- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-31-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26550-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- Š. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo
Š. V. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, ir skirta 30 parų arešto bausmė.
Š. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir Š. V. skirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Š. V. skirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas Š. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 5 d., 17 val. 18 min. iki 2020 m. liepos 6 d., 13 val. 5 min.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: Š. V. uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei turto konfiskavimas – konfiskuotas I. V. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kaip uždraustos veikos padarymo priemonė, su šio automobilio užvedimo rakteliu su pakabuku.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Š. V. nuteistas už tai, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė techninį eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam 16 val. 57 min., buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 ARFL-0112 (patikros sertifikato Nr. 1297654), jam buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
2. Be to Š. V. nuteistas už tai, kad būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 16 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, ir būdamas 2019-12-11 pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 3197, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2020-07-05, apie 16:00 val., (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Vilius Šarūnas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas sumažinti jam laisvės atėmimo bausmę ir nekonfiskuoti automobilio, kuris priklauso jo mamai.
3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad paskirta bausmė jam per griežta. Pažymi, jog padarė nesunkią nusikalstamą veiką, dėl jos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nurodo, jog turi mažametį sunų, kuriuo reikia rūpintis.
4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis Š. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų.
7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
8. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).
9. Kaltininko asmenybė yra viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).
10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 243 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė nuteistajam 30 parų areštą. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas Š. V. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas pagrįstai neskyrė švelnesnių bausmių, kadangi kaip jau ir nustatyta, Š. V. šiuo metu yra teistas dvylika kartų už įvairius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, bei transporto eismo saugumui. Svarbu tai, kad Š. V. teistas 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį arešto bausme, 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, be to, nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, su kurios vykdymu nuteistasis buvo tinkamai supažindintas. Baustas ir administracine tvarka už KET nusižengimus (už vairavimą neturint teisės) ir viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam. Apelianto neigiamą požiūrį į visuomenėje susiformavusias elgesio taisykles ir proceso negerbimą patvirtina ir 2020 m. spalio 1 d. nutartis, kuria buvo nutarta nuteistąjį atvesdinti į teismo posėdį, kadangi kviečiamas į posėdžius nevyko, nors apie teismo posėdį buvo tinkamai informuojamas. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
11. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistajam Š. V. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta ir neatitinka teisingumo principo.
12. Apeliantas akcentuoja tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas, bei turi mažametį sūnų, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo padarytas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis, nukreiptas prieš transporto eismo saugumą, o svarbiausia tai, kad jis tris kartus iš eilės buvo teistas baudžiamąja tvarka už nusikaltimus eismo saugumui, o po 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio, 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu ir vėl teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, kas dar labiau padidina jo pavojingumą visuomenei. Kaip jau minėta, Š. V. nusikalto ir buvo teisiamas jau būdamas teistas, bei baustas administracine tvarka už pavojingus transporto eismo saugumui nusižengimus. Toks nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimą būdą, stoti į doros kelią. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir apeliaciniame skunde bando sumenkinti savo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam asmeniui bausmės tikslų pasiekimas realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės nėra galimas. Todėl nuteistojo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus apeliantui švelnesnę bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, būtų formuojamas nebaudžiamumo jausmas, o simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų bausmei keliamų tikslų. Todėl nenustačius jokių naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui, nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės, nėra pagrindo keisti.
14. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
15. Šiuo atveju Š. V. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialiąja teise 5 metams ir turto konfiskavimas, konfiskuojant I. V. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo gražinti konfiskuotą automobilį, kadangi jis priklauso jo mamai.
17. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo buvo įvykdytos Š. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra jo mamos I. V.. Sprendžiant klausimą dėl I. V. atsakomybės už savo automobilio nesaugojimą, svarbu paminėti Š. V. ankstesnius teistumus už analogiškų nusikaltimų darymą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiais Š. V. nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, vairuojant I. V. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau automobilis nekonfiskuotas ir paliktas I. V. nuosavybei ir tik trečiuoju teismo nuosprendžiu 2020 m. spalio 16 d., nutarta konfiskuoti I. V. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje Š. V. ir vėl vairavo I. V. priklausančią transporto priemonę, kas rodo I. V. neatsakingumą.
19. Be to I. V. nurodė, kad ji žinojo, kad sūnui uždrausta vairuoti transporto priemones, bei kad jis nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo, tačiau elgėsi aplaidžiai, automobilio raktelius laikydavo sūnui žinomoje vietoje, net ir po priimtu nuosprendžių nesiėmė jokių priemonių, kad sūnus nebegalėtų paimti minėto automobilio. Dar daugiau, teismui nurodė, kad jos sūnus buvo paėmęs ir kitą jai priklausanti automobilį. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog nurodytos aplinkybės parodo, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra padidinto pavojaus šaltinis, jį vairuodamas Š. V. kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, anksčiau taikytas automobilio vertę atitinkančių sumų konfiskavimas buvo neefektyvus. Š. V. su automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) toliau darė nusikalstamas veikas, todėl automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas pagrįstai. Šių duomenų kontekste sutiktina su apylinkės teismo priimtu sprendimu konfiskuoti I. V. priklausančią transporto priemonę. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai, leidžiantys konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 4 dalį.
20. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Š. V. veiksmuose yra visi būtini BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, o bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
21. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė Š. V. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokią teismo pareigą nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. Esant šiai aplinkybei, skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su nurodymu Š. V. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, yra šalintina (Analogiškos praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623-634/2020 bei Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-531/2020).
22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Š. V. apeliacinį skundą atmesti.
Pašalinti iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodymą Š. V. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.