Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus įgalioto atstovo Daliaus Čepono apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. (dėl nelegalaus A. Š. ir V. G. darbo) ir pritaikius ATPK 30 ¹ str. nuostatas, paskirta 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda; administracinio teisės pažeidimo byla dalyje A. K. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nubaustas už tai, kad, būdamas A. K. personalinės įmonės savininku, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi 2012-04-29 leido dirbti jo vadovaujamame grožio salone, Ateities g. 3, Vilniuje, A. Š. ir V. G. esant darbo sutarties požymiams (buvo sutarta dėl pareigų, darbo vietos, nustatytas darbo laikas, aptartas darbo užmokestis), tačiau inspektavimo dienai apie asmens priėmimą į darbą nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Be to, A. K. buvo surašytas 2012-05-22 administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41 str. 1 d. dėl to, kad, būdamas A. K. personalinės įmonės savininku, organizuodamas vadovaujamos įmonės darbuotojų darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalies nuostatas, t.y. įmonės grožio salone, Ateities g. 3, Vilniuje, 2012-04-29 d. 11.15 val. salono darbuotojai dirbo ne pagal 2012-03-14 įmonės savininko patvirtintą darbo grafiką: kirpėja O. I. dirbo darbo grafike numatytą poilsio dieną, vietoje darbo grafike turėjusių dirbti kirpėjo S. M. ir kosmetologės A. Z. jų darbo vietose rastos dirbančios darbo pažymėjimų nepateikusios ir neįrašytos į balandžio mėnesio darbo grafiką A. Š. ir V. G..

Anot apelianto, teismas, nenustatęs A. K. lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai jo atžvilgiu taikė ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir paskyrė mažesnę, nei sankcijoje nustatyta nuobaudą.

A. K. atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinio skundo argumentas, kad O. I. prašymas bei įsakymas dėl pasikeitimo pamainomis surašyti atbuline data, yra nepagrįstas. Nurodo, kad šis klausimas jau buvo nagrinėtas VDI posėdyje ir dėl šio pažeidimo jis nebuvo pripažintas kaltu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-705-648/2012).

Dėl A. K. veikos, numatytos ATPK 41 str. 1 d.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 41 str. 1 d. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus. Nurodyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

A. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis, būdamas darbdaviu, fiziniu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, nes įmonės grožio salone, Ateities g. 3, Vilniuje, 2012-04-29 d. 11.15 val. salono darbuotojai dirbo ne pagal 2012-03-14 įmonės savininko patvirtintą darbo grafiką: kirpėja O. I. dirbo darbo grafike numatytą poilsio dieną, vietoje darbo grafike turėjusių dirbti kirpėjo S. M. ir kosmetologės A. Z. jų darbo vietose rastos dirbančios darbo pažymėjimų nepateikusios ir neįrašytos į balandžio mėnesio darbo grafiką A. Š. ir V. G..

Iš 2012-05-22 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 0351-0082 matyti, kad 2012-04-29 apie 11.15 val. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriai V. Ž. ir A. P. atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad salono darbuotojai dirbo ne pagal 2012-03-14 įmonės savininko patvirtintą darbo grafiką: kirpėja O. I. dirbo darbo grafike numatytą poilsio dieną, vietoje darbo grafike turėjusių dirbti kirpėjo S. M. ir kosmetologės A. Z. jų darbo vietose rastos dirbančios darbo pažymėjimų nepateikusios ir neįrašytos į balandžio mėnesio darbo grafiką A. Š. ir V. G. (b. l. 2-3, II t.)

A. K. teisme nurodė, kad dėl A. Š. ir V. G. darbo grafiko jis neturėjo teisės koreguoti, nes jis jau buvo patvirtintas. O. I. 2012-04-27 pateikė prašymą 2012-04-29 jai nustatyti darbo dieną (b.l.33, t.1)

Iš byloje pateikto A. K. 2012-03-14 patvirtinto balandžio mėnesio darbo grafiko matyti, kad 2012 m. balandžio 29 d. O. I. buvo poilsio diena (b.l.5, II tomas).

Iš O. I. paaiškinimo matyti, kad 2012-04-29 pagal darbo grafiką jai turėjo būti poilsio diena, tačiau kolegos S. M. prašymu ji su juo susikeitė ir jį pavadavo. Merginų, kurios dirbo tą dieną, ji nepažįsta, kadangi jos pamainoje niekada jos nedirbo (b.l. 6, II tomas).

Iš A. K. personalinės įmonės 2012-04-28 įsakymo Nr.127 matyti, kad darbuotojai O. I. 2012-04-29 nustatyta darbo diena (darbo pradžia 9.00 valanda, trukmė 4 valandos) (b.l. 34, I tomas).

Iš A. K. personalinės įmonės 2012-04-29 įsakymo Nr.131 matyti, kad darbuotojoms A. Š. ir V. G. nustatytos darbo dienos balandžio 29, 30; darbo pradžia 9.00 valanda, trukmė 4 valandos (b.l. 36, I tomas).

Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Kaip nustatyta apylinkės teismo, kirpėja O. I. nurodytu laiku salone dirbo, vadovaudamasi įmonės savininko 2012-04-28 d. įsakymu dėl 2012 m. balandžio mėnesio darbo grafiko, jai suteikiant poilsio dieną balandžio 30 d. ir nustatant darbo dieną balandžio 29 d.

Nagrinėjamu atveju O. I. pateikus prašymą dėl grafiko pakeitimo, teisės aktai nedraudžia darbdaviui, esant pagrindui, keisti iš anksto sudaryto darbuotojų darbo grafiko. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog dėl O. I. darbo pagal pakeistą darbo grafiką A. K. veiksmuose nėra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinio skundo argumentas, kad O. I. prašymas ir darbdavio įsakymas surašyti atbuline tvarka, bylos duomenimis nepagrįstas.

Be to, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog 2012-04-29 d. 11.15 val. A. Š. ir V. G. salone dirbo nelegaliai, todėl kaltinimas dėl jų darbo ne pagal darbo grafiką būtų darbdavio baudimas už tą patį du kartus.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai A. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 41 str. 1 d. nutraukė.

Dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo

Apylinkės teismo nutarimu A. K. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d., numatančią, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad A. K. skirta nuobauda yra per švelni, t.y., jog teismas, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir išskirtinių aplinkybių, nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).

Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, nesant teisinio pagrindo, A. K. atžvilgiu taikė ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei ATPK 41 ³ str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą – 2000 Lt.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas netinkamai taikė LR ATPK 30¹ str., todėl nutarimas dalyje dėl LR ATPK 30¹ str. taikymo keistinas, paskiriant A. K. ATPK 41 ³ str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą – 6000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus įgalioto atstovo Daliaus Čepono apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarimą ir skirti A. K. pagal LR ATPK 41 ³ str. 1 d. administracinę nuobaudą – 6000 Lt.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.