- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2-194-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01443-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1325-864/2021pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo D. K. priteisti 329 249,62 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Atsakovas ankstesnėse jo atžvilgiu nagrinėtose civilinėse bylose elgėsi nesąžiningai, kas, pasak ieškovo, leido teigti, jog ir šioje bylose atsakovas imsis priemonių turtui perleisti, paslėpti ar kitaip vengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovo V. K. ieškinio reikalavimų užtikrinimui neviršijant 329 249,62 Eur sumos areštavo atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui, mokesčiams sumokėti.
3. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
4. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimas pareikštas fiziniam asmeniui, ieškovo prašomą priteisti sumą (329 249,62 Eur) teismas laikė didele. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad tikslinga iki teisme bus išnagrinėtas ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas, taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, turtines teises ir pinigines lėšas 329 249,62 Eur sumai, kadangi, nesiėmus tokių laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turi galimybę turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas preliminarų ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą įvertino labai formaliai ir dėl jo pasisakė labai abstrakčiai, net nenurodydamas jokių argumentų, dėl kurių ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu galėtų būti patenkinti.
5.2. Teismas netinkamai nustatė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, nes grėsmė būsimo ieškovo naudai priimto teismo sprendimo vykdymui neegzistuoja ir ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismo argumentas dėl didelės ieškinio sumos neatitinka naujausios teismų praktikos dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.3. Ieškovas prie prašymo buvo pateikęs kitose bylose pagal kito ieškovo pareikštus reikalavimus atsakovui priimtas pirmos instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, buvo priimtos visai kitoje byloje, ir nėra niekaip susijusios su ieškovo šioje byloje pareikštais reikalavimais. Taip pat ieškovas pridėjo išrašus iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės dėl dar 2015 m. atsakovo sudarytų sandorių. Kaip šie, prieš daugiau kaip penkerius metus teisėtai sudaryti sandoriai, įrodo atsakovo nesąžiningumą, bandymus apsunkinti šioje byloje būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą iš ieškovo prašymo nėra aišku.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog ieškovo reiškiami reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovas pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl pagrįstai sprendė, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga įrodyta, todėl atsakovo atskirasis skundas šiuo atveju yra nepagrįstas.
6.2. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau pirmosios instancijos teismas vien tik ieškinio sumos dydžiu ir nesirėmė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi suformuota teismų praktika ir vertino ne tik ieškinio sumą, bet ir aplinkybių visumą. Šiuo atveju teismas turėjo realų pagrindą daryti išvadą, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas praeityje elgėsi aiškiai nesąžiningai, todėl tas, kuris nesąžiningai elgėsi praeityje, tikėtina, demonstruos tokį elgesį ir ateityje. Byloje pateikti duomenys pagrindžia atsakovo tendenciją vengti atsiskaitymo su kreditoriais ir elgtis nesąžiningai. Tokia atsakovą charakterizuojanti informacija leidžia spręsti, kad egzistuoja didelė ieškovui palankaus teismo sprendimo nevykdymo rizika.
6.3. Būtent atsakovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teisimo sprendimo neįvykdymo, tačiau to atsakovas nepagrindė ir nepateikė jokių argumentų ir įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
9. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Apeliantas nesutinka su tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, akcentuodamas, kad teismas jokių argumentų, dėl kurių ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu galėtų būti patenkinti, nenurodė. Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų tenkinimo galimybės prima facie (preliminarų) vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018 ir kt.). Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-732-943/2020).Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti žalą – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Erdenas“ bankroto byloje patvirtintą ir nepatenkintą jo 329 249,62 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. sprendimu pripažino BUAB „Erdenas“ pabaigą. Taigi, įmonės bankroto procese nepatenkinto jo reikalavimo suma yra žala, kurią ieškovas nurodo patyręs dėl atsakovo veiksmų. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jo manymu, patvirtinančius ieškinyje dėstomas aplinkybes.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinys laikytinas prima facie pagrįstu.
12. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė jo nesąžiningumo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo riziką dėl galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo su pareikšto reikalavimo dydžiu.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pagal vyraujančią ir aktualią teismų praktiką grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), o didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė, jau ne kartą paneigta naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019 ir kt.). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovo sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis).
14. Antai, įsiteisėjusia 2017 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-463-431/2017, kurioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Erdenas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad UAB „Erdenas“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad atsakovas (apeliantas), buvo ne tik įmonės vadovas, tačiau ir asmuo, kuriam, kaip nustatyta, be aiškaus teisinio pagrindo buvo pervestos įmonės lėšos. Taigi, tokios aplinkybės, kad UAB „Erdenas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, o ne verslo nesėkmė, sudaro teismui pagrindą abejoti atsakovo – buvusio šios įmonės vadovo, sąžiningumu (ypač įvertinant tai, kad ieškovo reikalavimas būtent ir kildinamas iš įmonės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, negalėjimo atsiskaityti su juo kaip kreditoriumi).
15. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nurodė aplinkybes apie atsakovo neteisėtus veiksmus civilinėje byloje Nr.2-53-577/2017, t. y., kad po 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą 2016 m. sausio 8 d. Turto pasidalijimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise perleido sutuoktinei L. K., 2015 m. spalio 2 d. atsakovui ir jos sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi perleido tretiesiems asmenims. Nors šie atsakovo veiksmai buvo atlikti kitoje byloje, tačiau joje taip pat buvo sprendžiamas D. K. padarytos žalos UAB „Erdenas“ kreditoriams atlyginimo klausimas, tik ieškinį toje byloje reiškė UAB „Erdenas“ bankroto administratorius. Taigi, atsakovo nekilnojamojo turto perleidimo sandorių istorija patvirtina, kad nagrinėjant bankroto administratoriaus reikalavimą dėl žalos atlyginimo BUAB „Erdenas“ kreditoriams, atsakovas buvo sudaręs sandorių bloginančių (mažinančių) jo turto sudėtį, o tai taip pat vertintina kaip jo nesąžiningumo įrodymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, sutinka, kad ieškovas, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrindė apelianto nesąžiningumą kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą konstatuoti grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
17. Teismų praktikoje aiškinama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ekonomiškumo ir proporcingumo principų nepažeidė, nes skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ribojamos ieškinio reikalavimų suma (CPK 145 straipsnio 2 dalis), leidžiant atsakovui naudoti banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui, mokesčiams sumokėti.
18. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.