- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-89-464/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01357-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1511-258/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl 600 650 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 27-28), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 600 650 Lt padarytos žalos atlyginimą ir sprendimo vykdymą pavesti atsakovo atstovui Teisingumo ministerijai. Nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-02-22 atsisakė atsiųsti jam faksu teismo procesinius dokumentus, motyvuodamas tuo, kad CPK tokia galimybė nėra numatyta. Ieškovo teigimu, teismo nutartys buvo neatsiųstos faksu tyčia ir dėl tokių apgaulės ir sukčiavimo veiksmų jam padaryta žala, suvaržyta teisė paduoti atskirąjį skundą dėl Jonavos apylinkės teismo 2011-12-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011. Be to, šis teismas organizuotai su Vilniaus apygardos teismu darė įtaką Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų Nr. 2-1245-565/2013, 2-2875-603/2013 eigai ir procesiniams sprendimams, taip pat trukdė ir neleido gintis Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-831/2009. Kauno apygardos teismas ir Vilniaus apygardos teismas instancine tvarka tyčia dengė nuo atsakomybės nurodytus Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmus, tokiu būdu padarydami ieškovui 500 650 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014-05-07 sprendimu (b. l. 91-93) ieškinį atmetė, priteisė iš A. B. valstybės naudai 30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus, kuriais grindžiamas žalos atsiradimas dėl teismo procesinių dokumentų neišsiuntimo faksu, padarė išvadą, jog CPK 117 straipsnio nuostatų kontekste nėra pagrindo ieškovo nurodomus Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmus pripažinti pažeidžiančiais civilinio proceso įstatymo normas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teismo priimto procesinio dokumento neįteikimas ieškovo nurodytu faksu savaime nesuponuoja pagrindo pirmosios instancijos teismo procesinį elgesį bei jo (ne)pagrįstumą vertinusių teismų (Kauno apygardos teismo ir Vilniaus apygardos teismo) veiksmus pripažinti neteisėtais. Ieškovui neįrodžius ieškinyje nurodytų veiksmų neteisėtumo, t. y. vienos iš būtinųjų atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį sąlygos, žalos atlyginimas negalimas, juolab kad į bylą nepateikti ir įrodymai, patvirtinantys prašomos atlyginti žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atsiradimą, priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodomos žalos bei ieškinyje nurodomų veiksmų buvimą, nors tokią pareigą įstatymas nustato būtent ieškovui (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde (b. l. 104-105) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-05-07 sprendimą ir jo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai išnagrinėjo šališkas teismas. Byloje ginčo objektu yra teisėjų, įskaitant ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos veiksmai, todėl šios bylos negalėjo nagrinėti kita to paties teismo teisėja. Atsižvelgdamas į tai, reiškė nušalinimą nagrinėti bylą paskirtai teisėjai ir visam Vilniaus apygardos teismui. Šio klausimo nagrinėjimas turėjo būti perduotas kartu su civiline byla spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau pareiškimą dėl nušalinimo nutartimi išnagrinėjo taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjas, prašymą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją atmesdamas, o argumentai dėl viso teismo nušalinimo nesvarstyti. Nušalinimo pareiškimą išnagrinėjus pačiam teismui, kuris buvo šalinamas nuo civilinės bylos nagrinėjimo, buvo pažeisti teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principai. Tai sudaro pagrindą konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą - bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismas.Teismo procesinis sprendimas pašalinti iš bylos ieškinyje nurodytus atsakovus – Jonavos rajono apylinkės, Vilniaus ir Kauno apygardos teismus bei šių teismų teisėjus, pažeidžia procesinio lygiateisiškumo principą, apriboja ieškovo galimybę byloje remtis jų paaiškinimais kaip įrodymais. Be to, skundžiamoje nutartyje nemotyvuojama, kodėl teismas atmeta ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes ir padarytą žalą. Skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja, kaip ir kitų teismų teisėjai, tyčia netinkamai taikė ir aiškino CPK 117 straipsnio bei kitų teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, nuostatas. Teismai, pripažindami atsisakymą išsiųsti procesinius dokumentus CPK 117 straipsnyje 1 dalyje nustatytu alternatyviu būdu – elektroninio ryšio priemonėmis – teisėtu, nevykdo įstatymų, pažeidžia ieškovo teisę gauti informaciją, pasinaudoti galimybe apskųsti teismo nutartį ir lygiateisiškumo principą. Tai įrodo teismų ir teisėjų veiksmų neteisėtumą, jų kaltę, neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį sąlygų, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 110-112) prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo ir / ar teisėjos šališkumo paremti subjektyvia ieškovo nuomone. Procesinių veiksmų atlikimas vadovaujantis įstatymais ir ieškovui nepalankaus sprendimo priėmimas patys savaime nereiškia buvus teismą ir / ar teisėjus šališkais. Pirmosios instancijos teismo 2014-01-24 nutartis, kuria iš proceso pašalinti teismai ir teisėjai, atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2012-0-09 nutartyje suformuotą precedentą.Nagrinėjamu atveju teismas priėmė ir įvertino visus ieškovo pateiktus įrodymus, išklausė atsakovo atstovo argumentus dėl jų įrodomosios reikšmės ir sprendimą pagrindė išvadomis, paremtomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. CPK 185 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo nuostatos nebuvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai bei argumentai nesudaro teisinių prielaidų skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui.
Dėl teismo šališkumo ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
Su apelianto skundo argumentais, kad bylą pirmąja instancija išnagrinėjo šališkas ar neteisėtos sudėties teismas ir dėl to skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu teisėjų kolegija nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2013-11-26 nutartimi (b. l. 58-60) spręsdamas anksčiau pateiktą analogišką apelianto nušalinimo pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo, įskaitant ir bylą nagrinėjusios teisėjos, galimo šališkumo šioje byloje, nenustatė pagrindo patenkinti tokį apelianto prašymą. Minėtos nutarties turinys patvirtina, jog apeliantui jau ne kartą išsamiai buvo išaiškinta dėl kitose bylose teisėjams ir teismams reiškiamų nušalinimų, jog konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tik tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti, o ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas ar teismas, padavimas pats savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti visų šio teismo teisėjų šališkumo. Todėl šioje byloje paskirtą teismo posėdžio dieną, t. y. 2014-05-07 faksimilinio ryšio priemonėmis Vilniaus apygardos teismui vėl pateiktą naują apelianto nušalinimo pareiškimą (b. l. 84) su tais pačiais argumentais dėl bylą nagrinėjančios teisėjos galimo suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 65 str.), remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja nuostata, jog teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimas sprendžiamas tame pačiame teisme, pagrįstai išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (b. l. 85-86). Iš Vilniaus apygardos teismo 2014-05-07 nutarties (b. l. 85-86) turinio matyti, kad klausimas buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, prieš tai išklausius nušalinamos teisėjos paaiškinimą, kas atitinka CPK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tokių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstu skundo argumentą, jog 2014-05-07 pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo išnagrinėtas nesilaikant nušalinimo teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuojančių procesinės teisės normų. Vien tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-05-07 nutartimi apelianto pareiškimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo nebuvo patenkintas, neleidžia konstatuoti teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principų pažeidimo ar, juo labiau, fakto, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios iš tiesų galėtų kelti pagrįstas abejones teisėjos (teismo) šališkumu, teisėjų kolegija nenustatė. Jų nepagrindė ir apeliantas, nors pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12 str., 178 str.). Apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtais jam nepalankiais procesiniais sprendimais, o tai nepatvirtina teisėjos (teismo) šališkumo. Nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios keltų abejonių šią bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, objektyvumu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl neobjektyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.).
Dėl įrodymų vertinimo
Išnagrinėjus bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad apeliantas esminiu įvykiu, nulėmusiu ir kitus veiksmus, kurių visuma, apelianto teigimu, buvo pažeista jo teisė į teisingą teismo procesą, laiko Jonavos rajono apylinkės teismo atsisakymą atsiųsti teismo priimtus procesinius dokumentus jo nurodytu faksu. Bylos duomenys patvirtina, kad šie teismo procesiniai veiksmai jau buvo įvertinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir apelianto argumentai šiuo klausimu atmesti (Kauno apygardos teismo 2012-08-07 nutartis c. b. Nr. 2S-1809-657/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013-03-22 sprendimas c. b. Nr. 2-1245-565/2013, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-26 nutartimi c. b. Nr. 2A-450/2014 paliktas nepakeistas; b. l. 29-30, 32-33, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taigi nagrinėjamoje byloje keliami tapatūs klausimai negali būti vertinami iš naujo. Šią išvadą suponuoja įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo reikalavimas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, taip pat CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos, kurios yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Šiose teisės normose įtvirtintų nuostatų visuma draudžia teismui nepripažinti prejudicinių faktų, t. y. aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, įrodytomis aplinkybėmis (CPK 182 str. 2 d.) ir iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio argumentus, išdėstė motyvus, kuriais pritarė ankstesniais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytoms aplinkybėms ir jomis rėmėsi kaip teisiškai reikšmingais faktais nagrinėjamoje byloje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiamame sprendime šios aplinkybės buvo iš esmės tiriamos ir vertinamos iš naujo. Skundo argumentai, kuriais apeliantas nesutinka su ginčo aplinkybių vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų faktų, todėl teisėjų kolegijai išsamiau jų neaptarinėja.
Apeliacinio skundo teiginiai dėl apelianto teismui pateiktų įrodymų (ieškinio argumentų bei prie jo pridėtų dokumentų) netinkamo vertinimo ir neteisingo CK 6.250, 6.272 straipsnių bei CPK 178 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, deklaratyvūs ir visiškai neargumentuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais ir teismo ištirtais bei įvertintais duomenimis (apelianto ir atsakovo atstovo rašytiniais bei žodiniais paaiškinimais ir teiginiais jų procesiniuose dokumentuose, teismų kitose bylose priimtais procesiniais dokumentais), tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ir pakankamai argumentavo savo išvadas dėl apelianto nurodomų teismų ir teisėjų veiksmų vertinimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies aspektu, padarydamas pagrįstą išvadą, jog apeliantas neįrodė valstybės deliktinei atsakomybei dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų atsirasti būtinųjų sąlygų. Vien apelianto teiginių, kuriais kitaip vertinamos prejudicinę galią nagrinėjamojoje byloje turinčios faktinės ir teisinės aplinkybės, akivaizdžiai nepakanka, kad galima būtų pripažinti, jog neteisėti teisėjų (teismų) veiksmai, dėl jų atsiradusi žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos šioje byloje yra įrodyti. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nenustačius nei pažeidimo fakto, nei teisėjų kaltės, kaip to reikalaujama CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio ir spręsti klausimo dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo fakto bei dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad toks apelianto elgesys, kuomet reiškiamas ieškinys jame pakartotinai keliant tuos pačius klausimus dėl kitų jo iniciatyva pradėtų civilinių bylų procesinės eigos, nors apie tai jo inicijuotuose teisminiuose ginčuose jau ne kartą teismų buvo pasisakyta, neatitinka CPK 5 straipsnyje įtvirtinto asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos instituto paskirties ir sudaro prielaidas įžvelgti piktnaudžiavimo šia teise apraiškų.
Dėl dalies atsakovų pašalinimo iš civilinės bylos nagrinėjimo
Iš nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinio matyti, kad apeliantas iš esmės reiškia ieškinį valstybei dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų, reikalaudamas dėl to atsiradusios žalos atlyginimą priteisti iš valstybės. Įvertinus tai, Vilniaus apygardos teismo 2014-01-24 nutartimi (b. l. 63), atsakovai Jonavos rajono apylinkės, Kauno ir Vilniaus apygardos teismai bei šių teismų teisėjai buvo pašalinti iš proceso. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinyje keliamo ginčo pobūdį ir teisingai išsprendė klausimą dėl apelianto atsakovais patrauktų asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) procesinio statuso. Apeliantui neabejotinai yra žinoma jo iniciatyva pradėtose analogiško pobūdžio bylose ne kartą išaiškinta nuostata, jog tuo atveju, kai ieškinyje atsakovais patraukiama ne tik valstybė, bet ir teisėjai (teismai), teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis c. b. Nr. 2-796/2012, 2014-02-27 nutartis c. b. Nr. 2-298/2014 ir kt.). Teisėjų kolegija, sutinkanti su tokiu teisiniu vertinimu, jį pagrindžiančių motyvų nekartoja. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginys, jog nurodytų atsakovų pašalinimas iš proceso neužtikrino galimybės gauti jų paaiškinimus, kurie galėtų būti vertinami kartu su byloje jau esančiais įrodymais, atmetamas dėl jo nepagrįstumo. Apeliantui neįvardijant objektyvių faktinių duomenų ir / ar teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis skunde prieinama tokios išvados, ir teisėjų kolegijai nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, ši apelianto iškelta prielaida nesvarstytina (CPK 320 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.