Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. (M.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsiskyręs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus ir turto konfiskavimą (bausmę atlikęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis, iš kurio matyti, kad M. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta, be kita ko, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 31 d.

11. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. raštas, iš kurio matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius nuo 2022 m. spalio 20 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2024 m. liepos 30 d. M. R. 2022 m. lapkričio 3 d. susisiekė telefonu, buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo sąlygomis, tvarka ir nevykdymo pasekmėmis, paštu jam buvo išsiųstas 2022 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. 8S-10125 „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, su kuriuo M. R. žadėjo pasirašytinai susipažinti ir susipažinęs grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui, tačiau negrąžino.

12. VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz E 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. R., valdytojas – N. P.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas

14. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

15. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad M. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismo išvadą dėl M. R. kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 3–10 punktuose aptarti įrodymai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

16. M. R. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus (apklausiamas nurodė, kad nuo 19.00 val. kartu su pažįstamu vartojo alkoholinius gėrimus – viskį, alų, jautėsi apsvaigęs), tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę.

17. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

18. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

19. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir sutampa tarpusavyje, visumą, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog M. R. piktybiškai vengė vykdyti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – žinodamas, kad jam yra paskirtas draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus, tyčia vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais byloje surinktais ir 3–11 punktuose aptartais įrodymais, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

20. Kaltinamasis M. R. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, suvokdamas jos vykdymo tvarką, žinodamas, kokie padariniai kyla už jos nevykdymą, piktybiškai – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – vengė laikytis jam paskirto draudimo vairuoti transporto priemones, nenurodydamas tam jokių objektyvių priežasčių, taip ignoruodamas teismo priimtą sprendimą.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

21. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą M. R. skirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. R. 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 4 metus bei, vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

22. BK 243 straipsnyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. M. R. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti per dvejų metų laikotarpį.

23. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

24. Spręsdamas dėl M. R. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad M. R., nakties metu važiuodamas nors ir nedidelį atstumą pakankamai ankštoje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas neblaivus, sukėlė pavojų kitų asmenų turtui. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pavojingo M. R. manevravimo buvo gautas pašalinio asmens pranešimas. Svarbu pažymėti, kad M. R. praeityje jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas), kas reiškia, kad jis nepadarė tinkamų išvadų ir vėl nusikalto. Be kita ko, šį kartą jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kuomet jam ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti tai daryti, tokiu būdu padarydamas dar vieną nusikalstamą veiką. Taigi, kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia. M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. R. yra baustas administracine tvarka, paskirta bauda nesumokėta. M. R. yra išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skiriant prokuroro siūlomas turtinio pobūdžio bausmes – baudas. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi baudų dydžiai yra pakankami, teisingi ir proporcingi, tokios bausmės nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, t. y. apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

25. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos subendrintos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu.

26. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

27. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

28. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį bei prašymą leisti sumokėti baudą per dvejų metų laikotarpį, tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bauda yra savanoriškai sumokėta, taip pat tai, kad yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – 18 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

29. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

30. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad M. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (jam šia teise buvo uždrausta naudotis anksčiau paskiriant analogišką baudžiamojo poveikio priemonę už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio vėl svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, jis yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti (susigrąžinti). Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko yra tikslinga M. R. ir šį kartą skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

31. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kadangi kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė, kai jam BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus, šiuo atveju jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija, jis vairavo nedidelį atstumą automobilių stovėjimo aikštelėje, vis dėlto dėl jo pavojingo manevravimo buvo gautas pašalinio asmens pranešimas, M. R. nustatytinas lygus vidurkiui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – 4 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 1 d., t. y. nuo dienos, kai M. R. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

32. M. R. nusikalstamas veikas padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikalstamų veikų priemone, be kurios M. R. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Automobilis „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso M. R.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo kodekso užsraustos veikos priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 3 240 Eur. Teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas – siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl M. R. priklausantis automobilis „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

33. M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (Rumunijos piliečio pasas Nr. 063789595) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

34. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio, 1 punkto a papunkčio, 66 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalies nuostatomis, M. R. į bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. kovo 1 d. 00.53 val. iki 2024 m. kovo 1 d. 15.24 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

35. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.) apribota M. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas M. R. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. (M.) R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

M. (M.) R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. (M.) R. subendrintą 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. (M.) R. paskirti 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. (M.) R. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 1 d. 00.53 val. iki 2024 m. kovo 1 d. 15.24 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 18 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Uždrausti M. (M.) R. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 1 d.

Konfiskuoti M. (M.) R. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Laikiną M. (M.) R. nuosavybės teisės į automobilį „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

M. (M.) R. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų ((duomenys neskelbtini)piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti M. (M.) R.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 18 mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-2443-1201/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.