- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-5-513/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05283-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- J. J.
- Ieškovas
- A. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8558-901/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui J. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą, kitus kartu su juo gyvenančius asmenis, jei tokie yra, iš sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog iš varžytynių įsigijo šį žemės sklypą su sodo pastatu, tačiau atsakovas turto neperdavė ir raktų nedavė. Ieškovo teigimu, atsakovui leidimo naudotis nekilnojamuoju turtu nedavė, daugiau nei pusę metų negali iškeldinti atsakovo, o šiuo metu jokio kito nekilnojamojo turto neturi, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą, dėl to patiria papildomus nuostolius (už nuomą kas mėnesį moka po 180 Eur, be to, papildomai komunalinius mokesčius). Ieškovui nėra žinoma, kad su atsakovu dar kas nors gyventų name, iš kurio prašoma atsakovą iškeldinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. J. atsiliepimu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad varžytynės buvo neteisėtos, nes turtas parduotas už žymiai sumažintą turto kainą, be to, iš šio turto išieškojimas nebuvo galimas, yra pareiškęs ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Jis pradėjęs rekonstrukciją, ketino pakeisti statinio paskirtį į gyvenamąją, tačiau šių darbų ir procedūrų pabaigti negalėjo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas – nutarta atsakovą J. J., kitus su juo gyvenančius asmenis, jei tokie yra, iškeldinti iš sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra šis sodo pastatas.
4. Teismas nustatė, jog ginčo nekilnojamojo turto savininkas yra ieškovas, įgijęs nuosavybės teisę į nurodytą turtą 2018 m. gegužės 21 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-5-12536 pagrindu. Ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą ir sodo pastatą Nekilojamojo turto registre įregistruotos nuo 2018 m. birželio 1 d.
5. Teismas nustatė, kad šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, tarp šalių nėra susiklosčiusių nuomos ar kitų sutartinių santykių dėl naudojimosi ginčo turtu, todėl konstatavo, jog atsakovas, be teisinio pagrindo naudodamasis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis), taip pat reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
6. Teismas nustatė, jog J. J. ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nėra priimtas nagrinėti, todėl nesant nuginčytam turto pardavimo iš varžytynių aktui atsakovas privalo išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto. Teismas vertino, jog atsakovo nurodytos priežastys – neteisinga ieškovui iš varžytynių parduoto turto vertė, neįteisinta rekonstrukcija ir kt., nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo ieškinio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) J. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
8. Argumentuoja, jog jam priklausiusio turto pardavimą iš varžytynių laiko neteisėtu, nes turtas parduotas šiurkščiai pažeidžiant CPK normas, reglamentuojančias išieškojimo iš turto eiliškumą, nes parduotas turtas buvo vienintelis jo gyvenamasis būstas, bei žymiai sumažinus turto kainą. Teigia, jog apie šias aplinkybes ieškovui buvo žinoma, dalyvaudamas varžytynėse ieškovas galėjo veikti susitaręs su pardavimą vykdančiu antstoliu ir tikruoju turtą siekiančiu įgyti asmeniu – ieškovo giminaičiu, gyvenančiu kaimynystėje. Pažymi, kad reali faktinė varžytynėse parduoto turto vertė siekia iki 130 000,00 Eur, nes buvo vykdoma žemės sklypo su sodo pastatu rekonstrukcija į gyvenamąjį namą, tačiau dėl civiliniame procese turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir pradėto išieškojimo rekonstrukcija liko nebaigta, o antstolis neskyrė turto vertės nustatymo ekspertizės. Dėl nurodytų priežasčių Klaipėdos apygardos teisme pareiškė ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, turto grąžinimo jo nuosavybėn. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1586-479/2018, kurios dalykas yra varžytynių akto teisėtumas, todėl patenkinus ieškinį ieškovo reikalavimas dėl iškeldinimo negalės būti patenkintas. Prašo sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1586-479/2018, nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos teisme, pagal jo ieškinį atsakovams antstolei B.T., A. K., A. L.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Argumentuoja, jog atsakovas piktnaudžiauja savo pareiga, meluoja teismui, neatvyko į paskutinį teismo posėdį, nors dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, atsisakė savo advokato paslaugų nenurodydamas jokio motyvo, specialiai gaišina laiką, klaidina teismą ir tyčiojasi iš teismo bei teisingumo, neteisėtai ir nemokamai naudojasi ne savo nuosavybe, galbūt ją niokodamas ir mažindamas vertę. Likus mažiau nei vienai dienai iki pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nors varžytynės įvyko 2018 m. balandžio 3 d.
Šalies argumentai
10. Ieškovas nurodo, jog varžytynėse dalyvavo tik jis vienas pirkėjas, varžytynėse gali dalyvauti bet kuris asmuo, o atsakovo teiginiai dėl sklypo vertės varžytynėse neturi jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės procesinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-725-479/2019 (senas Nr. e2-1586-479/2018) pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams A. L., A. K., A. S., A. R. Ž, L. N., B. T. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovo J. J. ieškinys atmestas. Sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-190-943/2020 palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-725-479/2019.
Dėl ginčo esmės
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas.
16. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra šis sodo pastatas, iš kurio atsakovas atsisako išsikraustyti, šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovui, taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalių nesieja nuomos, panaudos ar panašūs sutartiniai teisiniai santykiai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, be teisinio pagrindo naudodamasis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, nes ieškovas negali naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu savo nuožiūra. Akivaizdu, kad egzistuoja negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovas yra aptariamo turto savininkas ir jo, kaip savininko, teisės yra pažeidžiamos atsakovo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovą iš ieškovui priklausančio turto (Civilinio kodekso 4.37, 4.98 straipsniai).
17. Atsakovas atsisakymą išsikraustyti ir perduoti turtą ieškovui grindžia aplinkybėmis, jog varžytynės nebuvo teisėtos, nes nebuvo galimas išieškojimas iš parduoto turto, be to, itin sumažinta parduoto turto kaina. Šiais argumentais apeliantas grindė ir ieškinį dėl 2018 m. gegužės 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-5-12536 panaikinimo, kuris įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-725-479/2019 buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad ginčo turto vertė vykdymo procese buvo nustatyta teisingai, nes vykdomojoje byloje 2017 m. rugsėjo 29 d. antstolė paskyrė turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. 2017 m. spalio 16 d. ekspertizės išvadose nurodyta, jog ginčo turto vertė yra 68 700 Eur, todėl 2017 m. spalio 19 d. antstolės patvarkymu ginčo turtas taip pat įvertintas 68 700 Eur suma. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog 2017 m. spalio 16 d. ekspertizės išvadose nurodyta turto vertė neatitinka šio turto rinkos vertės, ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta galioti. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-725-479/2019 taip pat pažymėjo, kad ginčo turto pardavimo metu J. J. neturėjo kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti lėšas bei jomis padengti ieškovo skolas, todėl padarė išvadą, jog antstolė teisėtai vykdė išieškojimą iš paskesnės eilės turto, tai yra pardavimą ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.
18. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo turtas, iš kurio atsakovas atsisako išsikraustyti, nuosavybės teise teisėtai priklauso ieškovui A. K., turtas parduotas iš varžytynių, kurių aktas įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas teisėtu ir yra galiojantis, todėl aptartos aplinkybės ir faktai iš naujo neįrodinėtini, o apelianto argumentai, susiję su šiomis aplinkybėmis ir faktais, yra teisiškai nereikšmingi ir plačiau nenagrinėtini.
19. Ieškovo nuosavybės teisė ir atitinkamai teisė reikalauti, jog asmenys, neturintys teisėto pagrindo būti ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, išsikeltų, pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tik patvirtinta, t. y. teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovo teisė ne atsirado, o buvo tik patvirtintas šios reikalavimo teisės pagrįstumas. Ieškovo teisė į nuosavybę buvo pažeidžiama nuo pat pareikšto atsakovui reikalavimo atlaisvinti turtą neįvykdymo dienos, o ne nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, neišsikėlęs iš ginčo turto iki teisėto savininko nurodyto išsikėlimo termino pabaigos, savo neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovo nuosavybės teisę. Ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą, neturintį teisėto pagrindo būti ginčo turte, tenkintas visiškai pagrįstai (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).
20. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas, o tai, kad faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
21. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
24. Ieškovas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8558-901/2018 palikti nepakeistą.