Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1244-565/2013 (turi būti Nr. 2-1245-565/2013) pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos dėl atsisakymo pateikti informaciją ir trukdymo ginti savo teises civilinėse ir baudžiamosiose bylose bei dėl to atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovas prašo iš Lietuvos Respublikos priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi Jonavos rajono apylinkės teismas atsisakė ieškovui atsiųsti faksu šio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 bei informuoti ieškovą faksu apie civilinės bylos Nr. 2-1539-598/2011 eigą, tokiu būdu užkirto kelią ieškovui ginti savo teises ir diskriminavo ieškovą Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-831/2009, taip pat Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-1519-619/2012, Nr. 2-2690-195/2011. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovui Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 buvo išsiųsta CPK nustatyta tvarka, tačiau ieškovas neatsiėmė jam siųstų dokumentų tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai, taip pat neinformavo teismo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, laikė, kad ieškovui minėta nutartis įteikta tinkamai, atitinkamai padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų teismo veiksmų ir prašomos priteisti žalos fakto ir jos dydžio. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia ir CPK 177, 178, 185, 263, 270 straipsnių pažeidimu, kurie iš esmės reglamentuoja įrodinėjimą civiliniame procese bei priimto galutinio procesinio dokumento pagrįstumą teismo posėdyje ištirtais įrodymais, nurodydamas, kad teismui neišreikalavus prašomų civilinių ir baudžiamosios bylų, teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovas neįrodė žalos fakto ir dydžio, kadangi tik įvertinus minėtų bylų medžiagą teismas galėjo spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi šioje byloje, kuri pasak apelianto, įpareigojo pirmosios instancijos teismą išreikalauti prašomas bylas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1169-2012 buvo sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nustatė terminą šioje byloje ieškinio trūkumams pašalinti – ar pagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti, kaip teismo veiksmai įtakojo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, ir kaip atitinkamos ieškovui nutarties neišsiuntimas faksu susijęs su ieškovo prašomomis išreikalauti bylomis. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad ieškovas pirminėje proceso stadijoje neprivalo įrodyti ieškinio pagrįstumo; ieškovas nurodė ieškinio aplinkybes, kurių pagrindu prašo priteisti žalą ir šį reikalavimą grindžia prašomomis išreikalauti bylomis. Taigi, minėtos apeliacinio teismo nutarties turinys liudija, kad šia nutartimi buvo išaiškintos ieškovo procesinės teisės pirminėje proceso stadijoje (ieškinio priėmimo stadijoje), o ne įpareigojimas teismui išreikalauti ieškovo prašomas bylas.

Pagal bendrąją taisyklę civiliniame procese įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str.). Įstatymas numato, kad rašytinius įrodymus gali pateikti dalyvaujantys byloje asmenys arba šie įrodymai gali būti išreikalauti teismo CPK nustatyta tvarka (CPK 198, 199 str.). CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas gali išreikalauti tuos įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti patys.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis, buvęs proceso šalimi prašomose išreikalauti bylose, pats neturi galimybės pateikti konkrečių įrodymų (pavyzdžiui, atitinkamų dokumentų kopijų), patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes dėl ieškovo diskriminavimo, apribotų galimybių ginti savo teises nurodomose bylose, turtinės ir neturtinės žalos faktą ir dydį, taip pat nenurodė kokie konkrečiai nurodomose byloje esantys įrodymai reikšmingi šiai nagrinėjamai bylai. Ieškovas taip pat neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, kurio tikslas yra teismui galutinai nustatyti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, įtraukti dalyvauti byloje asmenis ir atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.). Apeliantas teismo prašė bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant, nors ieškiniu vis tik nebuvo pagrįstos ieškovo nurodomos aplinkybės, turtinės ir neturtinės žalos faktas ir dydis. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant įrodyti ieškovo diskriminavimą ir apribojimą ginti ieškovui savo teises dėl faksu neišsiųsto procesinio dokumento vienoje ar keliose bylose, nepakanka į bylą pateikti teismų procesinių sprendimų (bylų) (pvz. dėl antstolio veiksmų ar kitų teisinių santykių), kadangi šie įrodymai tik patvirtina egzistavusį tarp šalių teisinį ginčą ir jo išsprendimo būdą, o turtinės žalos (nuostolių dydį) ir neturtinės žalos (dvasinių išgyvenimų pobūdį ir mastą) faktą ir dydį ieškovas turi pagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas neprivalo visais atvejais reikalauti visų šalies prašomų duomenų, nes gali būti priimami nagrinėti tik tie įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu pateikė teismui Jonavos Respublikos rajono apylinkės teismo 2012-02-22 raštą, iš kurio matyti, kad ieškovui Jonavos rajono apylinkės teismo procesiniai sprendimai, priimti civilinėse bylose Nr. 2-486-490/2012, Nr. 2-1539-598/2011 buvo siųsti ir neįteikti, kadangi apeliantas nurodytu adresu neatsiėmė šių dokumentų. Šiuo raštu apeliantui išaiškinta CPK numatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, taip pat nurodyta, jog CPK nenumato teismui pareigos šalims faksu siųsti informaciją apie bylos eigą. Taigi, pirmosios instancijos teismas jau pirminėje proceso stadijoje nustatęs, kad ieškovui CPK nustatyta tvarka jau buvo išsiųsta Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 dėl kurios neišsiuntimo ieškovas neva patyrė turtinę ir neturtinę žalą, pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo išreikalauti prašomų civilinių ir baudžiamosios bylos, kaip įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įrodinėjimo procese gali naudoti duomenis iš Teismų informacinės sistemos Liteko, iš kurios matyti civilinių ir baudžiamųjų bylų procesų eiga (CPK 179 str. 3 d.), todėl ir dėl šios priežasties, teismas neturėjo pagrindo išreikalauti prašomų bylų.

CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų ir kaltų veiksmų. Tačiau ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieškovui procesiniai dokumentai minėtose bylose išsiųsti CPK nustatyta tvarka ir neįteikti dėl ieškovo netinkamai įgyvendinamų procesinių teisių (ieškovas jų neatsiėmė ir neinformavo teismo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą), teismas pagrįstai laikė, kad ieškovas neįrodė visų deliktinės atsakomybės sąlygų, ir visų pirma teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.). Tokiu atveju nebeliko pagrindo spręsti dėl žalos fakto ir dydžio, juolab, kad ir ieškinys šioje dalyje buvo grindžiamas tik nurodant, kad buvo patirta turtinė ir neturinė žala, nemotyvuojant, kaip ji pasireiškė ir kodėl prašoma priteisti būtent tokio dydžio žalą.

Apeliantas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, nurodė, kad teismas nemotyvavo, kodėl nesiremia byloje pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija atsakydama į šiuos apelianto argumentus pažymi, kad pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Aptarto teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų, ar kuris nors ieškovo reikalavimas nebuvo išnagrinėtas ir dėl jo netenkinimo teismo sprendime nepasisakyta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl jo manymu nėra pagrindo išreikalauti prašomų bylų, ir kodėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo pareikštų reikalavimų. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ar nemotyvavo sprendimo.

Apelianto teigimu, teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 231 straipsnio 5 dalį, iš parengiamojo posėdžio pareidamas į bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi buvo prašoma išreikalauti rašytinius įrodymus (civilines ir baudžiamąją bylą). Be to, teismas nebuvo gavęs ieškovo sutikimo pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, tokiu būdu ieškovas buvo pašalintas iš bylos nagrinėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas parengiamajame teismo posėdyje bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat nurodė, jog nesutinka, kad iš parengiamojo teismo posėdžio būtų pareita į bylos nagrinėjimą iš esmės dėl prašomų išreikalauti rašytinių įrodymų. Pirmiau, minėta, kad teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl prašomų išreikalauti įrodymų tikslingumo, todėl nustatęs, jog ieškovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti CPK nustatyta tvarka ir byloje pakanka įrodymų išspręsti šalių ginčą, pagrįstai iš parengiamojo teismo posėdžio perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės. Aplinkybė, kad ieškovas nebuvo davęs sutikimo šiam procesiniam veiksmui nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo pažeista CPK 231 straipsnio 5 dalis, kadangi kaip teisingai nurodo atsiliepime atsakovas, tokio sutikimo CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcija Nr. XI-1480 nenumato.

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teismo neteisėtų veiksmų, ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.