Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) M. P. (M. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei I. G. ir atsakovės I. G. priešieškinį ieškovui M. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išlaikymo vaikui, trečiasis asmuo antstolis Rimantas Vižainiškis, išvadą teikianti institucija –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.3. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo teismas be kita ko atkreipė dėmesį, kad nustatyta vaiko gyvenamoji vieta nėra pakeista, į teismo sprendimų privalomumo principą. Taip pat nurodė, jog aktualu ir tai, jog duomenų apie tai, kad vaikas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 18 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. gyveno išimtinai pas ieškovą ir jis vykdė tiek savo, tiek atsakovės pareigą išlaikyti vaiką, nepateikta. Liudytojas ieškovo sūnus teismo posėdyje nurodė, kad šalių vaikas nuo 2023 m. žiemos švenčių iki 2024 m. balandžio vidurio gyveno su tėvu, o po to kas antrą savaitę. Tačiau į bylą taip pat pateiktos atsakovės ir vaiko bendros nuotraukos, darytos nurodytu ieškovo laikotarpiu. Į bylą pateikti duomenys, kad vaiko tėvas mokėjo už vaiko darželį, tačiau taip pat pateikti duomenys, kad atsakovė mokėjo už vaikui teikiamas logopedo paslaugas. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes apie vaiko išlaikymo pareigos už vieną ir/ar abu tėvus ieškovo nurodytu laikotarpiu vykdymą. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo bei dėl baudos skyrimo atsakovei ir ieškinį šioje dalyje atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.1. Nesutikdamas su patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos dalimi dėl bendravimo iki vaiko mokyklos, pažymi, jog teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad ieškovo siūloma tvarka šalys gyveno jau metus laiko ir jokių didesnių konfliktų tarp jų dėl tvarkos nekilo, o vaikas prie tokios tvarkos per minėtą laikotarpį jau yra įpratęs. Teismas tinkamai neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių apie 2023 m. gruodžio 26 d. įvykį, kai Tarnyba konstatavo vaiko teisių pažeidimą. Atkreipia dėmesį į Tarnybos išvadą ir atstovės teismo posėdyje pateiktą poziciją, jog atsižvelgiant į tai, kad 50/50 bendravimo su vaiku tvarka taikoma metus laiko, tikslinga ją patvirtinti. Nesutinka, kad atsakovės nurodyta bendravimo su vaiku tvarka labiau atitinka vaiko interesus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad vaikas yra mažametis, jį su motina neabejotinai sieja stiprus prieraišumo ryšis, kurį reikšminga išlaikyti ilgiau, vaikas nuo gimimo būna su motina ir gauna didesnę jos globą, o tarp šalių yra konfliktiški santykiai. Tokie teismo nurodyti argumentai ieškovo atžvilgiu yra diskriminacinio pobūdžio, be to prieštarauja ir vyraujančiai teismų praktikai. Pažymi, kad ir ieškovą su vaiku sieja artimas ir prieraišus ryšys, be to byloje nėra duomenų, kad vaikas būtų daugiau praleidęs laiko nuo gimimo su motina, o ne su tėvu. Be to, teismas neįvertino ir to, jog Tarnyba nurodė, kad vaikui tiek tėvo, tiek motinos namuose užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos bei Tarnybos specialistai užfiksavo teigiamus atsiliepimus iš vaiko ugdymo įstaigų apie vaiko tėvus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į tėvų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, lygybės principą. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalį. Į bylą buvo pateikta kompetentingų specialistų išvada, jog ieškovo prašoma bendravimo su vaiku tvarka nepakenks vaiko teisėms bei interesams, teismas nepagrindė, kodėl vaiko gyvenimas su tėvu pažeis vaiko interesus. Mano, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą ieškovo atžvilgiu taip pat įrodo ir tai, jog teismas vertindamas įrodymus byloje ir priimdamas sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos rėmėsi atsakovės pateikta vaizdo medžiaga ir nurodė, kad iš šios medžiagos matyti, jog šalių santykiai yra konfliktiški. Pažymi, jog teismas privalo atsisakyti priimti įrodymus, kurie neatitinka leistinumo reikalavimų. Šiuo atveju atsakovės pateikta vaizdo medžiaga nebuvo patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi nebuvo pateiktas vertimas į lietuvių kalbą. Ieškovo vertinimu, nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos, atsakovės pateikta vaizdo medžiaga neatitinka leistinumo reikalavimo ir dėl šios priežasties teismo negalėjo būti laikoma įrodymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalies prasme.

14.3. Kritiškai vertina ir teismo sprendimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo bei baudos atsakovei skyrimo. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, be kita ko, 2023 m. gruodžio 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje pateiktų duomenų, kitų ieškovo akcentuotų aplinkybių apie nurodytu laikotarpiu jo rūpinimąsi vaiku. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad visu laikotarpiu ieškovas rūpinosi savo sūnumi bei įvertinti, kad jo pareiga buvo įvykdyta. Ieškovo įsitikinimu, išlaikymą teikęs tėvas gali prašyti teismo nustatyti juridinį faktą, kad išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimu patvirtintą susitarimą jis yra įvykdęs, o ne atitinkamai pakeisti Sutarties sąlygas. Šiuo atveju ieškovas tinkamai pasinaudojo savo teise, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai yra neteisingi. Taip pat pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, žinodama, jog vaikui buvo teiktas išlaikymas, siekdama nepagrįstai praturtėti bei būdama akivaizdžiai nesąžininga, kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo už aukščiau nurodytą laikotarpį, elgėsi nesąžiningai bei piktnaudžiavo teise bei teismo pasitikėjimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taipogi privalėjo skirti atsakovei vidutinio dydžio ieškovo nurodytą baudą.

15.3. Kritiškai vertindama apelianto poziciją dėl juridinio fakto, akcentuoja, kad apeliantas nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti vaiko nepertraukiamą gyvenimą pas ieškovą jo nurodytu laikotarpiu, taip pat nepateikė nė vieno įrodymo, kad vaiko poreikiams jis išleisdavo ne mažiau nei iš jo priteistą 400 Eur dydžio sumą. Savo sprendimu ieškovas bandė ne tik pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet ir paneigti teismo sprendimo vykdymo privalomumą. Taip pat nepagrįsta laiko ir apelianto poziciją dėl baudos atsakovei skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo, juridinio fakto nustatymo ir atsakovės priešieškinis dėl bendravimo su vaiku tvarkos, buvo patenkinti iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

20. Ieškovui kreipusis į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, taikant vadinamąjį „50:50 procentų laiko“ modelį, vertinant, kad pagal tokią tvarką jau apie metus laiko ir buvo bendraujama su vaiku, kartu prašant pakeisti Sutarties nuostatas dėl išlaikymo vaikui bei nustatyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. yra įvykdęs pareigą išlaikyti vaiką, o atsakovei, iš dalies nesutinkant su ieškovo reikalavimais, pareiškus byloje priešieškinį dėl atsakovės nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, nustatęs bendravimo su vaiku tvarką, pritaikius vadinamąjį „50:50 procentų laiko“ modelį vaikui pradėjus lankyti mokyklą, o iki tol numatant trumpesnį ieškovo bendravimo su vaiku laiką; pakeičiant Sutarties nuostatas dėl išlaikymo dydžio, nustačius 300 Eur dydžio ieškovo mokamą kasmėnesinį išlaikymą iki vaiko mokyklos ir 200 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą vaikui pradėjus lankyti mokyklą, bei netenkinęs ieškovo reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės dalyje dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos iki vaikui pradedant lankyti mokyklą, taip pat dalyje dėl išlaikymo vaikui, juridinio fakto nustatymo ir baudos atsakovei skyrimo. Įvertinus bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija iš dalies su jais sutinka.

21. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas šiuo pagrindu ne kartą yra pasisakęs, kad ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (liet. be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

22. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nesutinka su nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos dalimi dėl bendravimo iki vaiko mokyklos, teismui skundžiamame sprendime šiuo aspektu patenkinus atsakovės poziciją ir nustačius tam tikrą perinamąjį laikotarpį, numatant, kad iki vaikas pradės lankyti mokyklą, tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, pradedant trečiadieniu ir baigiant sekančios savaitės pirmadieniu, ir tik nuo to laiko, kai šalių vaikas pradės lankyti mokyklą bus taikomas minėtas „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelis. Apelianto įsitikinimu, teismas šiuo atveju netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, ieškovo nurodytas aplinkybes, be kita ko, ir apie 2023 m. gruodžio 26 d. įvykį, kai Tarnyba konstatavo vaiko teisių pažeidimą. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame sprendime teismas vertino byloje turimus duomenis, susijusius su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, tarp jų ir apie minėtą 2023 m. gruodžio 26 d. įvykį, ir šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su teismo vertinimu, kad byloje nenustatyta, jog to įvykio metu Tarnybos nustatytos aplinkybės leistų spręsti, jog atsakovė negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Iš byloje pateiktos 2023 m. gruodžio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad kilus konfliktui tarp atsakovės ir jos tėvo, atsakovė buvo įpareigota palikti namus dėl konfliktiškų santykių su tėvu, vaikas buvo perduotas ieškovui, ir įvykio pasekmėje buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai (vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kai vaiko motina nesiima veiksmų savo vaiką apsaugoti nuo įtemptos situacijos) (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis), teisės būti apsaugotam nuo smurto, kai vaiko motina ir senelis tarpusavyje smurtavo ir konfliktavo (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 straipsnis). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių vaiko situacijos vertinimo anketų taip pat matyti, kad buvo fiksuota ir daugiau vaiko teisių pažeidimų, pavyzdžiui, nurodyta, kad 2023 m. sausio 18 d. nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko tėvas, galimai neblaivus, smurtavo vaiko motinos atžvilgiu), 2024 m. balandžio 2 d. įvykis, kai be kita ko buvo pažeista vaiko teisė bendrauti su tėvais, tėvui neleidžiat motinai matytis su vaiku. Tačiau nepaisant paminėto, bylos duomenų visumos kontekste svarbią reikšmę turi byloje nustatytos aplinkybės, kad visgi pas abu tėvus vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, kaip ir tai, kad nepaisant ieškovo akcentuotų aplinkybių apie atsakovės netinkamą gyvenimo būdą, jokių objektyvių duomenų, kurie tokias aplinkybes patvirtintų byloje nėra. Abu tėvai rūpinasi vaiku ir rodo pastangas sudaryti jam (vaikui) tinkamas gyvenimo sąlygas, pagal galimybes tenkinti jo poreikius. Minėtas aplinkybes byloje patvirtina Tarnybos išvada, pateikti 2024 m. spalio 9 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai; be to, dar iš byloje esančio 2024 m. sausio 23 d. pagalbos plano matyti, kad Tarnybos specialistės pateiktais duomenimis, iš vaiko ugdymo įstaigos buvo gauti teigiami atsiliepimai apie abu vaiko tėvus. Taigi, pagal byloje esančius įrodymus, be paminėtų ir šalių parodymus, Tarnybos byloje išreikštą poziciją, yra pagrindas vertinti, kad ryšį su savo vaiku turi abu tėvai, tiek ieškovas, tiek atsakovė domisi savo vaiku, juo pagal galimybes rūpinasi. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu klausimu reikšminga byloje nustatyta aplinkybė buvo ir ta, kad tarp šalių, nepaisant tarp jų esančių nesutarimų būtent dėl bendravimo su vaiku, pastaruoju metu jau buvo ir susiklosčiusi tam tikra bendravimo su vaiku tvarka, kiekvienam iš tėvų bendraujant su sūnumi iš esmės po lygiai (po savaitę).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos, byloje nustatytos aplinkybės iš esmės ir sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju tikslinga taikyti vadinamąjį „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelį, tačiau, pritariant apelianto pozicijai, nesutiktina, kad toks modelis pilna apimtimi turėtų būti taikomas tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Pažymėtina, kad ir pagal teismų praktiką, toks bendravimo modelis gali būti taikomas, tačiau bet kokiu atveju turi būti vertinama ir atsižvelgiama į konkretų atvejį ir jo aplinkybių visumą. Pavyzdžiui, vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, Nr. 3K-3-99-969/2016, yra pasisakyta dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais. O štai vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju, bylos duomenų visumos kontekste, atsižvelgiant būtent į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo prašytas nustatyti iš karto, o teismo nustatytas tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą, bendravimo su vaiku modelis prieštarautų kasacinio teismo praktikai, kaip ir nėra pagrindo spręsti, kad tokia tvarka pagal byloje surinktus duomenis pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Šiuo aspektu kritiškai vertintini ir atsakovės argumentai dėl vaiko mažo amžiaus, sveikatos būklės, jos stipraus ryšio su vaiku, ir pan. Pažymėtina, kad vaiko tėvai pirmiausia privalo siekti geriausių savo nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo. Ir šiuo atveju, atsižvelgiant į paminėtas byloje nustatytas aplinkybes apie tarp šalių jau faktiškai ir taikytą panašaus modelio bendravimo su vaiku tvarką (nors atsakovė ir akcentavo, kad ši tvarka buvo primesta ieškovo, tačiau iš esmės ji pripažino, kad pagal tokį modelį su vaiku buvo bendraujama jau gana ilgą laiką), abiejų tėvų rūpinimąsi vaiku, jų ryšį su vaiku, kuris byloje nebuvo nei vienos iš šalių paneigtas, be kita ko, byloje nesat jokių objektyvių duomenų, kad bendravimas su sūnumi, kuris bylos duomenimis, nors ir turi sveikatos problemų, iš ieškovo pusės kažkaip kenktų ar prieštarautų vaiko interesams, spręstina, kad esamoje situacijoje toks vaiko bendravimo su tėvu modelis, pagal kurį bendravimas su vaiku vyksta jau gana ilgą laiką, atitinka geriausius vaiko interesus, o ir abiem tėvams suteikia galimybę maksimaliai įsitraukti į vaiko auklėjimą. Šiame kontekste kritiškai vertintini ir atsakovės argumentai, paremti taip pat ir pateikta vaizdo medžiaga, kad vaikas nenori važiuoti pas tėvą ir pan., kadangi tokie duomenys byloje yra pateikti iš tam tikro konteksto, kuris teismui visa apimtimi nėra atskleistas ir iš kurių, tokių pavienių epizodų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaiko buvimas pas tėvą kažkaip kenktų ar prieštarautų vaiko interesams, dėl ko tėvo dalyvavimas vaiko gyvenime turėtų būti ribojamas. Tuo pačiu šalia paminėtų aplinkybių kritiškai vertintini ir apelianto pastebėjimai dėl pateiktų įrašų kalbos, neatlikto vertimo, dėl ko jie, anot apelianto, negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Viena vertus, neginčytina, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui turi būti teikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Tačiau, kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo gi atveju, nesutiktina, kad nurodytos aplinkybės dėl nepateikimo vertimo, galėjo kažkaip esmingai įtakoti teisingą bylos išnagrinėjimą, taip pat nesant jokio pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo kažkaip suvaržytos paties ieškovo teisės į tinkamą procesą, ir pan. Kitokiam vertinimui šiuo metu pagrindo nesudaro ir atsakovės akcentuotos labiau deklaratyvaus pobūdžio ir objektyviais argumentais nepagrįstos aplinkybės apie jos neva glaudesnį ryšį su vaiku, ir pan. Taigi, manytina, kad pagal bylos nagrinėjimo metu buvusią situaciją, geriausiai vaiko interesus atitinka tarp šalių ir taip jau kurį laiką taikomas aptariamas „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelis, neišskiriant laikotarpio iki vaikas pradės lankyti mokyklą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas. Detalesnė, ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyta, bendravimo su vaiku tvarka apeliaciniame skunde nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

24. Be kita ko būtina pažymėti, kad esant poreikiui (pavyzdžiui, nustačius, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka dėl kokių nors priežasčių neatitinka vaiko interesų), tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Tuo tarpu kitoje skundžiamo teismo sprendimo dalyje apelianto pozicija vertintina kritiškai. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo priteisimo, toliau laikėsi pozicijos, kad nuo 2023 m. gruodžio 26 d. šalių nepilnametis vaikas iki 2024 m. balandžio 12 d. gyveno išskirtinai pas ieškovą bei buvo pilnai jo išlaikomas, o nuo 2024 m. balandžio 12 d. šalims bendraujant su vaiku minėtu „50:50 procentų laiko“ principu, pirko vaikui aprangą ir kt., laikydamas, kad ir iki ieškinio pateikimo išlaikymo pareigą įvykdė, taip pat siekdamas nustatyti, kad vaiką išlaiko tas iš tėvų, su kuriuo vaikas būna, papildomas išlaidas padalinant lygiomis dalimis. Apeliantas šioje dalyje kritikavo ir teismo atliktą įrodymų vertinimą, anot apelianto, neatlikus pagrįsto vaiko poreikiams reikalingų lėšų skaičiavimo. Visgi, su tokiu vertinimu nesutiktina. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, teismas įvertino byloje pateiktą vaiko poreikių lentelę, šalių turtinę padėtį, ir tinkamai sprendė, kad abu tėvai yra pajėgūs teikti vaikui išlaikymą kasdienių poreikių tenkinimui. Be to, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, todėl sutiktina, kad būtent jai tenka esminės (ne kasdienės) vaiko priežiūros išlaidos, pavyzdžiui, išlaidos vienkartinėms paslaugoms (vaiko dokumentų parengimas, ir pan.), vienkartiniams pirkiniams (žieminiai batai, striukė, ir pan.); išlaidos papildomam ugdymui, lavinimui, sveikatos priežiūrai, juo labiau, kai šiuo atveju bylos duomenys patvirtina aplinkybes apie šalių vaiko turimas sveikatos problemas, nesant pagrindo abejoti ir tokių papildomų išlaidų poreikiui, ir kt. Įvertinusi bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsižvelgus į jau aptartą nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku modelį, šalių turtinę padėtį, tai, kad be kasdienių vaiko poreikiams reikalingų išlaidų, kurias užtikrins kiekvienas iš tėvų, kai su jais bus vaikas, atsakovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, reikės užtikrinti ir periodinius bei vienkartinius sūnaus poreikius, susijusius su ugdymu ugdymo įstaigoje, sveikatos priežiūra, ir kt., todėl ieškovas turėtų teikti vaikui kasmėnesinį 200 Eur dydžio išlaikymą, kas esamoje situacijoje laikytina protingo dydžio suma vaiko poreikiams patenkinti, atitinkančia šalių vaiko interesus. Kitokiam vertinimui pagrindo nesudaro ir apelianto akcentuotos aplinkybės apie jo perkamą vaikui aprangą, ugdymo priemones, pažymint, kad net ir tuo atveju, jei iš tėvo yra priteistas išlaikymas vaikui, niekas jam (tėvui) nedraudžia pirkti vaikui papildomai daiktų, dovanoti dovanų ir pan. Taigi, taikant bendravimo su vaiku „50:50 procentų laiko“ modelį teismas pagrįstai nusprendė dėl ieškovo teiktino 200 Eur dydžio kasmėnesinio vaiko išlaikymo (atitinkamai sprendimas šioje dalyje keistinas tik ta apimtimi, kiek tai susiję su aukščiau minėtu sprendimo pakeitimu dėl aptarto bendravimo modelio (šios nutarties 23 punktas).

26. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentais dalyje dėl jo įvardijamo juridinio fakto nustatymo. Ieškovas iš esmės prašė pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. jis įvykdė savo pareigą išlaikyti vaiką, atitinkamai skiriant atsakovei baudą už jos neva nesąžiningus veiksmus teikiant nepagrįstą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Visgi, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas vaiko gyvenamoji vieta nėra pakeista, o įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai privalo būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). Šiuo gi atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, išlaikymo išieškojimas iš ieškovo yra vykdomas priverstine tvarka, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. vykdomojo rašto, civilinėje byloje Nr. e2YT-4955-1141/2023, pagrindu, pagal Sutarties 7, 8 punktus. Šiame kontekste dar atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas minėtoje byloje kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2024 m. rugpjūčio 1 d. vykdomąjį raštą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi jo prašymą atmetė; minėta nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 30 d. Tačiau net ir nepaisant paminėto, nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje nagrinėjamoje byloje pareiškęs aptariamą reikalavimą, ieškovas tokio reikalavimo pagrįstumo objektyviais duomenimis nepagrindė. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas įrodymai šiuo klausimu byloje prieštaringi ir nevienareikšmiai, kai šalia ieškovo ir jo pusėje liudijusio liudytojo (ieškovo sūnaus) nurodytų aplinkybių dėl vaiko gyvenimo pas ieškovą nurodytu laikotarpiu, atsakovė teikė jos ir vaiko bendras nuotraukas iš to paties laikotarpio, ir pan., dėl ko teismas pagrįstai netenkino ir aptariamo ieškovo reikalavimo. Kaip nėra pagrindo sutikti ir su apelianto pozicija dėl baudos atsakovei skyrimo, byloje nesant objektyvių duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra keistinas dalyje dėl Sutarties 5 punkto pakeitimo, pašalinant padaryto pakeitimo 1 punktą, o 2 punktą pakeičiant ir išdėstant taip: „2. Tėvai bendrauja su vaiku po vieną savaitę (po septynias dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Tėvas su vaiku bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, motina – nelyginėmis metų savaitėmis. Tėvų bendravimo savaitė su vaiku vykdoma tokiu būdu: vaikui lankant bendrojo ugdymo įstaigą, bendravimo savaitė prasideda pirmadienį pasibaigus vaiko ugdymui pagal tvarkaraštį ir/ar papildomai neformaliojo ugdymo veiklai, o pasibaigia kitą pirmadienį prasidedant vaiko ugdymo veiklai pagal tvarkaraštį. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra“, bei pakeičiant sprendimą dalyje dėl Sutarties 7 punkto pakeitimo, numatant, kad ieškovas teikia išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant įstatymo numatyta tvarka, o kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas ir apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Kitoje dalyje naikinti ar keisti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apelianto pateiktus argumentus.

29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo kitaip keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

30. Teismo sprendimą pakeitus tik minėtoje dalyje, iš esmės nepasikeitus pozicijai, kad abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31. Šalys prašė priteisti ir jų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, taigi, procesinį sprendimą priėmus tiek ieškovo, tiek atsakovės naudai, spręstina, kad ir šiuo atveju šalys turi pasilikti prie savo bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo M. P. (M. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4955-1141/2023, patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkto pakeitimo, pašalinant padaryto pakeitimo 1 punktą, o 2 punktą pakeičiant ir išdėstant taip: „2. Tėvai bendrauja su vaiku po vieną savaitę (po septynias dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Tėvas su vaiku bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, motina – nelyginėmis metų savaitėmis. Tėvų bendravimo savaitė su vaiku vykdoma tokiu būdu: vaikui lankant bendrojo ugdymo įstaigą, bendravimo savaitė prasideda pirmadienį pasibaigus vaiko ugdymui pagal tvarkaraštį ir/ar papildomai neformaliojo ugdymo veiklai, o pasibaigia kitą pirmadienį prasidedant vaiko ugdymo veiklai pagal tvarkaraštį. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra“, bei pakeičiant sprendimą dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkto pakeitimo, numatant, kad ieškovas M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą vaikui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant įstatymo numatyta tvarka

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.