Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. K., G. P., K. V., UAB „Ignitis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė I. K. 2021 m rugsėjo 2 d. Patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą nurodydama,kad vykdant priverstinį skolų išieškojimą iš skolininko 3 eilės išieškotojų naudai, 2021 m. birželio 11 d. UAB „Negrita“ atliko turto rinkos vertės ekspertizę ir nustatė, kad ½ dalies 6.7900 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies 57.33 kv m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, ½ dalies pastato – ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) bei ½ dalies iš 28/33 dalių (plotas – 14.0000 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27 140,00 Eur. 2021 m. rugpjūčio 6 d. gautas pareiškėjo prašymas parduoti areštuotą turtą pasiūlytam pirkėjui už eksperto nustatytą vertė – 27140,00 Eur. 2021 m. rugpjūčio 10 d. gautas išieškotojo pranešimas, kad jis ketina areštuotą turtą įsigyti už 50 000,00 Eur. Minėtą sumą išieškotojas įmokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą. Įvertinus vykdymo procese susiklosčiusias aplinkybes 2021 m. rugpjūčio 12 d. priimtas Patvarkymas Nr. S-21-139-15179 atsisakyti parduoti areštuotą pareiškėjo turtą jo pasiūlytai pirkėjai G. P. ir paskelbti pirmąsias skolininko areštuoto turto varžytines. Įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, antstolis turi veikti vadovaudamasis vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais taip, kad jų interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie rašytinį procesą buvo informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0139/18/01963 matyti, kad antstolė I. K. vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš A. P. priklausančio turto pagal Vilniaus apygardos teismo išduotus 2018 m. lapkričio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1264-580/2017 bei 2020 m. spalio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2619-656/2019 ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-24516-1080/2020.

2021 m. rugpjūčio 12 d. Patvarkymu Dėl atsisakymo parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui bei varžytinių paskelbimo Nr. S-21-13915179 antstolė I. K. netenkino skolininko prašymo areštuotą turtą parduoti pasiūlytam pirkėjui bei 2021 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniu būdu specialiame interneto tinklapyje www.evarzytines.lt paskelbė pirmąsias areštuoto turto varžytines.

Varžytinės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis CPK 691–727 straipsnio nustatyta tvarka. Parduodant iš varžytynių yra realizuojamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija 2000 Eur, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 30 000 Eur (CPK 694 straipsnio 1 dalis) bei kitas turtas, jei tokį turto realizavimo būdą pasirenka išieškotojas (CPK 695 straipsnio 1 dalis) arba savo patvarkymu nustato antstolis (CPK 695 straipsnio 2 dalis). Varžytinės susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iš varžytinių įvyksta nepažeidžiant specialių šiai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2006).

Pagal CPK 681 straipsnio nuostatas, skolininko turtas turi būtų įkainotas rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta reali galimybė taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-604/2008; Nr. 3K-3-218/2009).

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Areštuoto skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnis).

Ekspertizės vykdymo proceso metu tvarka reglamentuojama CPK 682 straipsnuje, kuris numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje, antstolė 2021 m. liepos 19 d. priėmė Patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga savo argumentus pagrįsti įrodymais (CPK 12 straipsnis), todėl pareiga įrodyti neteisingą turto rinkos vertės įkainojimą tenka būtent pareiškėjui. Taigi, siekdamas įrodyti, jog nėra teisinga nustatyta turto vertė, jis tai turi pagrįsti leistinais įrodymais dėl turto įkainojimo, o ne prieštarauti deklaratyviais teiginiais. Konkrečiu atveju, pareiškėjas leistinais įrodymais nepagrindė, kad iš varžytynių parduotas turtas buvo netinkamai įvertintas ekspertizės metu ir nepateikė pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Ekspertizės aktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl antstolis ir vykdomosios bylos šalys privalo juo vadovautis. Be to, varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t.. Taigi, potencialūs pirkėjai, tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu, nustato optimaliausią nekilnojamojo turto kainą.

Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, nes antstolio veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės I. K. veiksmų yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 95, 290-292, 443, 510, 512-513 ir 594 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolės I. K. veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.