- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-8967-1115/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02524-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- R. V. S.
- Advokatai
- Arvydas Budnikas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. V. S. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš R. V. S. jos tėvo ieškovo A. P. naudai išlaikymą, kurio dydis būtų 250 eurų per mėnesį, nuo dienos kada ieškovas neteko galimybės gyventi atsakovei R. V. S. nuosavybes teise priklausančiame gyvenamajame name iki gyvos galvos. Taip pat prašo iš atsakovės jo naudai priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei visas kitas proceso išlaidas. Savo ieškiniu A. P. nurodo, kad yra atsakovės tėvas. Jis atsakove, kol ji buvo nepilnametė, rūpinosi tinkamai, išlaikė ir paruošė savarankiškam gyvenimui. Atsakovė ilgą laiką gyveno kartu su tėvais ir sulaukusi pilnametystės. Iki 2002 metų atsakovė gyveno kartu su tėvais ieškovui asmenine nuosavybes teise priklausančiame bute, kurį ieškovas 2001 m. lapkričio 10 d. padovanojo atsakovei. Atsakovė vėliau minėtą butą pardavė. Nuo 2002 m. ieškovas su žmona, kuri yra mirusi, gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kurį atsakovė 2002 m, palankiomis sąlygomis įgijo iš ieškovo brolio K. P.. Pažymėjo, kad namas buvo perleistas žodžiu susitarus, kad name gyvens ieškovas, atitinkamai dėl to ieškovas atsisakė reikalavimų į turtą. Dėl šios priežasties ieškovas šiuo metu neturi jokio turto. 2017 m. mirus žmonai ir atsakovės motinai G. P., ieškovas kartu su atsakove liko gyventi name. Iki 2019 m. sausio mėnesio ieškovo gyvenamoji vieta buvo deklaruota namo adresu, tačiau nuo 2018 m. spalio mėnesio ieškovas nebegali patekti į namą dėl pakeistų durų užraktų ir naudotis namu, pasiekti ten likusius savo asmeninius daiktus. Atsakovės pritarimu jis nuo 2002 m. savo sąskaita vykdė namo ir jo priklausinių ūkinių pastatų, statinių atnaujinimo, įrengimo darbus, t. y. savo lėšomis atliko pagerinimo darbus, todėl laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2018 m. ieškovo atliktų darbų vertė sudaro apie 37 000 eurų, kurių atsakovė nekompensavo ir neatlygino. Pagerinimo darbus reikėjo vykdyti, nes namo ir jo priklausinių būklė buvo bloga, o ieškovas tikėjosi likęs gyventi name. Atsakovė žinojo apie vykdomus darbus, apie ieškovo patiriamas sąnaudas ir įdedamas pastangas, kadangi darbų vykdymo laikotarpiu gyveno tame pačiame name su ieškovu ir namo bei jo priklausinių pagerinimais naudojasi iki šiol. Jis taip pat savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis finansavo 10 arų žemės sklypo, besiribojančio su sklypu, kuriame yra namas, įsigijimą, t. y. 2017 m. suteikė tikslinę paskolą 3000 eurų sumai. Raštu to neįformino, kadangi pasitikėjo savo dukterimi, nuoširdžiai norėjo jai padėti, prisidėti prie jos gerovės, kartu tikėjosi, kad visais sukurtais patogumais, išplėstu ūkiu galės naudotis ir jis pats. Taip pat laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2015 m. ieškovas sudarė galimybę atsakovei naudotis savo banko kortele ir jo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, pasitikint ir siekiant, kad atsakovei palengvins rūpinimąsi negalią turinčia motina, bei kad pinigai bus leidžiami bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau atsakovė banko sąskaitoje esančia lėšas naudojo ir savo asmeniniams poreikiams, iš ieškovo banko sąskaitos buvo nuolat imami grynieji pinigai, kuriuos atsakovė naudojo savo nuožiūra, tai patvirtina pateikti banko sąskaitų išrašai. Ieškovas nurodo, kad prarado ir atsakovės namuose likusius asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, o atsakovė juos laiko savais ir ieškovo teisių į juos nepripažįsta. Buvo bandoma susidariusią situaciją išspręsti taikiai, tačiau atsakovė kategoriškai nepripažįsta jokių ieškovų teisių. Pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta, kad ieškovas vykdė namo pagerinamo darbus, kad name gyveno kartu su ieškovu, kad teigia, kad gyvendamas name ieškovas turėjo pareigą prisidėti prie namo pagerinimo darbų apimties, neginčija nei namo pagerinimo darbų apimties, nei darbų vertės, nei kad darbus atliko pats ieškovas savo sąskaita. Atsakovė yra pakankamai brandaus amžiaus, gali išlaikyti save ir artimuosius, užima atsakingas pareigas, yra ištekėjusi ir name gyvena kartu su sutuoktiniu. Ieškovas neturi jokio kito registruoto turto ir pajamų, išskyrus kas mėnesį gaunamą senatvės pensiją ir lengvąjį automobilį su priekaba. Ieškovas į pensiją išėjo ir nebedirba nuo 2010 m. Neturi jokių santaupų, visą savo per gyvenimą užgyventą turtą ir santaupas perleido atsakovei nuosavybes teise priklausančio namo ir jam priklausančių ūkinių pastatų pagerinimo darbams, arba suteikė kaip tikslinę paskolą žemės sklypo įsigijimui atsakovės nuosavybėn, arba buvo parastas atsakovei u-draudus ieškovui lankytis name ir jo prieigose. Ieškovas dirbti ir užsidirbti papildomai sau pragyvenimui neturi galimybių dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės. Šiuo metu kas mėnesį gauna 541,30 eurų dydžio senatvės pensiją. Ieškovo būtinosios išlaidos per mėnesį sudaro 603,35 eurus, t. y. reikalingos lėšos mobiliojo ryšio paslaugoms, privalomajam transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimui, gyvenamojo būsto šildymui, nuotekų tvarkymui, elektros energijai, komunalinių atliekų tvarkymui, maistui, drabužiams, viešajam transportui, kurui, vaistams, namų ūkio ir buities reikmėms, automobilio priežiūrai ir remontui, transporto priemonių privalomajai techninei apžiūrai, sveikatos priežiūros paslaugoms. Ieškovas gyvena kartu su savo dabartine žmona R. P., kuri padeda ieškovui buityje, kartu dalinasi dalį pragyvenimo išlaidų, kitaip finansiškai padeda ir tokiu būdu savanoriškai teikia paramą sutuoktiniui. Kadangi ieškovas gyvena kartu su savo dabartine žmona jai nuosavybės teise priklausančiame name, ženkliai sutaupomos išlaidos būsto nuomai, maistui bei komunaliniams mokesčiams. Vis dėl to, mėnesinės ieškovo patiriamos išlaidos laikytinos nepakankamomis pragyvenimui, patiriamos išlaidos 603,35 eurai, didesnės už gaunamas pajamas, t. y. 541,30 eurų. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ieškovo senyvą amžių ir į tai, kad normaliai sveikatos būklei palaikyti su laiku bus reikalingos vis didesnės piniginės lėšos. Dėl paminėtų aplinkybių ieškovas turi pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovės periodinio išlaikymo sumų, atsižvelgiant ir į tai, kad visą didesnės vertės turtą ieškovas neatlygintinai perleido atsakovei arba sunaudojo atsakovės gerbūviui sukurti. Kokybiškam pragyvenimui, įskaitant poreikius poilsiui, laisvalaikiui, kultūrai, būsto apstatymui ir atnaujinimui, buities reikmėms, papildomai reikalinga 250 eurų dydžio suma per mėnesį. Tokią sumą periodiniais mokėjimais per mėnesį ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. V. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodė neteisingas, iškreiptas, subjektyviai pasakojamas faktines aplinkybes ir to neįrodė. Ieškovui nėra reikalingas išlaikymas, kadangi gauna gana nemažą senatvės pensiją – 541,30 eurų dydžio, kuri yra didesnė negu vidutinė, ženkliai didesnė negu bazinė pensija. Ieškovas nėra neįgalus, neturi nustatytų jam specialiųjų poreikių, yra dar žvalios sveikatos, dirba pas savo sutuoktinę žemės ūkio, buities darbus, pilnai pasirūpina savimi ir savo poreikiais, samdomų padėjėjų jam savimi pasirūpinti nereikia, pats vairuoja automobilį, Ieškovas turi turto, t. y. limuzino klasės automobilį Volvo, automobilinę priekabą, įvairius neregistruotus daiktus. Atsakovė atsiliepime atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė 2018 m. ir 2019 m. banko sąskaitos išrašų, apie tai kaip naudoja savo sąskaitos pinigus. Ieškovas nėra vienišas, 2018 m. rugpjūčio 18 d. sudarė santuoką su R. B. (P.), kuri irgi gauna kasmėnesines pajamas (pensiją). Ieškovas turi gyvenamąjį būstą, gyvena kartu su sutuoktine jos nuosavame gyvenamajame būste. Prie namo ieškovo šeima turi žemės, iš jos užsiaugina produktų sau, turi sąlygas gauti natūrinių pajamų. Ieškovas nurodė daug norų ir poreikių, kurių negalima priskirti prie būtinųjų ieškovo poreikių, pavyzdžiui, lėšos reikalingos atnaujinti sutuoktinės buitinę techniką bei jos ir vaikų patalpas, pirkti lesalus naminiams paukščiams, pirkti automobilio detales, giminaičių lankymui. Neįrodė, kad būtiniesiems poreikiams jam per mėnesį reikalingi 603 eurai. Užtenkama turėtų būti laikoma mažesnė negu 430 eurų dydžio suma per mėnesį. Taip pat neįrodė, kad jam trūksta 250 eurų dydžio sumos per mėnesį, kurią jis prašo priteisti. Ieškovas nurodo, kad jo būtinieji poreikiai sudaro 603,35 eurus, senatvės pensija 541,30 eurų, todėl skirtumas yra 62,05 eurai, o nepagrįstai prašoma priteisti 250 eurų per mėnesį. Taip pat turi būti įvertinamos ir ieškovo natūrinės gaunamos pajamos iš jo su žmona žemės sklypo, iš auginamų paukščių, daržovių, vaisių. Todėl ieškovo gaunamos pajamos užtikrina net ir ieškovo norimą 603,35 eurų dydžio sumą, nors atsakovė nesutinka, kad būtinieji poreikiai sudaro tokią sumą ir mano, kad visi ieškovo poreikiai turi ir gali tilpti į 430 eurų dydžio sumą. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neracionaliai elgiasi su savo lėšomis t. y., nuo 2002 m. iki 2018 m. daug kartų pirkdavo automobilius, juos panaudodavo kurį laiką, remontui išleisdavo dideles sumas, parduodavo už mažą kainą ir pirkdavo brangiai jau kitą. Dabartinis automobilis taip pat limuzino klasės, nėra taupus, todėl ieškovo reikalavimas mokėti netaupiam automobilio išlaikymui tiesiog nesąžiningas. Atsakovė neišvarė ieškovo iš gyvenamojo namo, o pats ieškovas išėjo gyventi pas savo būsimą žmoną ir tik maždaug kartą per savaitę atvykdavo pasiimti daiktų. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad sumušė jos vyrą G. S., jam uždrausta lankytis jos vyro gyvenamojoje vietoje, t. y. namo, kuriame gyveno. Ieškovas elgėsi despotiškai, prieš atsakovę ir kitus savo vaikus vartodavo fizinį smurtą, netinkamai elgdavosi su sergančia motina. Ieškovas turi dar du pilnamečius vaikus – S. P., gimusį 1968 m., ir V. P., gimusį 1970 m., turi sutuoktinę R. P.. Be kita ko, jos turtinė padėtis yra įtempta ir ji savo šeimos pajamas naudoja labai taupiai ir racionaliai, ir jeigu, kaip teigia ieškovas, atsakovė būtų turėjusi lėšų pakankamai, jei ieškovas būtų padėjęs, tai atsakovei nebūtų tekę imti paskolas, juk naudojantis kreditais tenka mokėti palūkanas. Atsakovės vyras yra iš dalies nedarbingas, neįgalus. Atsakovė labai rūpinosi abiem tėvais – motina G. P. iki pat jos mirties, taip pat ir ieškovu (be kita ko, pirkdavo jam maistą, higienos reikmenis, papildus, vaistus, visa, ko reikia), iki jis pats išėjo gyventi pas tuo metu būsimą jo sutuoktinę R. B. ir iki jis pats savo keliamais konfliktais galutinai nesugadino santykių su atsakove. Jokių asmeninių ieškovo daiktų atsakovės name nebėra likusių. Ieškovas visus savo daiktus pasiėmė, išsivežė. Ieškovo atliktų Namo, ūkinių pastatų ir statinių pagerinimo, įrengimo darbų vertė sudaro apie 37 000 eurų. Statinius gerino ir įrengė iš esmės atsakovė, jos lėšomis, darbu ir organizavimu, o ne ieškovas. Nepagrįstai nurodoma, neva ieškovas paskolino atsakovei 3000 eurų 0,0920 ha žemės sklypui šalia namo įsigyti. Jokios paskolos ieškovas atsakovei nesuteikė. Atsakovė pabrėžia, kad ji sau nepasiėmė jokių sumų iš ieškovo banko kortelės. Ieškovas pats naudojo savo kreditinę kortelę savo nuožiūra. Ieškovas teigia, kad jis rūpinosi atsakovės gerove nuo vaikystės iki 2018 metų, tačiau atsakovė pati užsidirbdavo lėšas savo pragyvenimui. Taipogi teiginys, kad ieškovas vienas pats išlaikė motiną G. P., yra klaidingas. Prie jos išlaikymo ženkliai prisidėjo atsakovė, pirkdama vaistus, drabužius, higienos priemones, maistą ir pan. Su ieškovu buvo žodinis susitarimas, kad visos išlaidos dalinamos perpus, t. y. atsakovės ir ieškovo su motina. Atsakovė turėjo motinos G. P. įgaliojimą tvarkyti sąskaitą, tačiau ieškovas nuolat turėjo dabar jau mirusios žmonos kortelę ir ja disponavo savo nuožiūra. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas visas savo lėšas, santaupas panaudojo namo įrengimui, bet tai – netiesa, nes, pavyzdžiui, nuo 1995 m. iki 2017 m. ieškovas yra turėjęs 12 automobilių. Be to, ieškovas rėmė abu sūnus V. P. ir S. P., kurie yra gavę nemažą paramą. Todėl atsižvelgiant, kad ieškovas turi sutuoktinę, kad ne vien jis rūpinosi mirusia atsakovės motina, kad ieškovas nuolatos žemindavo ne tik atsakovę, bet ir jos vyrą, kad atsakovė turi neįgalų vyrą bei įvertinus visas atsiliepime išdėstytas aplinkybės, prašo ieškinį atmesti.
3. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti visiškai. Ieškovas A. P. nurodė, kad tarp jo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas, kad likus gyventi vienam iš tėvų, atsakovė turės jį išlaikyti. Dėl to atsakovei buvo padovanotas butas, kurį jį pardavė. Vėliau buvo padarytas namo pirkimas iš jo brolio dukters nuosavybėn. Jis visas savo santaupas investavo į namo pagerinimą ir atsakovės gerovę, tikėdamasis, kad jį išlaikys. Jis susirado dabartinę žmoną ir išvykęs pas ją savaitei, grįžęs nebegalėjo įeiti į namus, kadangi buvo pakeisti durų užraktai, įvesta signalizacija. Turi sveikatos problemų, reikia sanatorinio gydymo, kuriam neturi pinigų, nors pripažįsta, kad pensija nebloga. Kadangi dukra sulaužė žodinį įsipareigojimą išlaikyti jį, pasisavino jo turtą, prašo kompensuoti išlaikymą. Jo ir dabartinės sutuoktinės pajamų neužtenka padoriam pragyvenimui ir visiems poreikiams. Be pensijos daugiau pajamų neturi, finansinių įsipareigojimų taip pat neturi. Kiti vaikai piniginės paramos neteikia, tačiau padėjo tvarkytis sodyboje. Jeigu teismas priteistų prašomą 250 eurų išlaikymą juos panaudotų sanatoriniam gydymui, kultūriniam gyvenimui.
Atsiliepimas
4. Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad nebuvo jokio žodinio susitarimo dėl išlaikymo teikimo. Padovanotą butą pardavė, dalis pinigų buvo atiduota broliams Vitaliui ir S. P., dalis – tėvo automobiliui, kadangi turėjo pasiėmusi 14 000 litų paskolą namo renovacijai, kitą dalį buto parduotų pinigų panaudojo paskolai grąžinti. Nesupranta, kaip galėjo savo reikmėms iš banko sąskaitos nusiimti pinigus, jeigu pagal banko išrašus, pinigų išėmimo momentais atlikdavo darbines pareigas. Ieškovas vykdavo pas savo dabartinę sutuoktinę ne kartą ir visada grįždavęs galėjo patekti į namus. Pastebėjo, kad iš namų dingdavo tam tikri asmeniniai daiktai. Tėvas gauna gerą pensiją. Pažymėjo, kad, jo pensija yra didesnė nei vidutinė ir kad beveik kiekvienas pensininkas tokiu atveju turėtų teisę į išlaikymo priteisimą. Ji pati turi paskolą, kas mėnesį moka po 174 eurus, jos vyras neįgalus, gauna minimalią algą. Jei tėvas teigia, kad išlaikė ir ją, ir motiną, ir kitus vaikus nesupranta, kodėl dabar jam vienam nebeužtenka pajamų. Tėvas tiek prieš ją, tiek prieš motiną naudodavo moralinį smurtą, vaikystėje – ir fizinį. Ieškovo detalizuotos išlaidos maisto ir buities reikmėms nėra gyvybiškai svarbios, todėl negali būti pripažintos būtiniems poreikiams tenkinti. Išlaidos paskaičiuotos neracionaliai, nes jas patiria ne tik ieškovas, bet ir jo dabartinė žmona. Pateiktoje bylos medžiagoje matyti, kad ieškovui nėra būtinas išlaikymas, pensija gera, nėra neįgalus, o sveikatos problemų turi jau ilgą laiką, jo ir sutuoktinės pajamų užtenka būtiniems poreikiams tenkinti. Visi konfliktai prasėjo, kai tėvas susirado dabartinę sutuoktinę. Tėvas ją augino, formaliai nevengė atlikti tėvo pareigų, bet buvo ūmaus būdo, moralinė aplinka buvo klaiki. Atsakovė 30 metų rėmė tiek motiną, tiek tėvą, prisidėjo materialiai ir prie dabartinio tėvo automobilio. Pats ieškovas sudarė konfliktinę situaciją, dėl kurios bendravimas tapo neįmanomas.
5. Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad negali pasakyti ar tėvui A. P. reikalinga parama. Šiuo metu tėvui neteikia paramos, nebūna pas tėvą. Toje vietoje, kur gyvena tėvas, malkų neskaldo. Tėvas kartu su mama augino visus juos tris. Žinojo, kad butas ir namas buvo perrašytas seseriai. Remontu prie namo prisidėjo, padėjo visi ir jis, brolis, tėvas. Remontas buvo daromas nuo pagrindų, namas jo nuomone nebuvo pritaikytas gyvenimui. Po remonto buvo atstatytos krosnys, pakeistos grindys, lubos, tvartas su garažu nuo pamatų atstatytas visiškai. Vandentiekis buvo iš šulinio, kanalizacija lauko, dabar vandentiekis ir kanalizacija padaryti miesto. Išlaidos buvo tų, kas gyveno, tas viską ir darė, jis nežino. Jis negyveno su jais, jie tarėsi tarpusavyje ir jam nesakė. Kiek tėvas ten gyveno, tiek ir dirbo, kai gyveno norėjosi patogumų. Apie susitarimą dėl išlaikymo sužinojo prieš du-tris mėnesius – iš tėvo, kad bus iki mirties išlaikomas sesers. Iš kitų asmenų nežinojo apie šį susitarimą. Sesuo (atsakovė) taip pat dirbo remonto darbuose. Garažą tėvas jam padovanojo, kurį jis pardavė. Pusė sumos paskolino tėvui, pusę paskolintos sumos jis grąžino. Tėvas turėjo automobilių, nežino iš kokių lėšų jos buvo perkamos.
6. Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvui reikalinga parama, dėl to, kad anksčiau gyveno geriau, dabar blogiau. Mano, kad pensijos pragyventi šiais laikais neužtenka. Tėvui teikia paramą darbu. Dabar ir anksčiau padeda. Vien į sodybą darbo daug investuota – mūrijo ūkinį pastatą, apkalimas buvo daromas. Tėvui finansinės paramos neteikia. Tėvas prašo paramos tik iš sesers (atsakovės), nes viską jai atidavė. Žino, kad tėvas butą padovanojo seseriai ir padėjo įsigyti namą. Toks buvo motinos prašymas. Žino apie susitarimą tarp tėvo ir sesers. Motina, būdama gyva, oficialiai visiems pasakė, kad ir butas, ir namas perrašomas ar dovanojamas su sąlyga, kad nepaliks tėvų bėdoje iki mirties, kad bus teikiamas išlaikymas, sudaromos sąlygos gyventi, o ne egzistuoti. Sodyboje remontas buvo daromas ne vienerius metus. Kiek pinigų investuota, nežino, tiki, kad ir sesuo prisidėjo, bet buvo ir tėvo pinigai, abu prisidėjo. Tėvas anksčiau gyveno geriau, nes dirbo. Tėvas pradėjo name gyventi, nes norėjo išeiti iš buto, gyveno kartu su dukterimi, nes sodyba priklausė tėvo broliui K. P. ir tėvas norėjo perpirkti sodybą iš savo brolio, ir buvo susitarimas, kad pirkimo–pardavimo sutartimi seseriai bus perrašytas namas. Tėvo brolis nenorėjo perrašyti turto atsakovei, bet to norėjo tėvas. Susitarimas buvo žodinis, kad ateityje sesuo padės tėvui. Apie susitarimą žinojo iš karto, nes visa šeima buvo susirinkusi ir kalbėjo. Buvo pasakyta sąlyga tokia, kad butas perrašytas ir sodyba perrašoma jeigu sesuo iki mirties išlaikys tėvą ir motiną. Sesuo pati yra kalbėjusi apie šį susitarimą. Yra buvęs pas tėvą dabartiniuose namuose, tėvas negyvena padoriai. Jeigu jis būtų įgijęs tokį turtą, kokį įgijo sesuo, tikrai padėtų tėvui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnį, kuris reglamentuoja pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus, nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. Taigi, pagal minėtą CK 3.205 straipsnio 1 dalį tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis, pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. CK 3.206 straipsnyje numatyti atvejai kai teismas gali atsisakyti priteisti tokį išlaikymą, atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 3.162 straipsnyje įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė R. V. S. yra ieškovo A. P. duktė. Ieškovas taip pat turi du pilnamečius sūnus. Atsakovė neginčija, kad ieškovas nevengė atlikti savo pareigų ir ją išlaikyti būnant nepilnametei. Tą patvirtino ir liudytojais apklausti Saulius ir V. P.. Tačiau atsakovė nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai pradėjo blogėti dėl ūmaus tėvo būdo, pažymėjo, kad ieškovas savo noru išsikraustė gyventi pas dabartinę sutuoktinę. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas ne vieną kartą naudojo tiek fizinę, tiek psichologinę prievartą, ir jos, ir jos jau mirusios motinos atžvilgiu. Teismas akcentuoja, kad nors byloje nenustatyta, jog atsakovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, tačiau pažymi, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė nuosprendį, kuriuo atsakovą pripažino kaltu už fizinio smurto panaudojimą ieškovės sutuoktinio G. S. atžvilgiu ir, be kita ko, uždraudė lankytis nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, t. y. name, kuriame anksčiau ieškovas gyveno. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią. Ieškovui padarius nusikalstamą veiką ir teismo nuosprendžiu uždraudus lankytis atsakovės ir jos sutuoktinio gyvenamojoje vietoje, laikytini nepagrįstais ieškovo argumentai, kad atsakovė jį išvarė. Be to, teismo vertinimu, ši aplinkybė teisiškai reikšminga vertinant ne tik šalių tarpusavio santykius, bet ir vertinant atsakovės galimybes rūpintis tėvu, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015), kurios atsakovui darant nusikalstamą veiklą bei po jos tapo apsunkintos.
10. Visgi, byloje esminis ginčas kyla ne dėl to, ar tėvas tinkamai atliko pareigas savo dukteriai, tačiau dėl išlaikymo reikalingumo ieškovui A. P.. Pasak ieškovo, jo ir sutuoktinės gaunamų pajamų neužtenka būtiniesiems poreikiams patenkinti, jeigu gautų išlaikymą iš dukros, jį skirtų sveikatos pagerinimui ir kultūrinėms reikmėms. Be to, ieškovas teigė, kad atsakovė turi teikti jam išlaikymą, nes viską jai atidavė, savo lėšomis gerino namą, o ji prie to neprisidėjo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovo pateikti duomenys apie jo patiriamas išlaidas, kelia abejonių dėl ieškovo turtinės padėties ir jo argumentų apie tai, kad jis neįperka sau gyvybiškai būtinų ir negali padoriai gyventi. Pati atsakovė R. V. S. turi neįgalų vyrą, finansinių įsipareigojimų ir jos materialinė padėtis verčia gyventi kuo taupiau.
11. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė su ieškovu kartu gyveno 30 metų, nuo 2002 m. iki 2018 m. atsakovei priklausančiame name. tačiau tie patys minėti liudytojai patvirtino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė kartu atliko remontą, naudojo savo lėšas ir jiems nežinomos aplinkybės, kaip jie buvo pasiskirstę remonto išlaidas. Ieškovas gauna senatvės pensiją, kuri yra 541,30 eurų dydžio, gyvena santuokoje su savo dabartine sutuoktine R. P., kuri taip pat gauną senatvės pensiją. Nuosavybės teise ieškovas turi automobilį bei priekabą, finansinių įsipareigojimų neturi.
12. Teismas pažymi, kad dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovui reikalinga parama ir nėra prielaidų nustatyti CK 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aplinkybes, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja tėvų teisę gauti išlaikymą iš pilnamečių vaikų.
13. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste nurodytina, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad jam parama yra reikalinga. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas gauna 541,30 eurų dydžio senatvės pensiją, kuri yra didesnė ir už minimalią mėnesinę algą. Ieškovas gyvena kartu su sutuoktine, ir, kaip pats pažymėjo, kartu dalija pragyvenimo išlaidomis bei gauną finansinę paramą iš jos, nes gyvenant kartu sutuoktinei priklausančiame name ženkliai sutaupo išlaidas, būtinas būsto nuomai, maistui ir komunaliniams mokesčiams. Pažymėtina, jog net ir būdami nedarbingi tėvai neturi teisės į išlaikymą, jeigu jie turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Nors ieškovas ir tvirtina, kad daug pinigų išleidžia vaistams, kad jam būtinas sanatorinis gydymas, tačiau iš teismui pateiktų kvitų, nematyti, kad išlaidos medicininiams medikamentams būtų pernelyg didelės, vaistų mokėjimo kvitai (įvairiais mėnesiais) neįrodo, kokią konkrečiai pinigų sumą ieškovas išleidžia vaistams per mėnesį. Be to, pastebėtina, kad dalis vaistų yra kompensuojami valstybės. Taip pat kritiškai vertintini ir ieškovo argumentai dėl to, kad jis negali nueiti į kultūrinius renginius, nusipirkti nedėvėtų drabužių ar baldų ir kad tai įrodo, kad jam nepakanka jo gaunamų pajamų pragyventi. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad namas, kuriame jis gyveno, nuosavybės teise priklauso atsakovei, jis pats sutiko, kad namas būtų perleistas jos nuosavybėn, o tai kad atliko remonto darbus, buvo reikalinga ir jo patiems poreikiams užtikrinti, o ne tik dėl atsakovės gerovės. Pats ieškovas ilgą laiką gyveno tame pačiame name, todėl turėjo prisidėti prie jo išlaikymo ir, kaip nurodė liudytojas S. P., kai tėvas gyveno name, jam pačiam ir norėjosi patogumų. Atmestinas ir ieškovo argumentas, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto ir gauna pakankamas pajamas, todėl galėtų prisidėti prie jo išlaikymo. Kaip minėta, visų pirma, ieškovas privalo įrodyti, kad išlaikymas jam reikalingas, tuo tarpu, teismo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo daryti tokią išvadą. Pažymėtina, kad iš pateiktų duomenų negalima spręsti, kad ieškovo gyvenimo sąlygos yra prastos, kad jam nepakanka lėšų savo poreikiams tenkinti, kad jam reikalinga socialinė globa, parama ir panašiai.
14. Vertinant tai, kad apeliantas gyvena kartu su sutuoktine jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kuriose yra centrinis šildymas, kiti patogumai, nemoka nuomos ar paskolos, bei atsižvelgiant, kad ieškovo gaunamos pajamos (541,30 Eur) šiuo metu yra didesnės nei vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, darytina išvada, ieškovui parama iš atsakovės nėra reikalinga. Be to, teismas pažymi, kad ieškovas turi ne tik dukterį, bet ir du sūnus, kurie, nors ir neteikia ieškovui šiuo metu išlaikymo pinigais (kuris, teismo vertinimu, nėra būtinas), tačiau turi galimybes teikti išlaikymą kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę. Nors šiuo metu ieškovas serga hipertenzine širdies liga, priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija, kitomis smegenų kraujagyslių ir krūtinės anginos formų ligomis, tačiau atsižvelgiant į ligų pobūdį ir į tai, kad pilnamečiai vaikai gali teikti ir teikia paramą kasdieniu rūpesčiu, pagalbą buityje ar ūkyje, taip pat į tai, kad ieškovas gali įsigyti kompensuojamuosius vaistus, pats jų nusipirkti (vairuoja automobilį, gauna didesnę nei vidutinę pensiją), yra savarankiškas, gali pats save apsitarnauti, judėti, pasirūpinti savo higiena, buitimi ir pan., teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog ieškovui reikalinga finansinė parama. Teismas taip pat akcentuoja, kad, pasikeitus aplinkybėms ieškovui neužkertamas kelias kreiptis pakartotinai dėl jam reikalingo išlaikymo ir paramos. Dėl to ieškovas nuogąstavimai, kad ypač gali reikėti išlaikymo pablogėjus sveikatai ar įvykus nenumatytoms aplinkybėms, pvz., netekus galimybės gyventi pas sutuoktinę, nėra pakankamas teisinis pagrindas šiuo metu priteisti iš atsakovės išlaikymą.
15. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).
16. Ištyrus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nors ieškovas tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, nevengė atlikto tėvo pareigų, yra nedarbingas, tačiau jis neatitinka įstatymo numatyto kriterijaus gauti iš pilnamečio vaiko išlaikymą, kadangi nenustatytas paramos poreikis. O bylos nagrinėjimo metu ypač akcentuotos aplinkybės dėl ieškovo turto perleidimo dukteriai už išlaikymą iš esmės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas nereikalavo priteisti iš atsakovės išlaikymą pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tokios sutarties nepateikė, nenurodė, kada ji buvo sudaryta, konkrečių jos sąlygų ir kokias nuostatas atsakovė, jei toks susitarimas buvo, konkrečiai pažeidė.
17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pensija pakankama, atsižvelgiant į vidutinę senatvės pensiją Lietuvoje, kad gaunamos pensijos užtenka būtiniausiems poreikiams racionaliai patenkinti, į tai, kad ieškovas turi kur gyventi, yra socialiai draustas, gauna kompensaciją už vaistus, turi teisę į viešojo transporto lengvatas, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas ieškovo A. P. ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
19. Atsakovė R. V. S. turėjo 300 eurų dydžio išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys yra atmestas, iš ieškovo atsakovės naudai yra priteistinos jos patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, jo turėtos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
20. Teismas patyrė byloje 5,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 eurų (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,33 Eur (penkis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.