Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stetava“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Stetava“, R. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės (toliau – ir pareiškėja arba antstolė) pareiškimą, kuriuo prašoma skirti skolininkei UAB „Stetava“ (toliau – ir skolininkė) iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną.

2. Pareiškime nurodoma, kad antstolės 2024 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. Sn-41505 skolininkė įpareigota atlikti veiksmus ir pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą: skolininkė UAB „Stetava“ įpareigota nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, įvykdyti įpareigojimą pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. liepos 31 d. vykdomąjį raštą Nr. 10G-2350, t. y. netinkamos kokybės ir sugadintus langus nemokamai pakeisti kokybiškais langais, nekokybiškas stogo konstrukcijų santvaras nemokamai pakeisti kokybiškomis santvaromis.

3. Pažymima, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. liepos 31 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 10G-2350 nurodytas įpareigojimas nėra įvykdytas, todėl 2024 m. spalio 7 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. Sn-46018. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė nevykdo įpareigojimo, pareiškėja prašė skirti skolininkei iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti suinteresuoto asmens (skolininkės) atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

12. Nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/24/01581 pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. liepos 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 10G-2350 dėl skolininkės UAB „Stetava“ įpareigojimo netinkamos kokybės ir sugadintus langus nemokamai pakeisti kokybiškais langais, nekokybiškas stogo konstrukcijų santvaras nemokamai pakeisti kokybiškomis santvaromis, išieškotojo R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai.

13. Antstolė, patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, ir nustačiusi, kad įpareigojimas nėra įvykdytas, 2024 m. spalio 7 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. Sn-46018, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 6 dalimi kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama skirti skolininkei UAB „Stetava“ iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti įpareigojimą iki įpareigojimo įvykdymo.

14. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų bylą nagrinėjanti teisėja 2024 m. gruodžio 6 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti 2024 m. gruodžio 6 d. skolininkės UAB „Stetava“ prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką motyvuodama tuo, kad į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo turi teisę kreiptis antstolis (CPK 771 straipsnio 3 dalis), ne skolininkas, ir pasiūlė skolininkei kreiptis į antstolį.

15. Skolininkė UAB „Stetava“ dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų bylą nagrinėjančios teisėjos 2024 m. gruodžio 6 d. protokolinės nutarties 2024 m. gruodžio 13 d. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti šią nutartį ir prašymo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų bylą nagrinėjanti teisėja 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti skolininkės UAB „Stetava“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. priimtos protokolinės nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui nurodžiusi, kad CPK 290 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

17. Skolininkė UAB „Stetava“ dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skolininkės UAB „Stetava“ 2024 m. gruodžio 13 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024). Tokios bylos nagrinėjimo dalykas, apibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribas, yra antstolio surašytame akte nurodyti skolininko veiksmai (neveikimas), kuriais antstolis grindžia įpareigojimo neįvykdymo faktą ir tuo pagrindu prašo teismo skolininkui taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sankciją.

19. Nagrinėjamu atveju skolininkė teismo posėdyje dėl įpareigojimo pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. liepos 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 10G-2350 (ne)vykdymo fakto nustatomo ir baudos (ne)skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tvarka pateikė teismui prašymą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. liepos 31 d. sprendimo (nutarimo Nr. 10G-2350) vykdymo tvarkos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 6 d. protokoline nutartimi pagrįstai atsisakė priimti šį skolininkės prašymą dėl žemiau nurodytų argumentų.

20. Pirma, vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurioje priverstinai vykdomuosius dokumentus vykdo specialus viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, šiuo atveju išduotas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo pagrindu (CPK 587 straipsnio 10 punktas). Tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pažymima, kad antstolis savo patvarkymu negali pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes tai reikštų res judicata principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; Jokubauskas R., ir kiti. Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022, p. 105). Tai reiškia, kad antstolis, vykdymo procese veikdamas tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo, vykdomąjį dokumentą vykdo taip, kaip nurodyta vykdomajame rašte.

21. Antra, CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, kuomet nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

22. Trečia, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, teismas turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 14 punktą). Atsižvelgiant į tai, teismo posėdyje dėl baudos už įpareigojimo nevykdymą skolininkė, atsikirsdama į antstolės pareiškimą, gali remtis argumentais dėl vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 771 straipsnio 3 dalį), tačiau nagrinėjamoje byloje dėl baudos (ne)skyrimo, šis klausimas nespręstinas, nes, kaip jau minėta, byloje spręstinas klausimas (nagrinėjamos bylos dalykas), ar yra pagrindas skolininkei skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už įpareigojimo nevykdymą, pasitvirtins ar ne antstolio surašytame akte nurodyti skolininko veiksmai (neveikimas), kuriais antstolė grindžia įpareigojimų neįvykdymo faktą. Pažymėtina ir tai, kad CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyti antstolio veiksmai, susiję su sprendimo vykdymu, ir sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar neįvykdytame teismo sprendime nurodytos ar nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės.

23. Ketvirta, kiti antstolio veiksmai, susiję su teismo sprendimo, kuriame nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, vykdymu, taip pat tokio sprendimo neįvykdymo padariniai priklauso nuo to, ar veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigotas atlikti skolininkas, gali atlikti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Jeigu veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigota atlikti atsakovė, gali atlikti ir kiti asmenys, antstolio surašytas aktas perduotinas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Jeigu veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigota atlikti atsakovė, gali atlikti tik ji pati, antstolio surašytas aktas perduotinas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris gali atsakovei skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, byloje dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį atsisakė priimti skolininkės prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, teisingai išaiškindamas, kad į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį turi kreiptis antstolis. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stetava“ atskirąjį skundą.

Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-153-1118/2025, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.