Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Eugenijaus Antanausko, Editos Lapinskienės ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertės dalį – 1 000 Eur.

Nurodyta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o tada panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. nuteistas už tai, kad būdamas recidyvistu tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: jis, 2021 m. spalio 27 d. įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. spalio 6 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones, 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos probacijos tarnybos skyriaus supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir jau būdamas 2022 m. vasario 12 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį (vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę), kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones iki 2027 m. kovo 2 d., po to 2022 m. balandžio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos skyriaus pakartotinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, 2023 m. birželio 3 d., dienos metu, laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 2023 m. birželio 4 d., apie 00.12 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir 2023 m. birželio 26 d., apie 10.25 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturint teisės vairuoti transporto priemonės ir taip tyčia sistemingai ir piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Nuteistasis sutinka su padarytos veikos kvalifikavimu, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Savo kaltę pripažino, gailisi, padarė išvadas ir nori pakeisti savo gyvenimo būdą. Turi tris vaikus, vienas iš jų yra nepilnametis, A. G. teikia jam išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu yra galimybė įsidarbinti, kurią praras, nes atlikinės arešto bausmę, be to, nukentės nepilnamečio vaiko, kuriam turi teikti išlaikymą, interesai. Taip pat negali atlikti arešto bausmės dėl sveikatos būklės. Prie skundo prideda medicinos dokumentų išrašą, ambulatorinio apsilankymo aprašymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (nuteistasis prašo sušvelninti bausmę – vietoje arešto bausmės pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jam švelnesnę bausmę arba pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį arešto bausmės vykdymą atidėti). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas. Apylinkės teismas už šį baudžiamąjį nusižengimą paskyrė nuteistajam 40 parų arešto. Paskirdamas A. G. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas teisingumui (BK 12 straipsnis), taip pat į tai, jog A. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y., kad nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas teistas, taip pat ir už analogišką baudžiamąjį nusižengimą (t. 2, b. l. 1–21), būdamas labai daug kartų baustas administracine tvarka už su transporto priemonių vairavimu susijusius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 1. b. l. 159–170). Nors yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pasak paties nuteistojo, pragyvena iš socialinių pašalpų ir pavienių darbų. Apylinkės teismo vertinimu, A. G. yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro. Įvertinęs aptartas A. G. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

10. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam A. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, todėl daro išvadą, jog nuteistajam paskirta 40 parų arešto bausmė nėra per griežta. Atsižvelgdama į tai, jog naują tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. G. padarė būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, o anksčiau jam jau buvo skirta arešto bausmė, kurią jis atliko, taip pat į tai, kad nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju švelnesnė bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

11. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015 ir kt.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y., priešingai nei mano kasatoriai, nė vienai iš šių aplinkybių (pavyzdžiui, kaltininko asmenybei, socialinei aplinkai ir pan.) neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Ir tik tada, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-303/2023).

12. Negalima sutikti su apelianto nuomone, jog jam gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama kitokia (švelnesnė) bausmė, nei nustatyta BK 243 straipsnio sankcijoje. Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 11 punkte aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir 9–10 punktuose aptartas A. G. bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias, ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, taip pat nėra ir pagrindo teigti, kad šioje byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo nustatytos arešto bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Dėl šios priežasties nėra galimybės A. G. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis, be kita ko, prašo taikyti jam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir arešto bausmės vykdymą jam atidėti. Tačiau toks nuteistojo prašymas taip pat negali būti tenkinamas.

14. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismą, paskyrus arešto bausmę ir neatidėjus jos vykdymo, motyvuoti savo sprendimą, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesilaikė. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesutrukdė apylinkės teismui priimti teisingo sprendimo byloje. Apeliantui už, be kita ko, analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jau buvo paskirta arešto bausmė, kurią jis atliko 2022 m. spalio 21 d. (t. 2. b. l. 15). Tai reiškia, kad A. G. net ir formaliai neatitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatytos sąlygos, suteikiančios galimybę svarstyti apeliantui paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nes skundžiamu nuosprendžiu buvo arešto bausme nuteistas nebe pirmą kartą. Vis dėlto, net jeigu A. G. atitiktų šią sąlygą (nors šiuo atveju taip nėra), anksčiau aptarti nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai aptariamu atveju galėtų būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

16. Apeliantas teigia, kad teikia išlaikymą savo vaikams, o atlikinėdamas arešto bausmę praras galimybę įsidarbinti, todėl nukentės nepilnamečio vaiko, kuriam teikia išlaikymą, interesai. Tačiau šios nuteistojo nurodomos aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir nagrinėjamu atveju negalėtų būti laikomos pakankamomis nei BK 75 straipsnio 1 dalies, nei BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui pagrįsti. Vertinant šias aplinkybes bausmės individualizavimo kontekste pažymėtina, jog aplinkybės, susijusios su materialine ir emocine jo šeimos gerove, egzistavo iki nusikalstamos veikos padarymo ir A. G. buvo žinomos, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė. Pasirinkęs neteisėtai veikti, nuteistasis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog A. G. nedirba, anksčiau oficialiai dirbdavo tik epizodiškai, daugiausiai trumpais laikotarpiais, paskutinį kartą iki 2021 m. lapkričio 9 d. (t. 2, b. l. 23–24), todėl jo teiginiai apie vaikui teikiamą išlaikymą, galimą įsidarbinimą, kuriems sutrukdys arešto bausmė, nepateikiant jokių objektyvių tokius teiginius patvirtinančių duomenų, kelia pagrįstų abejonių.

17. Nors apeliantas teigia, kad jis negali atlikti arešto bausmės dėl sveikatos būklės ir su apeliaciniu skundu pateikia tai, jo nuomone, patvirtinančius medicininius duomenis, tačiau šiuo atveju minėti medicininiai duomenys patvirtina tik tai, kad A. G. ambulatorinio apsilankymo metu 2024 m. kovo 1 d. buvo diagnozuotas apatinės nugaros dalies skausmas, skirtas simptominis gydymas ir buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai iki 2024 m. kovo 22 d. (t. 2, b. l. 145–148), tačiau šie duomenys vis dėlto nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis negali atlikti arešto bausmės dėl sveikatos būklės, ypač atsižvelgiant į tai, jog teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad galėtų dirbti viešuosius darbus (t. 2, b. l. 72). Pažymėtina, jog arešto bausmes atliekantiems nuteistiems asmenims yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis). Be to, areštas yra tik trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis).

18. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. G. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas 40 parų arešto bausmę. A. G. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.