Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V., buvęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. birželio 20 d. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. M. V. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. iškeldamas Bendrovei bankroto bylą nustatė, kad „pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Ieškovė VMI teismui kartu su pareiškimu pateikė jai prieinamus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį. Taip pat, siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovą pateikti trūkstamus duomenis, reikalingus bankroto bylai iškelti. Atsakovės vadovas duomenų apie įmonę teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – ir susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Pasisakant dėl Bendrovės nemokumo momento, teismo vertinimu, būtina išanalizuoti ir įvertinti bankroto procese priimtus procesinius sprendimus, nes tai svarbu nustatant M. V. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momentą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. birželio 16 d. VMI kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. finansinės atskaitomybės duomenimis turto turėjo už 17 778 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 47 203 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis 2023 m. birželio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 1 907,45 Eur, todėl buvo padaryta išvada, kad Bendrovė nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Įmonėje apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra, kas rodo, jog įmonė veiklos nevykdo, įmonė neturi registruotino nekilnojamojo turto, nepateikė viešajam registrui įmonės finansinės atskaitomybės duomenų už 2022 m. laikotarpį. Taigi, šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad Bendrovė negebėjo atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, skolos palaipsniui augo ir ji tapo nemokia.

Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika būtina įvertinti, ar veiksmai, kurių ėmėsi M. V., neturėtų būti laikomi priemonėmis įmonės mokumui atkurti.

Teismo posėdžio metu M. V. teigė, kad jis kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, tačiau to padaryti nepavyko.

Pažymėtina ir tai, jog priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, jog būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, jog buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. AN2-96-651/2021).

Bylos duomenimis, Bendrovės finansinė padėtis negerėjo, nenustatyta ir reikšmingų papildomų apyvartinių lėšų, iš kurių galėtų būti mažinami kreditoriniai įsipareigojimai, nesudarytas joks raštiškas ir aiškus planas (toks teismui nepateiktas), nepateikta jokių duomenų, kad Bendrovė būtų bandžiusi pasirašyti susitarimus su kreditoriais dėl skolų padengimo grafiko sudarymo ir pan., tuo tarpu M. V. tikėjimasis, kad jam ateityje pavyks išsiieškoti skolą, negali būti laikomas realiais veiksmais, kuriais siekiama atkurti Bendrovės mokumą. Taigi byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad nuosekliai blogėjant Bendrovės finansinei padėčiai, augantis įsipareigojimų dydis, M. V. buvo žinomi ir suprantami. M. V. nurodytas fragmentiškas bandymas išsiieškoti skolą, be jokio raštiško ir aiškaus plano (toks teismui nebuvo pateiktas) nepagrindžia, kad Bendrovė galės sėkmingai tęsti ūkinę komercinę veiklą, gauti pajamas ir atkurti mokumą bei įvykdyti reikalavimus kreditoriams. M. V. noras išspręsti Bendrovei susidariusią nepalankią finansinę situaciją iš esmės nesiimant jokių realių pastangų ir tikintis, kad ateityje ji pagerės, negali būti laikomas pakankamu pagrindu nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai nešalina jo atsakomybės. Priešingai, šios aplinkybės pagrindžia M. V. veikus tyčia, t. y. suvokiant, jog Bendrovė yra nemoki, tačiau nesiėmus ne tik jokių aktyvių veiksmų jos mokumui atkurti, tačiau ir neinicijuojant nemokumo proceso.

Byloje taip pat nenustatyta, kad jokie kiti kreditoriai, iki sueinant JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, kai M. V. kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. V., nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. birželio 20 d. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimą VMI, ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. M. V. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokiais veiksmais M. V. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, – padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. asmenybę – baustas, įvykdęs ne visas paskirtas nuobaudas, „Liteko“ duomenimis neteistas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, kad M. V. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.