- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- e2-916-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00921-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui D. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K., prašydamas priteisti iš atsakovo 191 541,37 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo D. K. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant prašomos priteisti sumos.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas galimai turi nekilnojamojo turto ir egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, t. y. išliktų galimybė turimą turtą ar pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims, tai apsunkintų šios bylos procesą dėl poreikio įtraukti ir kitus asmenis į bylos nagrinėjimą, tokiu būdu bylos nagrinėjimas užsitęstų, pasunkėtų.
4. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑5847-577/2015 D. K. kaip BUAB „Erdenas“ vadovui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apie tai sužinojęs, atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą perleido tretiesiems asmenims. Toje pačioje civilinėje byloje BUAB „Erdenas“ bankroto administratoriui nustatytu terminu teismo nutarties nepateikus vykdyti antstoliui ir dėl to nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms, civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovui jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausęs žemės sklypas 2016 m. sausio 8 d. turto pasidalinimo sutarties pagrindu buvo perleistas L. K. asmeninėn nuosavybėn. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi atsakovui vėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
5. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-463-431/2017, kurioje BUAB „Erdenas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, konstatuota, jog BUAB „Erdenas“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad atsakovas buvo ne tik įmonės vadovas, tačiau ir asmuo, kuriam, kaip nustatyta, be aiškaus teisinio pagrindo buvo pervestos įmonės lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas sprendė, kad ieškovas preliminariai pagrindė ieškinį, dėl to pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
8. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti duomenys apie atsakovo nesąžiningus veiksmus išnagrinėtose bylose nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas ir šioje byloje imsis nesąžiningų veiksmų, sąmoningai siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš jo turto pagal galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktų duomenų nepakanka atsakovui galimam nesąžiningam elgesiui, siekiant išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą, konstatuoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad BUAB „Erdenas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, jog įmonės bankrotą lėmė tyčiniai atsakovo veiksmai pagrindžia atsakovo nesąžiningumą (ypač įvertinant tai, kad ieškovo reikalavimas būtent ir kildinamas iš įmonės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, negalėjimo atsiskaityti su juo kaip kreditoriumi).
10.2. Aplinkybė, kad kitoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas sudarė jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo sandorius, taip pat įrodo atsakovo nesąžiningumą.
Atsiliepimas
11. Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo įvertinti galimo ieškovo piktnaudžiavimo savo teisėmis aplinkybes, teikiant akivaizdžiai nepagrįstą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiant pagrįstą bei teisėtą pirmos instancijos teismo nutartį. Prašo skirti ieškovui 5000 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovui.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
12.1. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, juos įvertinus net preliminariai.
12.2. Kitose civilinėse bylose nagrinėtos aplinkybės ar veiksmai negalėjo ir negali būti pagrindas daryti išvadą apie šiai dienai prieš ieškovą ir būsimą teismo sprendimą nukreiptus tariamai nesąžiningus atsakovo veiksmus.
12.3. Priešingai nei nurodo ieškovas, BUAB ,,Erdenas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas nenustatė atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų ir nepatvirtino atsakovo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo M. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui D. K. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantas šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija. Atsakovo manymu, ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB ,,Erdenas“ bankroto byloje jis būtų pakeistas naujuoju kreditoriumi ir apie tai būtų informuotas skolininkas. Taip pat nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, kurios yra išnagrinėtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie turi prejudicinę galią ir šioje byloje.
18. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
19. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti žalą – BUAB „Erdenas“ bankroto byloje patvirtintą ir nepatenkintą UAB ,,Šiaulių melioracija“ 191 541,37 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Ieškovas reikalavimo teisę į 191 541,37 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą iš UAB ,,Šiaulių melioracija“ įgijo 2020 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. sprendimu pripažino BUAB „Erdenas“ pabaigą. Taigi, įmonės bankroto procese nepatenkinto ieškovo perimto reikalavimo suma yra žala, kurią ieškovas nurodo patyręs dėl atsakovo veiksmų tuo pagrindu, kad bendrovės bankrotas teismine tvarka buvo pripažintas tyčiniu. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jo manymu, patvirtinančius ieškinyje dėstomas aplinkybes.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio faktinėmis aplinkybėmis. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis, kuri numatė, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai). Įvertinus šį reguliavimą darytina išvada, kad pavienis kreditorius gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu ir įmonei pasibaigus, o ieškinių tapatumas negali būti įvertintas ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo stadijoje, nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės.
22. Kadangi pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, prie ieškinio pridėti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo ieškinys laikytinas prima facie pagrįstu.
23. Atsakovo nurodomi argumentai nesudaro pagrindo paneigti šios išvados. Ieškovas savo reikalavimą grindžia prie ieškinio pridėta reikalavimo perleidimo sutartimi. Pirma, atsakovo teigimu, UAB ,,Šiaulių melioracija“ BUAB ,,Erdenas“ bankroto byloje nebuvo pakeista naujuoju kreditoriumi (ieškovu), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas į kreditorinį reikalavimą perleistas prieš pat BUAB ,,Erdenas“ pabaigą – 2020 m. sausio 3 d. (Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. sprendimu pripažino BUAB „Erdenas“ pabaigą). Antra, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl kitų atsakovo argumentų teismas pažymi, kad dėl jų pirmosios instancijos teismas pasisakys, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas nėra susijęs su ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
24. Nustačius, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
25. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
26. Apeliantas atskirajame skundo nurodo, kad atsakovo nesąžiningumą pagrindžia tai, jog BUAB „Erdenas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu bei įmonės bankrotą lėmė tyčiniai atsakovo veiksmai, be to, byloje, kurioje BUAB „Erdenas“ reiškė atsakovui analogišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo, laikinosios reikalavimų užtikrinimo priemonės buvo pritaikytos.
27. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusia 2017 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-463-431/2017, kuria BUAB „Erdenas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, konstatuota, jog BUAB „Erdenas“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-669-330/2017 minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą, konstatavo, kad atsakovas buvo ne tik įmonės vadovas, tačiau ir asmuo, kuriam, kaip nustatyta, be aiškaus teisinio pagrindo buvo pervestos įmonės lėšos.
28. Pažymėtina, kad pagal aktualią teismų praktiką aplinkybės, kad BUAB „Erdenas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu savaime neįrodo atsakovo siekio išvengti jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje, todėl vertintina ir antroji apelianto nurodoma aplinkybė – atsakovo veiksmai pradinio BUAB ,,Erdenas“ pareikštoje byloje dėl žalos atlyginimo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
29. Apelianto teigimu aplinkybė, kad kitoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas sudarė jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo sandorius įrodo atsakovo nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pateikti duomenys apie atsakovo nesąžiningus veiksmus išnagrinėtose bylose nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas ir šioje byloje imsis nesąžiningų veiksmų. Atsakovo manymu, kitose civilinėse bylose nagrinėtos aplinkybės ar veiksmai negalėjo ir negali būti pagrindas daryti išvadą apie šiai dienai prieš ieškovą ir būsimą teismo sprendimą nukreiptus tariamai nesąžiningus atsakovo veiksmus.
30. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5847-577/2015 BUAB ,,Erdenas“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teisės, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, neviršijant 142 294,90 Eur sumos. Minėtoje byloje ieškovei nesikreipus į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo, turto arešto aktas išregistruotas iš Turto arešto aktų registro. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu D. K. 2015 m. spalio 2 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas bylos nagrinėjimo metu sudarytos 2016 m. sausio 8 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas asmenine atsakovo sutuoktinės L. K. nuosavybe. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-53-577/2017 vėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nors šie atsakovo veiksmai buvo atlikti kitoje byloje, tačiau joje taip pat buvo sprendžiamas D. K. padarytos žalos BUAB „Erdenas“ kreditoriams atlyginimo klausimas. Taigi, atsakovo nekilnojamojo turto perleidimo sandorių istorija patvirtina, kad nagrinėjant bankroto administratoriaus reikalavimą dėl žalos atlyginimo BUAB „Erdenas“ kreditoriams, atsakovas buvo sudaręs sandorių bloginančių (mažinančių) jo turto sudėtį, o tai taip pat vertintina kaip jo nesąžiningumo įrodymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovo sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad šios nutarties 30 punkte nurodyti atsakovo veiksmai Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-194-516/2021 buvo įvertinti kaip pagrindžiantys atsakovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Nagrinėjamos bylos atveju teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo tokio vertinimo.
32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovas, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrindė atsakovo nesąžiningumą kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą konstatuoti grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
34. Pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuotinos atsakovo turimos piniginės lėšos bankuose ir (ar) turtinės teisės, leidžiant atsakovui naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui, mokesčiams sumokėti. Ieškovui nurodoma, kad jis dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovo piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota pragyvenimui, mokesčiams mokėti.
35. Atsakovui išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta galimybės jam, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 straipsniai).
36. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą, be kita ko, prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, kad, atsakovo nuomone, ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundžia pagrįstą bei teisėtą pirmos instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi pripažino pagrįstu apelianto atskirąjį skundą, panaikino skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, dėl to atsakovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 191 541,37 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt vieno euro 37 ct) sumos, areštuoti atsakovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui, mokesčiams sumokėti.
Atmesti atsakovo D. K. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis skyrimo ieškovui M. K.