėjamoje byloje – ieškovo).
39. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantų argumentais, kad sprendimo dėl ieškovo L. G. teisės medžioti apribojimo priėmimo procedūroje nurodytos garantijos nebuvo užtikrintos.
40. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad 2024-03-30 Būrelio visuotinio narių protokole yra trumpai nurodyta, kad keturioliktuoju susirinkimo klausimu buvo siūloma svarstyti kad ieškovas L. G. yra nepageidaujamas svečias organizuojamose medžioklėse, kurios vyksta T. B. medžioklės plotų vienete, jokie papildomi motyvai, dėl kokių priežasčių ieškovas yra nepageidaujamas svečias, nenurodyti. Susirinkimo metu buvo nurodyta, kad ieškovas iš būrelio reikalauja žalos atlyginimo už jo miškui bebrų padarytą žalą. Atsikirsdamas į ieškinį, atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad nuo 2023 m. liepos mėn. ieškovas L. G. įgijo 8,84 ha žemės sklypą, kuris patenka į atsakovo valdomą medžioklės ploto vienetą, prasidėjo konfliktai su ieškovu: ieškovas kreipėsi į Upynos seniūniją su prašymu dėl bebrų padarytos žalos miškui nustatymo ir žalos atlyginimo iš atsakovo pirmininko S. B.. Vėliau ir visi kiti iškilę klausimai buvo sprendžiami ne tiesiogiai, bet per advokatą. Po priimto sprendimo pripažinti ji nepageidaujamu svečiu medžioklėse ieškovui L. G. buvo nurodyta, kad pagal teisės aktų reikalavimus jam bus sudaryta galimybė medžioti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype sudarant sutartį. Nepaisant to, ieškovas L. G. kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo sudaryti gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sutartį. Atsakovas akcentuoja, kad nuo pat sklypo įsigijimo ieškovo L. G. ir atsakovo santykiai buvo įtempti, kuriuos lėmė jo paties elgesys, nenoras bendradarbiauti, ginčus spręsti derybų būdu. Ieškovas L. G. yra nusiteikęs priešiškai ir ieško menkiausios dingsties apskųsti atsakovo organų sprendimus bei kitokiais veiksmais apsunkinti jo veiklą.
41. Taigi, sprendimo dėl teisės medžioti svečio teisėmis apribojimo priėmimo metu, atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu atsakovas nebuvo nurodęs, kad L. G. buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu dėl to, kad jis neva nepakviestas būrelio narių dalyvavo atsakovo medžioklėse būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete; bendrais bruožais buvo akcentuojamas ieškovo elgesys, jo asmeninės savybės, konfliktai su būrelio valdymo organais.
42. Tik teismo posėdžio metu atsakovo atstovas S. B. tarp kitų priekaištų ieškovo elgesiui nurodė, kad ieškovas nepakviestas būrelio narių dalyvavo atsakovo medžioklėse būrelio naudojamame medžioklės ploto vienete; kada ir kokiomis aplinkybėmis ieškovas padarė šios pažeidimus, konkretizuota nebuvo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais būrelio narys D. A. ir V. Š., būrelio valdybos narys patvirtino, kad ieškovas L. G. į medžiokles ėjo nekviestas, tačiau neatskleidė, kada, kokiomis aplinkybėmis įvyko toks pažeidimas. Atsakovo atstovas, liudytojai taip pasisakė apie ieškovo neva konfliktišką būdą, kišimosi į būrelio veiklą, konfliktus su kitais būrelio nariais dėl teritorijos, taip pat nekonkretizuojant, kada, ir kokie konkretus pažeidimai įvyko.
43. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais būrelio nariai T. Z., V. R. parodė, kad nežino, kad tarp ieškovo L. G. ir atsakovo narių būtų kilę konfliktų; susiklosčiusią situaciją įvertino kaip kerštą būrelio nariui A. K., kuris dažniausia kviečia L. G. medžioti, už jo inicijuotą būrelio lėšų auditą.
44. Bylos duomenimis, teismo posėdžio metu ieškovo galimi vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai buvo nagrinėjami plačiai, įvairiais aspektais; byloje nėra duomenų, kad ieškovo dalyvavimas medžioklėse be jo pakvietusio atsakovo nario buvo nagrinėjamas būrelio valdybos posėdyje ir visuotiniame būrelio narių susirinkime kaip vienas iš pagrindų apriboti jo teisę medžioti, informacija apie ši pažeidimą paaiškėjo tik teismo posėdžio metu.
45. Esant tokioms bylos aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo išvada apie tai, jog ieškovas dalyvaudavo medžioklėse be jo kviečiančio atsakovo nario, tuo pažeidė atsakovo vidaus tvarkos taisyklių 5.4 punkto nuostatą, buvo ieškovams siurprizinė, ieškovui nebuvo užtikrinta galimybė pasiruošti nurodytų pažeidimų nagrinėjimui visuotinio būrelio narių susirinkimo metu.
46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovui L. G. buvo pagrįstai apribota teisė dalyvauti medžioklėse svečio teisėmis dėl ieškovo L. G. konfliktiško ir neetiško elgesio; teismas konstatavo, kad pagal galiojančią tvarką medžioti svečio teise galima tik atsakovo nariui pakvietus, tačiau buvo pastebėta, kad ieškovas medžioja be atsakovo narių pakvietimo. Atsakovo atstovas S. B., liudytojas V. Š. paaiškino, kad ieškovas L. G. siekė kuo aktyviau medžioti. V. Š. paliudijo, kad ieškovo L. G. į medžiokles pradėjo nebekviesti dėl jo nuolatinių prašymų medžioti. S. B. parodė, kad, pasibaigus varyminei medžioklei, ieškovas L. G. toliau siekė medžioti bokštelyje. Toks ieškovo elgesys demonstravo nepagarbą atsakovo nariams. Atsakovo atstovo S. B. ir liudytojų V. Š. bei D. A. nurodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir ieškovų bei kitų liudytojų paaiškinimai, kad ieškovas L. G. daug kartų dalyvavo medžioklėse atsakovo narių B. D., V. Š., J. B., A. A., V. R. bei kitų narių kvietimu. Be to, ieškovas L. G. varyminėje medžioklėje dalyvavo be jį pakvietusio atsakovo nario. Posėdžio metu šių faktų iš esmės neneigė ir pats ieškovas L. G.. Atsakovo vidaus tvarkos taisyklių 5.4 punkte nurodyta, kad svečiai, norintys dalyvauti varyminėje ar palaukiminėje medžioklėje, gali tik su juos kviečiančiu atsakovo nariu, kvietimas taip pat turi būti suderintas su grupės vadovu. Šios tvarkos nesilaikymas laikytinas atsakovo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimu. Be to, medžiotojų būreliai kiekvienais metais turi teisę sumedžioti ribotą kiekį žvėrių, tai nustatyta ne tik teisės aktuose, bet ir vidaus tvarkos taisyklių 2.9, 7.6 punktuose. Taigi, medžiojant turi būti derinami visų medžioklės dalyvių poreikiai užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, neiškeliant vieno konkretaus nario arba šiuo atveju, svečio, interesų aukščiau kitų narių. Ieškovo L. G. elgesys, teismo vertinimu, pagrįstai įvertintas nepagarbiu atsakovo narių atžvilgiu, pažeidžiančiu atsakovo vidaus tvarkos taisykles.
47. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas L. G. derybų būdu nesiekė spręsti kilusius ginčus su atsakovu, naudojosi advokato pagalba. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė šį argumentą, kaip neturinti reikšmės, pripažinus, kad ieškovas L. G. nesilaikė atsakovo vidaus tvarkos taisyklių medžioklių metu, kas sudarė pagrindą apriboti ieškovo teisę dalyvauti medžioklėse.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados sudaro pagrindą sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimu padarytos išvados, kad ieškovas elgesį nepagarbiai atsakovo narių atžvilgiu, tokiu būdu pažeidė atsakovo vidaus tvarkos taisykles, vertindamos kaip formalios ir neįrodytos; teismas nenustatė, kokie konkretūs ieškovo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai pagrįstai įvertinti nepagarbiu elgesiu būrelio narių atžvilgiu bei sudarė pagrindą pripažinti jį nepageidaujamu asmeniu. Atsakovo atstovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie ieškovo veiksmus yra bendro pobūdžio – pastebėta, kad medžioja be būrelio narių pakvietimo, yra konfliktiškas, pan. Atsakovo atstovo S. B. paaiškinimai, kad ieškovas, pasibaigus varyminei medžioklei, siekė medžioti bokštelyje, ką atstovas įvertino kaip nepagarbos būrelio nariams demonstravimu, vertinti kritiškai, dėl S. B. ir ieškovo konfliktiškų santykių, kuriuos pripažino ir pats atsakovo atstovas.
49. T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio vidaus taisykles, kurių 9.2 punktas numato nuobaudą – medžiotojo svečio teisės dalyvauti būrelio medžioklėse buvo patvirtinti būrelio visuotiniame narių susirinkime 2024 m. vasario 10 d.; nurodyta nuobauda negali būti taikoma už vidaus tvarkos pažeidimus, padarytus iki vidaus taisyklių patvirtinimo.
50. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę aplinkybes įrodinėja tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis); sutiktina, kad nagrinėjamu atveju atsakovui pareigą įrodyti, kad ieškovas po vidaus tvarkos patvirtinimo padarė vidaus tvarkos pažeidimus. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokių konkrečių faktinių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Dėl neturtinės žalos
51. Ieškovai suformulavo išvestinį reikalavimą priteisti ieškovui L. G. 1 Eur neturtinę žalą iš atsakovo, pripažinus, kad atsakovas pažeidė ieškovo L. G. teisę medžioti svečio teisėmis atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete.
52. Šis ieškovų reikalavimas netenkinamas. Remiantis įstatyminiu reglamentavimu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
53. Įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, teismui panaikinus neteisėtą asociacijos visuotinio susirinkimo narių sprendimą.
54. Kasacinis teismas, remdamasis konstitucine žalos atlyginimo samprata, išaiškino, kad išimtiniais atvejais neturtinė žala gali būti atlyginama ir nesant įstatymo normos, tiesiogiai taikant Konstituciją ar tarptautinius teisės aktus, iš kurių kyla Lietuvos Respublikos įsipareigojimai dėl esminių žmogaus teisių apsaugos, tačiau ši išimtis taikytina tik tuo atveju, jei žala kilo dėl esminių Konstitucijoje ar tarptautiniuose teisės aktuose garantuojamų žmogaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019).
55. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista Konstitucijos saugoma ieškovo teisė, sudaranti pagrindą nukrypti nuo neturtinės žalos atlyginimo įstatymo pagrindu principo; bylos duomenimis šalių santykiai buvo konfliktiški dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo, taigi ieškovų ginčijamas visuotinio susirinkimo sprendimas gal ir sukėlė ieškovams neigiamų emocijų, tačiau bendrame šalių konfliktinių santykių fone nepadarė ieškovui L. G. esminės neturinės žalos, ką netiesiogiai pripažįsta pats ieškovas, prašydamas priteisti simbolinį atlyginimą.
Dėl bylos baigties
56. Įvertinusi visa, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė atsakovo įstatų bei vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, aiškino ir taikė įrodinėjimą, įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso kodekso normas ir dėl šios priežasties nepagrįstai atmetė ieškovų šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl 2024 m. kovo 30 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolinio sprendimo Nr. 14 dėl ieškovo L. G. pripažinimo nepageidaujamu svečiu organizuojamose medžioklėse, pripažinimo negaliojančiu. Tai sudaro pagrindą panaikinti byloje priimtą teismo procesinį sprendimą dėl šio reikalavimo ir priimti naują sprendimą – ieškovų nurodytą reikalavimą tenkinti; ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
57. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminę reikšmę turinčių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą – ieškinį iš dalies patenkinti, atsirado pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).
59. Ieškovai už ieškinį sumokėjo 239,09 Eur žyminį mokestį, patyrė 2961,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (2024-07-01 DOK 14427). Apeliacinės instancijos teismui patenkinus vieną iš dviejų ieškovų pareikštų reikalavimų ieškovams iš atsakovo priteisiamas 120 Eur žyminis mokestis ir 1481 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
60. Atsakovas patyrė 2368,58 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme; patenkinus ieškinį 50 proc., atsakovas įgijo teisę į 50 proc. patirtų išlaidų atliginimo (1184 Eur).
61. Ieškovai sumokėjo 239,09 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovams iš atsakovo priteisima 120 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Ieškovai patyrė 1981,49 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (2024-10-25 DOK 37009). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (50 proc.), vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.10 punktu, ieškovams priteisiama 991 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
62. Atsakovas patyrė 2982,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atsakovas įgijo teisę į 1491 Eur išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Ieškovų A. K. ir L. G. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti, panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
A. K. ir L. G. ieškinį patenkinti iš dalies, pripažinti negaliojančiu 2024 m. kovo 30 d. atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 14 dėl ieškovo L. G. pripažinimo nepageidaujamu svečiu medžioklėse, kurios vyksta T. B. medžioklės plotų vienete. Ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio, juridinio asmens kodas 193141583, lygiomis dalimis 120 Eur žyminį mokestį ir 1481 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš ieškovų A. K., gimusio 1963 m. lapkričio 27 d., ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui T. B. medžiotojų ir žvejų būreliui, juridinio asmens kodas 193141583, 1184 Eur išlaidų už advokato suteiktą pagalbą pirmosios instancijos teisme.
Priteisti A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio, juridinio asmens kodas 193141583, lygiomis dalimis 120 Eur žyminį mokestį ir 991 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui T. B. medžiotojų ir žvejų būreliui, juridinio asmens kodas 193141583, 1491 Eur išlaidų už advokato suteiktą pagalbą apeliacinės instancijos teisme.