- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2-2516/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01357-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. B. ieškinys, pareikštas atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui, teisėjai R. B., Kauno apygardos teismui, teisėjai Ž. B., Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjui R. Š. dėl žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B., 2013 m. birželio 17 d. pateiktu ieškiniu, vienu iš reikalavimų prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 500 650 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos teismų ir teisėjų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises į teisingą bylų nagrinėjimą ir kitų tyčinių neteisėtų atsakovų veiksmų. Pareiškėjas taip pat prašė priimti atskirąją nutartį dėl neteisėtos organizuotos teisėjų R. Š., Ž. B. ir R. B. veiklos ir apie nusikaltimo požymius pranešti generaliniam prokurorui.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl šios ieškinio dalies Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. B. terminą ieškinio trūkumams pašalinti – teismas nurodė, kad faksograma pateikta ieškinio dalis nėra įskaitoma, nurodė pareiškėjui pateikti įrodymus apie aplinkybes, sukėlusias žalą, įrodymus, pagrindžiančius ieškovo reikalaujamos turtinės ir neturinės žalos dydį, pateikti ieškinio ir jo priedų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas.
2013 m. rugpjūčio 23 d. gautas A. B. ieškinio originalas kartu su dalimi prie ieškinio nurodytų priedų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi A. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino 2013 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų – nepateikė ieškinio ir jo priedų egzempliorių šalims; nepateikė dalies prie ieškinio nurodytų priedų, nenurodė ir nepateikė įrodymų, kuriais grindžiamas 600 650 Lt dydžio reikalaujamos žalos priteisimas. Teismo vertinimu, neištaisius šių trūkumų, pareiškėjo nurodyti atsakovai negali susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir reikalavimus pagrindžiančiais įrodymais.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti bylą kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pagal CPK 299 straipsnį yra pagrindas priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus apygardos teismui siunčiamų dokumentų klastojimo, taip pat CPK 300 straipsnio pagrindu dėl nusikaltimo požymių pranešti prokurorui. Pradinis ieškinys buvo pateiktas 2013 m. birželio 17 d. faksu be jame nurodytų priedų. Teismui 2013 m. birželio 27 d. priėmus nutartį dėl trūkumų šalinimo, ieškinys su priedais buvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau Vilniaus apygardos teismas tyčia pagal pateiktą ieškinį užvedė naują civilinę bylą Nr. 2-4958-340/2013, kurioje atsisakė priimti ieškinio originalą, kadangi teisme jau yra pareikštas tapatus ieškinys. Apelianto prašymas perkelti ieškinio originalą iš civilinės bylos Nr. 2-4958-340/2013 į šią civilinę bylą tyčia nebuvo išnagrinėtas tam, kad 2013 m. birželio 27 d. nutartimi būtų vilkinamas šios civilinės bylos nagrinėjimas. Tokie veiksmai atliekami tyčia ir sistemingai ir tokius veiksmus ne pirmą kartą atlieka teisėjai H. J. ir R. K..
2. Nutartį priėmė šališka ir priklausoma Vilniaus apygardos teismo teisėja R. K.. Šioje byloje atsakovais yra įtraukti Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja R. B., todėl bylą nagrinėjant tam pačiam teismui ir to paties teismo teisėjai yra pažeidžiama teisė į nešališką nepriklausomą teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu apelianto ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nurodęs, kad apeliantas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.
2013 m. birželio 27 d. nutartimi teismas nustatė šiuos apelianto pateikto ieškinio trūkumus: 1) faksograma gautas ieškinys nėra įskaitomas; 2) nepateikti procesinių dokumentų ir jų priedų originalai ar tinkamai patvirtintos kopijos; 3) nepateikti ieškinio faktinį pagrindą patvirtinantys įrodymai (b. l. 5-6).
Bylos medžiaga patvirtina, kad dalį trūkumų, nurodytų 2013 m. birželio 27 d. nutartyje, apeliantas ištaisė – pateikė ieškinio originalą bei įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus.
Skundžiama nutartimi apygardos teismas sprendė, kad apeliantas nepašalino šių ieškinio trūkumų: 1) nepateikė ieškinio ir jo priedų egzempliorių, skirtų byloje dalyvaujantiems asmenims; 2) nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį; 3) nepateikė dalies ieškinyje nurodytų teismo procesinių sprendimų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo pagrindas atsisakyti priimti apelianto pateiktą ieškinį.
Visų pirma, pažymėtina, kad trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 str. 3 d; 138 str.). Nors pateikti reikiamą skaičių procesinio dokumento ir jo priedų egzempliorių yra ieškovo pareiga (CPK 113 str.), tačiau šis ieškinio trūkumas nebuvo konstatuotas 2013 m. birželio 27 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo, todėl teismas nepagrįstai šiuo pagrindu laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Antra, teismo nurodyta aplinkybė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kuriais grindžia prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nelaikytinas esminiu trūkumu, sudarančių pagrindą nepriimti ieškinio. Juo labiau, kad iš ieškinio turinio matyti, kad, apelianto nuomone, jo reikalavimą dėl 500 650 Lt turtinio žalos dydžio pagrindžia apelianto ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1245/565/2013 ir civilinių bylų Nr. 2-1245/565/2013, Nr. 2-1539-598/2012 ir Nr. 2-2875-603/2013, kurias apeliantas teismo prašo išreikalauti, duomenys.
Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).
Aplinkybė, kad apeliantas nepateikė dalies procesinių (teismo) dokumentų, kurie nurodyti jo pateiktame ieškinyje, taip pat neturėtų būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Pažymėtina, kad tokius duomenis teismas gali nesudėtingai gauti, pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo.
CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė apelianto nurodytų asmenų pažeidimų, sudarančių pagrindą priimti atskirąją nutartį ar kreiptis į prokuratūrą.
Apelianto teigimu, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek teisėja R. K. turi būti nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovais yra patraukti Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja R. B.. Pažymėtina, kad teisėjo nušalinimo klausimai turi būti sprendžiami CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, neturi teisinio pagrindo pasisakyti apelianto keliamais konkrečios teisėjos galimybės nagrinėti tą ar kitą bylą klausimais, taip pat neturi įgalinimų spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.