Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis A. J. 2021 m. liepos 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo 2019 m. spalio 2 d. ryte, kai jis iš vadybininkės R. J. gavo informaciją, kad iš Kauno į Lazdijus reikia nuvežti krovinį. Jam vadybininkė atsiuntė koordinates, užsakymą, kokiu adresu važiuoti. Jis nuvažiavo į įmonę (duomenys neskelbtini), ten jam pakrovė krovinį. Užėjęs į ofisą, paklausė dėl važtaraščio, važtaraščio įmonė neturėjo, o jam reikėjo dokumento gabenant krovinį, todėl jis pats išrašė CMR, tą CMR pasirašė jų darbuotojas, uždėjo spaudą. Jokio voko nedavė, sąskaitų nematė, tai atsispindi ir CMR, nes jo skiltis „pridedami dokumentai“ neužpildyta. Lazdijuose jis buvo apie 12.00 val. Privažiavo galiniame kieme prie rampos. Barmenė nurodė sunešti į rūsį ir parodė kur. Jis iš pradžių supyko, nes jam nebuvo to nurodyta. Jis paskambino savo vadybininkei išsiaiškinti, kodėl iškrovimas rankomis. Ši aiškinosi. Tuo pačiu jam barmenė ėmė siūlyti pinigus, klausė, kiek jam reikia už atvežimą. Jis pasakė, kad yra sutarę 60,00 Eur už pervežimą. Barmenė nuėjo į savo tarnybines patalpas. Tuo metu atėjo jam padėti nešti krovinį dvi darbuotojos ir vienas vaikinukas. Iškraunant krovinį, jis nuėjo prie patalpų paklausti kaip kas, nešėsi CMR, kad pasirašytų. Vėl prasidėjo diskusija apie pinigus. Atnešė krepšelį metalo suskaičiuot. Jis suskaičiavo 60,00 Eur, o jam pasakė imti visą maišelį. Kai skaičiavo pinigus, prie spintelės, su juo buvo trys asmenys – jis, barmenė ir kažkuri darbuotoja buvo prie pat jo, o kitos, gal trys, moterys buvo virtuvėje. Vienas vaikinas buvo prie išėjimo. Vyras, kurį matė įmonėje, buvo apie 30 m. amžiaus, rudų plaukų, jo paties ūgio, už jį lieknesnis, su kelnėmis ir marškinėliais. Jis padėjo iškrauti. Paskambino savo vadybai, kad vėl nesusikalbama. Galutinės sumos nesutarė, kiek reikia paimti. Jam vadybininkė pasakė, kad jų užsakovas mini 100,00 Eur. Jie suprato, kad ekspeditorius už krovinį gauna 100,00 Eur, o jiems pažadėjęs mažesnę sumą, kad jam liktų uždarbio. Vėliau jis pasakė barmenei, kad už iškrovimą rankomis pridėtų. Apie 100,00 Eur kalbėjo jų užsakovas V. Tuomet šis nurodė jo vadybininkei, kad jeigu paims 100,00 Eur, tai dalis pinigų turi atitekti (duomenys neskelbtini). Jie su užsakovu (duomenys neskelbtini) tuo metu dar neturėjo pataisyto užsakymo dėl iškrovimo rankomis. Čia vyko diskusija, nes buvo tik žodinis susitarimas, kad pridės 10,00 ar 20,00 Eur už iškrovimą rankomis, o 100,00 Eur minėjo pats užsakovas. Dėl ko minėjo, jis nežino. Užsakovas pasakė, kad jeigu duoda, tai turėtų būti 100,00 Eur. Iš 100,00 Eur tik dalis jiems priklausė, kita dalis turėjo priklausyti (duomenys neskelbtini). Vadyba pasakė vieną sumą, barmene kitą sumą, jis pats užsakyme matė dar kitą sumą, ir galutinio susitarimo nepriėjo, kiek tų pinigų jis turi paimti. Tų pinigų neėmė grynais, nes schema liko neaiški – užsakovas sakė paimti 100,00 Eur ir dalį pinigų jiems paduoti. Iš tų nervų, kad per lietų reikia rankomis krauti, kad nesutaria galutinės sumos, jis išvažiavo, pinigai liko gulėti ant tokios kaip spintelės, stalo, tarp daiktų. Be to, jis neturėjo pinigų priėmimo kvitų, tokių nerašęs buvo. Po to skaičiavimo nesutarė, jam pasirašė CMR ir vieną lapą pasilaiko sau. Ką gavėjas įrašė, jis nežiūrėjo. Jiems (duomenys neskelbtini) pervedė 70,00 Eur, o (duomenys neskelbtini) 30,00 Eur turėtų pervesti ekspeditoriui kaip uždarbį. Jis iš užsakymo žinojo, kad per 30 dienų po išsiųstų dokumentų gaus pinigus bankiniu pavedimu. Jeigu keičiasi atsiskaitymo tvarka, tai tokiu atveju sulauki pataisyto užsakymo, kuriame parašyta, kad atsiskaitymas iškrovimo vietoje, užsakymas pasirašomas abiejų šalių, tiek užsakovo, tiek vežėjo. Jeigu jis būtų ėmęs picerijoje pinigus, tai jam turėjo duoti pasirašyti išlaidų orderį. CMR važtaraštis buvo jo, jis pildė ne visus laukus. Jis pats pildė lauką, kuriame jis pats pasirašė kaip vežėjas, supildė adresus ir uždėjo savo parašą su mašinos numeriais ir pavadinimu. Siuntėjas pildė grafą, kur yra jo parašas su antspaudu, o gavėjas grafą, kur yra jo parašas su antspaudas. Ne jis padarė įrašus grafose 22, 24, 27, 28, 29. Jis dėl CMR pasirašymo kreipėsi į tą žmogų, kuris viską jam nurodinėjo ir buvo aukščiausias. CMR dokumentas patvirtina, kad pristatė krovinį ir krovinys neturi sugadinimų. Jis nežiūrėjo, ką rašosi, nes tuo pačiu klausė kažkurios darbuotojos, ar galima užsisakyti išsinešti, ir užsisakinėjo kepsnį. Jis nematė, kas buvo užrašyta ant CMR ir kokia suma nurodyta. Nuo pat pradžių jis sakė, kad buvo įsitikinęs, jog pinigai bus ne grynaisiais, o bankiniu pavedimu. Orderį rašo ne tas kas ima, o tas kas atiduoda. CMR parvežė vadybininkei Ji neklausė, kas per skaičius ir kodėl yra įrašytas. Pamatė, kad kažkas yra įrašyta, kai skambino G. S., ir nurodė, kad tariamai dingo pinigai ir tariamai kažkur kažkas yra rašyta. Pradėjo gilintis į tuos dokumentus, kas kur gali būti įrašyta. Užsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Dėl atvežimo sumos tik su UAB (duomenys neskelbtini)ir kalbėjo. (duomenys neskelbtini) jis išsiuntė CMR važtaraštį, kad įvykdyta, PVM sąskaitą – faktūrą, kad apmokėtų už paslaugas, ir užsakymą. Jokių grynų pinigų neėmė. Atsiskaitymą padarė pagal sutartį, pagal užsakymą. Kaip V. nurodė, kad pasitikslins pas klientą, ar jie tikrai tų pinigų neėmė, ir, jeigu viskas gerai, tai atsiųs pataisytą užsakymą, pridėdamas pinigų už darbą rankomis. Taip viskas ir įvyko. Po kiek dienų ėmė skambinėti, eiti grasinantys laiškai, kad tariamai dingo pinigai. Jis patvirtina, kad iš jo buvo reikalauta grąžinti pinigus. Dėl pateikto garso įrašo su G. S.,. paaiškino, kad pokalbis įrašytas 2019 m. spalio 22 d. Jo paties telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Jo paties telefonas yra su pokalbių įrašymo funkcija. Žino, kad G. S., nurodė, jog jis pats siūlė pasidalinti pinigus. Kitų įrašų su G. S., nepateikė, nes jie neišsisaugojo. Šis įrašas išsisaugojo, nes tai yra naujesnė informacija. Tai yra 4 dienų skirtumas. UAB „Alloro“ įmonėje kelios sekundės neišsisaugo. Dėl pokalbio su G. S., kad siūlė pasidalinti pinigus, to nebuvo. Jis pats yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Neįvardins, kokia yra programėlė, kuria įrašė įrašus. Kai jis įmonėje dirba, būna įjungtas įrašymo režimas. Šiuo metu įrašymo programėlė telefone neveikia, nes jis yra ne darbo vietoje ir nedirba. Kai įsteigė įmonę, operatorius TELE2 pasiūlė paslaugą įsirašinėti pokalbius, kadangi telefonu yra sudaromos sutartys, užsakymai, aplinkybės. Apsidraudžiant buvo įrašinėjami visi pokalbiai su visomis įmonės. Ko pasėkoje užfiksavo pokalbį, kuris yra nuo pradžios pokalbio iki galo pilnai įrašytas, iš kurio matyti, kad jokio pripažinimo nėra. Nors pareiškimas policijai parašytas su teiginiu, jog telefonu jis pripažino, kad paėmė pinigus. Iš šio pokalbio matome, kad asmenys, kaip ir G. S., labai mini kažkokius kurjerius, su kuo jo paties įmonė nėra susijusi. Taip pat girdime, kad įvardijamos sumos pokalbio metu kelis kartus skiriasi. Tai patvirtina jo paties duotus parodymus, kad nesutarė dėl galutinės sumos ir pinigų neėmė. Kalbėjo apie pervežimo sumą. Pokalbių įrašymas tiesiog prasideda sulaukus skambučio, t. y. suskambus telefonui jau prasideda įrašymas, nors nesi dar atsiliepęs. Tas pats skambinant iš man telefono, dar žmogus tik kviečiamas, bet garsą jau įrašinėja. Taigi, rašant pareiškimą, žmogus jau melavo, nes jo prisipažinimo tikrai negirdima garso įraše. Ikiteisminio tyrimo metu šio įrašo nepateikė, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnas buvo akivaizdžiai šališkas, net neįteikęs jam įtarimo, jį vadino vagimi. Tuos garso įrašus jis taip pat turi, bet kalba nebe reikalo apie tyrėjo šališkumą ir turiu tai įrodančius faktus. Garso įrašai buvo daromi tam, kad šio įvykio metu jam buvo nustatyta L. liga, todėl apsidraudžiant, kad jo atmintis nepavestų, tiesiog įsirašinėjo. Perspėjimo nebūna. G. S., teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis šį šantažavo, kad jis bijojo, jog jis jį paskelbs kaip nepatikimą Cargo sistemoje, tačiau iš šio garso įrašo matyti, kad jis pats kreipiasi dėl to, jog jį patį reketavo, kad jis sulaukia grasinančių laiškų, gąsdina, kad jį paskelbs kaip nepatikimą Cargo sistemoje. G. S.,, kaip ir B., mini kurjerių tarnybas, nors jų įmonė yra transporto įmonė, krovinių pervežimo. Kurjerių licencijos neturi. Taip pat ir pinigų inkasavimui.

3. Iš teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojos bei civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje atstovės L. B. parodymų nustatyta, kad ji yra įmonės, kuri teikia maitinimo paslaugas, vadovė. Iš UAB (duomenys neskelbtini) ji užsakė picų dėžutes. Jie turėjo pasirūpinti ir transportu. Atsiskaitymas vykdavo arba atvežus prekes, arba įmonė duodavo atidėjimą, tačiau atidėjimas turi būti sutartas. Ji įvykio dieną turėjo nedarbingumą. Paprastai kai tiekėjai atveža prekes, o barmenė, kuri tą dieną dirba, yra kasininkė, atsakinga už kasą, ji turi teisę išsirašyti iš kasos pinigus, kurie yra laikomi kasoje arba kasos stalčiuje, t. y. sumokėti tiekėjam už produktus. Darbo sutartyje yra numatyta barmenas – kasininkas, nes yra privaloma paskirti atsakingą su pinigais. Išimdama pinigus iš kasos barmenė privalo pateikti į kasą dokumentą, patvirtinantį išimtą pinigų sumą. Taip buvo ir šį kartą, barmenė paprašius pinigų atnešė paprašytą sumą ir sumokėjo. Įvykio dieną kasininko pareigas vykdė R. K.. Dėžutės buvo atvežtos pietų metu ir pati barmenė pinigus atnešė į virtuvę, o pro galinį išėjimą buvo suneštos prekės. Ji į virtuvę, kur nėra filmuojama, atnešė pinigus, pasirašė ant kažkokio jai padėto dokumento. Kasos aparatas filmuojamas, bet pati kasa yra uždarame, rakiname kambaryje, kuris nefilmuojamas. Po mėnesio paskambino (duomenys neskelbtini) vadovas ir paklausė kada bus atsiskaityta už dėžutes. Ji pati tikrino dokumentus ir buvo įrašas, kad pinigai išimti, kitu atveju būtų jų perteklius. Dėl pristatytų dėžučių picai ji matė tik CMR dokumentą, kuris nėra apskaitos dokumentas. Dokumente buvo įrašyta ir 1 375,00 Eur suma. Barmenė jai sakė, kad asmuo, atvežęs dėžutes, savo ranka įrašė skaičių ir pasiėmė pinigus. Kasos išlaidų orderis buvo išrašytas. Ji įdėjo CMR, kaip patvirtinantį dokumentą, kuris paaiškėjo, kad nėra buhalterinis dokumentas. Civilinį ieškinį dėl turtinės 1 375,00 Eur žalos atlyginimo palaiko, kadangi (duomenys neskelbtini) ji mokėjo antrą kartą dalimis. Sprendžiant atsiskaitymo klausimą su (duomenys neskelbtini) ginčijosi, nes ji nenorėjo mokėti už prekių atvežimą. Prekių gavimo dieną (duomenys neskelbtini) buvo įdėjusi vokelį, kuriame buvo sąskaita ir apmokėjimo kvitas, tačiau ji šių dokumentų nematė, analogišką sąskaitą gavo pakartotinai.

4. Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojos R. K. parodymų nustatyta, kad ji buvo barmenė UAB „Alloro“ picerijoje, Lazdijuose ir buvo užsakytos pakuotės picoms, kurias turėjo pristatyti. 2019 m. spalio 2 d. apie 11.30 val. jas atvežė salėje sėdintis kaltinamasis. Pirmiausiai jis atėjo iš gatvės pusės kaip lankytojas ir ji parodė jam kelią iki tos vietos kur reikia viską iškrauti. Jis pasakė, kad jų neiškraus, nes ne jam priklauso. Tuomet kitos darbuotojos padėjo iškrauti dėžes, o ji tuo metu buvo su žmonėmis. Pagrinde nešė D. R., nors tą dieną ji nedirbo, bet buvo atėjusi puošti staliukų dekoracijomis. Daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Vėliau buvo paklausta dėl pinigų, nes turėjo nuvežti juos atgal žmogui, kuris išdavė dėžes. Pinigai buvo paskaičiuoti ir jam paduoti stovint virtuvėje prie staliuko. Ji tą dieną buvo atsakinga už kasos dokumentus. Pinigus ji perskaičiavo porą kartų, tuomet sakė, kad perskaičiuotų vairuotojas pasiimdamas pinigus, kad netruktų. Jis turėjo persiskaičiuoti, tačiau atėjo žmogus ir ją išsikvietė, todėl ji paprašė, kad kita darbuotoja pažiūrėtų ir paskaičiuotų su juo kartu. Jis skaičiuodamas nesuskaičiavo, todėl atnešė skaičiuotuvą ir jis skaičiavo toliau. Dėl pinigų sumos preliminariai buvo sutarta su pardavėju, tačiau atvažiavęs vairuotojas ją patikslino įskaičiuodamas sumą už atvežimą. Apie tai, kad pinigai turi būti atiduoti dėžučių pardavėjui sakė direktorė. Kaltinamasis pasakė, kad reikia sumokėti apie 60,00 Eur už kelią ir bendroje sumoje gavosi 1 375,00 Eur. Ji išėmė pinigus iš kasos, kokiomis kupiūromis – nepamena, atskaičiavo reikiamą sumą ir padavė, vėliau, kai buvo laisvesnė, išrašė kasos orderį, jame pasirašė, nurodė, kad išimami pinigai skirti (duomenys neskelbtini). Kasos aparatas stovi prie baro, o kasa yra kitoje rakinamoje patalpoje. Kai atvežė dėžutes jai padavė keturis lapus, ar ten suma buvo įrašyta nežino. Tokį dokumentą matė pirmą kartą. Tuose dokumentuose parašė vardą, pavardę, parašą ir 1 375,00 Eur sumą. Vieną lapą pasiliko. Pasirašydama savo parašu suprato, kad pasižymi sumą. Ji dar paskambino vadovei paklausti ar tikrai sumokėti už dėžutes. Skambino, kadangi jis iš pradžių sakė, kad neims visos pinigų sumos, tačiau vienu kartu paėmė už atvežimą, o vėliau ir likusią sumą.

5. Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojos A. Č. parodymų nustatyta, kad ji dirba picerijoje UAB „Alloro“, kepėja. Tiksliai neatsimena metų, bet tą dieną ji dirbo, kepė picas. Tuo metu pristatė žmogus picų dėžutes ir virtuvėje prie stalo buvo jam paduoti pinigai. Pinigus atnešė barmenė ir padėjo. Žinojo, kad tai pinigai už prekes. Tuo metu pas barmenę atėjo klientas ir ši paprašė, kad ji pasižiūrėtų kaip asmuo suskaičiuoja pinigus. Ji buvau tuo metu į pečių įdėjusi picas, turėjo laisvo laiko. Jis tris kartus skaičiavo pinigus, o ji stovėjo ir žiūrėjo. Kokia tiksliai tai buvo suma ji nepamena, tačiau buvo tikrai virš tūkstančio, kupiūrų nepamena. Iš kur atnešė pinigus ji nematė. Matė kaip jis skaičiavo, kaip skaičiuodamas kažkam paskambino, buvo nervingas, nesuskaičiavo tų pinigų. Tuomet paprašė barmenės skaičiuotuvo, kurį ji atnešė ir vėl išbėgo pas klientus. Jis suskaičiavo pinigus ir atėjo R.K. ir ji grįžo prie savo darbo. Matė kaip jie kažkokius dokumentus rašinėjo ant stalo, kai buvo iškrautas krovinys, tačiau atstumas iki pečiaus yra didelis. Ji atsisukusi pasakė R. K., kad pasižymėtų ant dokumentų sumą, kurią jis pasiėmė. Nematė, ar buvo pasirašomas pinigų perdavimo dokumentas.

6. Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojos D. B. parodymų nustatyta, kad ji dirba UAB „Alloro“ virtuvėje, virėja. Įvykis įvyko 2019 m. spalio 2 d. Tą dieną dirbo virtuvėje ir žinojo, kad atvežė picų dėžes. Tuo metu buvo daug žmonių, ji dirbo savo darbą ir nesigilino. Žino, kad dėžutės buvo iškrautos, tačiau jų iškrauti ji nepadėjo. Vieną kartą prabėgdama ir atsisukusi matė kaip barmenė skaičiavo už tas dėžutės pinigus, o kitą sykį matė kaip jas atvežęs žmogus skaičiavo. Jų pokalbio negirdėjo. Nematė ar atvežęs dėžutes žmogus buvo išėjęs, parėjęs ar kalbėjo telefonu. Metalinių pinigų nematė, kupiūrų taip pat nematė. Matė tik skaičiavimo momentą, kada atnešė pinigus ji taip pat nematė. Skaičiuotuvo taip pat nematė. Dar matė savo kolegę picų kepėją. Negali pasakyti ar ji dalyvavo pinigų skaičiavime.

7. Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojos D. R. parodymų nustatyta, kad ji dirba UAB „Alloro“ picerijoje kepėja. Nurodė, kad viskas buvo 2019 m. spalio mėn. Tą dieną jai buvo laisvadienis, bet užsuko į piceriją, kadangi savo noru daro dekoracijas. Tą dieną, pietų metu, pradėjo savo darbą ir atvežė prekes – dėžes. Merginos neturėjo laiko nueiti padėti iškrauti, todėl dėžes iškrauti padėjo ji. Automobilis buvo darbo kieme. Krovinį atvežęs žmogus buvo suirzęs, kažkam prieš atnešant pinigus skambino, nors ji pokalbio negirdėjo, keistai elgėsi. Vėliau ėjo tęsti savo darbų. Žmogus nuėjo į virtuvę, kad merginos sumokėtų už dėžes. Matė kaip R.K. atnešė pinigus. Dėl atsiskaitymo, kiek paims pinigų, ji nieko nematė. Praeinant matė, kad buvo ant spintelės lapas, kad atvežta prekės ir pinigai. Nematė, kad vyriškis paimtų pinigus.

8. Liudytoja K. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Alloro“ picerijoje barmene – padavėja. Grįžusi po jai suteiktų laisvadienių pasirašė orderį, kuris buvo paliktas prie baro, kad išduoti pinigai, kadangi buvo laikinai einanti direktorės pareigas. Kasos išlaidų orderyje yra jos vardas, pavardė ir parašas, jais patvirtino, kad išmokėti pinigai. Grįžus po laisvadienių kitų orderių nebuvo. Paties išmokėjimo fakto nematė, kadangi jai buvo laisva diena. Buvo parašyta, kad sumokėta už dėžutes. Toliau orderis buvo perduotas į buhalteriją.

9. Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojos D. G. parodymų nustatyta, kad ji dirba buhaltere buhalterinės apskaitos įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), kuri tvarko UAB „Alloro“ apskaitą. Kadangi jų įmonė yra Kaune, o UAB „Alloro“ yra Lazdijuose, todėl 1 – 2 kartus per mėnesį direktorė ar kitas asmuo atveža dokumentus arba jų įmonės direktorė nuvyksta paimti dokumentų. Šiuo konkrečiu atveju pirminį apskaitos dokumentą suvedė į programą, uždėjo savo parašą ir įsegė į segtuvą. Jai nėra žinoma kam buvo panaudoti kasos išlaidų orderyje nurodyti 1 375,00 Eur. Dokumento informacijos tikrumo netikrino. Niekada nebuvo įmonėje nesutikimo tarp dokumentų. Jokio kito dokumento nereikia, kurio pagrindu buvo išduotas pastarasis, kadangi įmonėje yra kasa ir kasininkas išduoda pinigus atsakingam darbuotojui. Toje picerijoje yra tokia tvarka, kad kasininkas yra tas žmogus, kuris tą dieną dirba už baro. Žino, kad sąskaita (duomenys neskelbtini) tikrai buvo, o kasos išlaidų orderis buvo išduotas darbuotojui. Sąskaita vėliau buvo apmokėta bankiniu pavedimu. Tikrai ne iškarto, nes pinigus iš pradžių sumokėjo grynais, po to jie dingo ir įmonė išsireikalavo, kad pinigai būtų sumokėti antrą kartą. CMR važtaraščio nematė, nes tai nėra sąskaita-faktūra.

10. Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojo A. K. B. parodymų nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonė užsiima pakuočių gamyba. Su įmone UAB „Alloro“ bendravo nuo 2013 metų, jie atvykdavo pas juos ir pasiimdavo prekes patys. Anksčiau jie visada atsiskaitydavo už prekes, jokių problemų nebūdavo. Šį kartą iš UAB „Alloro“ užsakymą priėmė telefonu, kadangi tai buvo senas klientas, kad sutaupyti laiką. Jiems paskambino direktorė ir užsakė dvi paletes picų dėžučių. Jie informavo UAB „Alloro“, kad paruošė užsakymą, tačiau direktorė nurodė, kad dėl kažkokių priežasčių negali atvykti jų atsiimti ir paprašė suorganizuoti transportą. Kadangi jie daug metų nesirūpino transportu, todėl UAB „Alloro“ direktorei buvo nusiųsta (duomenys neskelbtini) telefono numeris. Todėl tuo pagrindu atvykęs kaltinamasis išrašė savo važtaraštį, kadangi savo praktikoje jie išvis nenaudoja CMR. Transporto važtaraštis yra toks lydraštis, o šiuo atvejus vairuotojas išsirašė CMR, jie ant jo pasirašė, prakės buvo pakrautos. Prekių buvo pakrauta už 1 298,45 Eur sumą. Prekės buvo – picų dėžutės 28 cm apie 2 000 vnt. ir 32 cm apie 5 500 vnt., tai buvo dvi paletės. Dėl prekių vežimo bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini), šie sutiko nuvežti krovinį, dėl ko jiems perdavė UAB „Alloro“ kontaktus, tuo tarpininkavimas ir baigėsi. Krovinys buvo perduotas, jį įdavė sandėlininkas R. Š., išrašyta sąskaita už dėžutes, be transporto paslaugų, kuri buvo įdėta į voką ir perduota vairuotojui, ir laukė apmokėjimo. Atvykęs kaltinamasis išrašė savo važtaraštį (CMR), ant kurio pasirašė, kai prekės buvo pakrautos. Negavę pinigų per savaitę informavo apie tai UAB „Alloro“ vadovę. Tada ir sužinojo, kad jų įmonės vardu kažkas pasiėmė pinigus. Iš pradžių pervežimo sąskaita buvo išrašyta jų įmonei, bet jiems atsisakius tos sąskaitos, sąskaitą perrašė UAB „Alloro“, jie taip pat nesutiko apmokėti sąskaitos, pasakė, kad patyrė nuostolius ir nemokės. Tuomet (duomenys neskelbtini) vadovas vėl skambino man, kadangi tai buvo mano klientas ir pokalbio metu pasakė, kad vairuotojas siūlė man pasidalinti pinigus, paklausus kokius pinigus, pamanėme, kad apie tuos pačius, apie kuriuos kalbama. Toks buvo jo žodinis pasakojimas telefonu. Nebuvo kalbos su vežėjo vairuotoju apie atsiskaitymą, kad jis paims pinigus. Jam nėra žinoma, kaip (duomenys neskelbtini) rado šį vairuotoją. Tą dieną (duomenys neskelbtini) neturėjo krovinių į tą pusę, todėl vežti kelias paletes jiems per brangu, todėl jie nutarė ekspedijuoti. Jie surado laisvą vairuotoją savo portaluose. Tai buvo ne (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Vėliau kalbant su (duomenys neskelbtini) vadovu, kurios pavardės neprisimena, jis pareiškė, kad po to įvykio vairuotojas jam asmeniškai skambino, kalbėjo apie pinigų pasidalijimą, kad nebūtų kažkokių problemų.

11. Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė. Tuo metu ji dirbo vadybininke (duomenys neskelbtini) ir pati derino, kad būtų gautas tas krovinys, kuris buvo įkeltas į krovinių sistemą Cargo.lt. Pati susisiekė su (duomenys neskelbtini) įmone dėl krovinio pasiūlymo, buvo parašyta, kad dvi paletės, krovinio svoris. Viską derino su R. V. Cargo.lt sistemoje, dėl kainos, tuomet perdavė vairuotojai, kad reikia pervežti krovinį iš Kauno į Lazdijus. Jis nuvyko ir pasiėmė krovinį. Tuomet atvykęs į Lazdijus paskambino jai ir pasakė, kad reikia išsikrauti rankomis, nors užsakyme tas nebuvo pažymėta. Todėl jie susitarė dėl papildomo mokesčio už dėžučių iškrovimą rankomis. Iškrovus krovinį jis jai vėl paskambimo ir pasakė, kad siūlo grynais jam paduoti 100,00 Eur, kad nereiktų daryti jokio pavedimo, kadangi užsakymas buvo sudarytas, kad bus apmokėtas bankiniu pavedimu po 30 dienų, kuomet bus nusiųstas važtaraštis ar CMR užsakovui. Tuomet ji vėl skambino užsakovui (duomenys neskelbtini) pasakė, kad siūlo grynus pinigus 100,00 Eur, jie patvirtino, kad paimtų 100,00 Eur, kad nereikėtų jiems daryti pavedimą. Po to ji paskambino savo vyrui ir patvirtino, kad paimtų tuos pinigus, bet jis pareiškė, kad jam jau siūlo paimti ne 100,00 Eur grynais, o 70,00 Eur. Tuomet ji liepė nebeimti tų pinigų, kadangi per daug keitėsi suma, neaišku kas vyksta, jis neėmė tų pinigų, parvyko namo ir bendravimas tuo baigėsi. Po visko išsiuntė jiems sąskaitą į (duomenys neskelbtini), CMR, užsakymą, gavo apmokėjimą ir viskas buvo gerai, dokumentaliai tvarkinga.

12. Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojo V. B. parodymų nustatyta, kad jis dirbo tik įformintas (duomenys neskelbtini), nors realiai vadovu nebuvo. Anksčiau yra dirbęs (duomenys neskelbtini) paprastu vadybininku, kuri buvo G. S. ir jis norėjo sukurti (duomenys neskelbtini) įmonę, todėl pasiūlė jam, kad pabūtų direktoriumi, tačiau aš realių direktoriaus funkcijų neatlikinėjo, buhalterinės apskaitos dokumentais kaip direktorius nedisponavo. Dalyvavo tik akcijų perrašyme, banko dokumentų sutvarkyme ir sąskaitos atidaryme. (duomenys neskelbtini) užsakymo vadovo vietoje ne jo parašai, dokumento pasirašymo aplinkybės jam nėra žinomos. Apie šį užsakymo lapą ir patį užsakymą nieko nežino, aplinkybių dėl atsiskaitymo už šią paslaugą taip pat nieko nežino, pats tiesiogiai nedalyvavo. Kai pradėjo eiti vadovo pareigas, tai pirmus du mėnesius įmonė užsiminėjo krovinių pervežimu, o vėliau nieko nežino, kadangi dar būdamas vadovu pradėjo dirbti kitame darbe nuo 2019 m. birželio mėn. ir su ta įmone nieko bendro neturėjo. Kokie asmenys buvo įdarbinti (duomenys neskelbtini) be jo ir buhalterės, nežino.

13. Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojo G. S. parodymų nustatyta, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) kompanijoje, tuo metu buvo direktorius ir kuravo (duomenys neskelbtini) veiklą. Įmonę kuruoja ir konsultuoja iki šiol, nors dirba Aplinkos apsaugos departamente. (duomenys neskelbtini) samdė automobilius iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) užsiima transporto pervežimo paslaugomis. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra raštiška bendradarbiavimo sutartis. Jis pats (duomenys neskelbtini) konsultuoja įvairiais klausimais, parenka krovinius. (duomenys neskelbtini) priklausė ir dabar priklauso keliems akcininkas, t. y. V. B. ir V. C.. Kažkada priklausė jam. 2019 m. spalio mėn. priklausė kaip ir dabar V. B. ir V. C.. (duomenys neskelbtini) vadovas buvo V. B., paskui V. C.. Kai V. B. buvo vadovas, tai jis buvo formalus de jure vadovas. De facto sprendimus priiminėjo jis pats. (duomenys neskelbtini) ekspedicinės veiklos nevykdo, todėl viskas vykdavo per (duomenys neskelbtini). Jeigu neturėdavo savo transporto, tai prašydavo (duomenys neskelbtini), kad surastų transportą ir perduotų krovinį, kad klientas būtų patenkintas. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) buvo kaip tarpininkas pasamdyti vežėjui. Vienas iš klientų yra (duomenys neskelbtini), kuri prekiauja kartono gaminiais ir gaminius jie išvežioja. Gavo užsakymą iš (duomenys neskelbtini), tuomet susisiekė su gavėju, kadangi pagal susitarimą mokėtojas turėjo būti gavėjas Lazdijuose, įmonės pavadinimo neatsimena. Jie patvirtino užsakymą, tačiau jų transportas tą dieną sugedo, todėl turėjo persamdyti transportą. Buvo paprašytas vadybininkas, kad surastų vežėją. Jis surado vežėją, kuris atvažiavo, pasikrovė Kaune ir pervežė krovinį į Lazdijus. Po to gavo skambutį iš gavėjo vadovės, kad vairuotojui buvo perduoti pinigai. Tokią paslaugą kartais teikia, kadangi kai prekes nuveži ir yra orderis, o jie turi kurjerių licenciją, tai pinigus atveža atgal klientui. Šiuo atveju nebuvo įspėti, kad kažkas duos pinigus ar atsiskaitys, kadangi yra pildomi papildomi blankai, yra papildomi vokai į kuriuos įdeda ir užklijuoja. Apie pinigų perdavimą informacijos neturėjo, o juos informavo, kad vairuotojas pasiėmė pinigus. Jeigu tokios paslaugos klientas prašė, tai turėjo informuoti užsakovą. Apie pinigų perdavimą turėjo informuoti jį arba R.V. tiek klientas, tiek vairuotojas. Už pervežimą jokių pinigų negalėjo būti, kadangi ši įmonė atsiskaito pavedimu. Čia buvo pinigai už prekes. Jeigu klientas iš anksto neinformavo ir yra toks atvejis, tai tada vairuotojas turi informuoti savo užsakovą (duomenys neskelbtini), kad klientas prašo, siūlo pinigus ir tik su jų leidimu galima kažką daryti, leidus paimti pinigus nurodoma, kad iš siuntėjo paimtų išlaidų orderį, pažymėtų krovinio važtaraštį ir pinigus saugiai transportuoti (duomenys neskelbtini) arba jeigu pakeliui tiesiogiai klientui į Kauną, (duomenys neskelbtini). Lazdijų įmonė pinigus perdavė asmeniui, kuriuos jis turėjo perduoti (duomenys neskelbtini), tačiau jų neperdavė. Jie padengti žalos negali, nes informacijos, kad bus perduodami neturėjo. Kaina už pervežimą turėjo būti 70,00 Eur. Jokio pelno jie iš to neturėjo. Su (duomenys neskelbtini) vadybininke bendravo telefonu, kai iškilo klausimas dėl pinigų, t. y. kada sužinojo, kad vairuotojui buvo perduoti pinigai ir jis juos paėmė. Prašė (duomenys neskelbtini) vadybininkės duoti direktoriaus telefoną, bet ji sakė, kad tai jos giminaitis ir jis yra pats vairuotojas, pats direktorius bei nurodė su juo bendrauti tiesiogiai. Pokalbį atsimena, klausė kodėl paėmė pinigus bei klausė kodėl jų neperdavė, neinformavo jų. Ji kelis kartus jam perskambino, davė vairuotojo telefoną, o vairuotojas jam pasiūlė tuos pinigus pasidalinti per pusę, o jis liepė pinigus grąžinti. Kelis kartus ragino, rašė pretenzijas. Jų klientas (duomenys neskelbtini) negavo pinigų, nes jie jai buvo skirti, todėl 70,00 Eur sumą sumokėjo dar kartą, kadangi juos tiesiog šantažavo. Juo labiau kad klientas sumokėjo, patvirtinti negali. Bendravo su pačiu vadovu ir prašė grąžinti pinigus, bet atsakymas buvo neigiamas, o po to nekėlė telefono ragelio. Paaiškino, kad ant (duomenys neskelbtini) užsakymo lapo yra vadybininko R.V.parašas, o ne jo, nes jis toje įmonėje nedirba ir pasirašyti negali. Matė apsaugos kamerų įrašą pas klientą Lazdijuose, kur vežė kartono dėžės. Matė, kad asmuo įėjo į patalpas, buvo ant rampos.

14. Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku, buvo atsakingas už klientų paiešką, krovinių pervežimą, sutarčių sudarymą su klientais, vežėjais, finansinių reikalų niekada netvarkė. Už užsakymus vairuotojas pinigų negaudavo niekada. Į Lazdijus buvo užsakymai, tačiau su šiuo vairuotoju nedirbo ir jo nepažįsta. Į Lazdijus buvo užsakymai, tačiau su kitu vairuotoju. Į Lazdijus buvo vežtos picų dėžutės. (duomenys neskelbtini) jam nėra žinoma, kadangi tą dieną buvo daug užsakymų. (duomenys neskelbtini) turėjo savo automobilį ir jie per (duomenys neskelbtini) iš jų užsakinėdavo automobilį. Užsakymus veždavo su savo automobiliu, kai nespėdavo, tai vežėjus rasdavo per Cargo arba su kitais vežėjais, kuriuos pažįsta, susiskambindavo. Šiuo atveju šį vežėją rado per Cargo. Rašytinis užsakymas yra suformuotas jo, o į sistemą užsakymo duomenis įkėlė G., kadangi tai buvo jo pastovūs kroviniai į Lazdijus. Užsakymą suformavo jis ir galėjo būti, kad jam paskambino vadybininkė ir pasakė, kad siuntinio gavėjas nori duoti grynus pinigus, bet ją nukreipė toliau kalbėti su G.S.. Pokalbis su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke buvo nuotolinis per Cargo sistemą. Įkėlus į sistemą užsakymą vežėjas pats pasisiūlo. Įkėlus užsakymą parašai kainą, tuomet G.S. suderino kainą ir jam persiuntė informaciją, kad padaryti užsakymą. Tuomet jis 1 – 2 val. laikotarpyje padarė užsakymą ir jį išsiuntė. Popierinį užsakymą pasirašo, nuskenuoja ir išsiunčia elektroniniu paštu. Tuo jo darbas pasibaigia. Klausimo dėl apmokėjimo grynais pinigais su vadybininke nederino, kadangi tiek jis, tiek G.S.užsakymuose nurodo, kad tik pavediminiai pinigai. Visą informaciją dėl iškrovimo rankomis perdavė G.S. Situacija buvo tokia, kad vairuotojas atvažiavo ir negalėjo išsikrauti, tuomet vadybininkė parašė, kad reikia padidinti sumą. Tuomet jis susitarė su Gintautu, kadangi tai buvo jo krovinys, ir pasakė, kad pridėti 10,00 Eur. Kai viską suderino, tai tuomet išsiuntė užsakymą. Pagal pirminį užsakymą buvo 60,00 Eur, pagal patikslintą užsakymą 75,00 Eur. Užsakyme visada įrašoma automobilio numeris, vairuotojo vardas ir pavardė bei kontaktinis numeris. Iš vežėjo laukia CMR, kad krovinys yra priduotas. Tuomet užsakymą ir CMR, kuriuos gauna paštu arba elektroniniu paštu, perduoda buhalterijai. Iš darbo išėjo spalio 10 d. Jam G.S. pasakė, kad pinigai yra pasisavinti, kai jau nebedirbo.

15. Iš 2019 m. spalio 30 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad L. B. kreipėsi į policijos komisariatą pranešdama apie tai, kad jos įmonė, esanti adresu Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), iš UAB „Carttara“ užsakė dvi paletes kartoninių dėžučių, kurių vertė 1 300,00 Eur ir 75,00 Eur jų pristatymas. 2019 m. spalio 2 d. dėžučių paletes atvežė (duomenys neskelbtini) vadovas A. J., apie 12.50 val. jos įmonės darbuotoja R. K. iš kasos išėmė 1 375,00 Eur ir juos perdavė A. J., kad šis pinigus perduotų tiekėjui UAB „Carttara“. A. J. pinigų neperdavė ir neigia juos gavęs. UAB „Alloro“ padaryta 1 375,00 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 1).

16. 2019 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), esančioje picerijoje, aprašytos, nufotografuotos picerijos patalpos (t. 1, b. l. 50, 52 – 54).

17. 2019 m. lapkričio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „Alloro“ direktorė L. B. pateikė kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje užfiksuota, kad 2019 m. spalio 2 d. pinigai, skaičiais nurodyta – 1 375,00 Eur, pilnas skaičius nurodyta – vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt eurų, išduoti R. K.. Pagrindas – už dėžutes UAB „Jaktira“ (t. 1, b. l. 56 – 57, 58).

18. 2020 m. sausio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. J. pateikė dokumentus – UAB „Monoray“ užsakymą, sąskaitą-faktūrą JAK (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 59 – 60).

19. Iš UAB „Monoray“ užsakymo matyti, kad 2019 m. spalio 2 d. UAB „Monoray“ sudarė sutartį dėl krovinio vežimo su UAB „Jaktira“, nurodytas užsakovas – įmonė UAB „Monoray“, vežėjas – įmonė UAB „Jaktira“, krovinys – dvi paletės, krovinio išmatavimai – 80x120x160, svoris – 200 kg, nurodomas krovinio pasikrovimo adresas UAB „Carrtara“, adr. (duomenys neskelbtini), krovinio išsikrovimo vieta – „(duomenys neskelbtini), pervežimo kaina – 70 eurų (t. 1, b. l. 63).

20. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. spalio 22 d. UAB „Monoray“ atliko 70,00 Eur mokėjimą gavėjui „Jaktira“ (t. 1, b. l. 62). Iš 2019 m. spalio 3 d. UAB „Jaktira“ vadybininkės R. J. išrašytos sąskaitos faktūros matyti, kad už transporto paslaugas pirkėjui UAB „Monoray“ buvo išrašyta sąskaita 70,00 Eur sumai (t. 1, b. l. 64).

21. 2020 m. sausio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. J. pateikė susirašinėjimo kopijas (t. 1, b. l. 65). Iš pateikto susirašinėjimo kopijų matyti, kad susirašinėjimas vyksta su R. V. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kartoninių picų dėžučių pristatymo iš UAB ,,Carrttara“ automobiliu, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Iš pateikto 2019 m. spalio 3 d. susirašinėjimo su UAB „Monoray“ vadybininku R. V. matyti, kad UAB „Jaktira 12:32 sako: „iškrovime gavėjas nori mums grynais sumokėti, ir jie neturi kaip išsikrauti, sakė rankom vairuotojui išsikrauti reikės?“; RV 12:46 atsako: „tuoj viską sutvarkysiu“; RV 14:58 sako: „Ar atidavė vairuotojui 100,00 Eur?“; UAB „Jaktira“ 16:18 atsako: „Už pervežimą pinigų neėmėm, nes užsakyme buvom nenumatę, kad apmokėjimas grynais. Tai atsiųskit pataisytą užsakymą ta kita suma 80,00 Eur iškrovimą papildomą vairuotojui“; RV 17:15 sako: „OK ryt pataisysiu. Suderinęs su klientu ar tikrai pinigai nebuvo duoti.“; UAB „Jaktira 17:23 atsako: „gerai“. Iš 2019 m. spalio 4 d. susirašinėjimo per Cargo.lt matyti, kad RV sako: „Sveiki, užsakymas buvo 60,00 Eur ir 10,00 Eur vairuotojui už iškrovimą, vakar taip kalbėjom, tai užsakymą taisau į 70,00 Eur, o ne 80,00 Eur kaip Jūs parašėte“; UAB „Jaktira“ atsako: „Gerai“ (t. 1, b. l. 67-69).

22. 2020 m. sausio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais UAB „Alloro“ vadovė pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S 7“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), juo atlikto susirašinėjimo pranešimą (t. 1, b. l. 70 – 72, 73).

23. 2020 m. sausio 22 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S 7“, jame išlikusi informacija, susirašinėjimas su telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šiuo telefonu naudojasi A. J.. Užfiksuota, kad 2019 m. spalio 22 d. (antradienį) 15 val. 25 min. J. B. siuntė pranešimą A. J., kuriame nurodė: „UAB „Alloro“ įmonės vardu prašau geranoriškai grąžinti pasisavintus pinigus į įmonės sąskaitą (nurodyta įmonės sąskaita), priešingu atveju spalio 28 d. kreipsimės į policiją dėl vagystės“. Taip pat užfiksuotas ir antras pranešimas, kuris rašytas 2019 m. spalio 23 d. (trečiadienį) 11 val. 8 min., pranešime rašoma, kad: „informuoju, kad jūs telefonu esate pripažinęs paėmęs pinigus, policijos atstovai teigia, kad pusės metų išklotines galima išimti ir jūs būsite demaskuotas. Ar norite mokėti advokatams ir kariauti?“. Telefone surandamas vaizdo įrašas, kuris yra 7 s., iš jo matyti, kad krovininio automobilio galu yra privažiuota prie picerijos laiptų iš tarnybinio įėjimo, kad vienas asmuo (A. J. ) atidengia krovinio automobilio tentą. Šis vaizdo įrašas persiunčiamas į policijos naudojamą elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini) Įrašas pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (paketas Nr. 1). (t. 1, b. l. 76 – 77, 89).

24. 2019 m. lapkričio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad G. S. pateikė dokumentus: tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), UAB „Monoray“ užsakymą, sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 84 – 85, 88 – 90). Iš 2019 m. spalio 1 d. UAB „Carttara“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjas – UAB „Carttara“, pirkėjas – UAB „Alloro“, prekės -– dėžutės picai, kurių bendras kiekis 7 800 vnt., užsakymo suma su PVM yra 1 298, 45 Eur. Apmokėjimo terminas – iki 2019 m. spalio 6 d. (t. 1, b. l. 89). Iš UAB „Carttara“ pateikto tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR), matyti, kad UAB „Carttara“ siunčia krovinį (2 paletes, kurių bendras svoris apie 400 kg.) įmonei UAB „Alloro“, krovinio važtaraštyje nurodoma, kad UAB „Carttara“ direktorius komercijai patvirtina, kad krovinys pakrautas į UAB „Jaktira“ krovininį automobilį, o 24 grafoje – krovinys gautas – R. K. patvirtina parašu apie krovinio gavimą, 27 grafoje, ties įrašu „kiti mokėjimai“ nurodyta – 1 375,00 Eur (t. 1, b. l. 88). Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. spalio 22 d. UAB ‚Monoray“ pervedė UAB „Jaktira“ 70,00 Eur, mokėjimo paskirtis – s. f. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90).

25. UAB „Carttara“ 2019 m. lapkričio 19 d. paaiškinime nurodė, kad UAB „Carttara“ su UAB „Alloro“ bendradarbiauja nuo 2013 m. Per eilę metų susiklostė tokia praktika, kad su ilgalaikiais klientais užsakymus priima pagal telefoninį skambuti. UAB „Alloro“ direktorė L. B. spalio gale telefonu pateikė užsakymą dėl picos dėžučių gamybos. UAB „Carttara“ gamybos direktorius A. J. užsakymą priėmė. Anksčiau UAB „Carttara“ tarpininkaudavo užsakant, derinant transportą ir rūpindavosi pristatymu iki kliento. Tai sukeldavo papildomo darbo, todėl UAB „Carttara“ atsisakė pristatyti užsakymus klientams. Šį kartą apie paruoštą užsakymą informavo UAB „Alloro“, išsiuntė elektroninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir nurodė vežėjo UAB „Brevitransa“ kontaktus, kad užsakovas pats susiderėtų kainą ir pristatymo laiką. UAB „Carttara“ žiniomis, UAB „Brevitransa“ šį UAB „Alloro“ užsakymą ekspedijavo per kitą įmonę. Atvykus vežėjui (jis buvo nepažįstamas) jam buvo įteiktas vokas su sąskaita (originalu), pakrautas į transporto priemonę užsakymas ir pasirašyta (gamybos vadovo) ant CMR važtaraščio. Apie „turėtus“ sumokėti pinigus vairuotojui sužinojo po incidento. UAB „Carttara“ nepraktikuoja grynų pinigų atsiskaitymo per vežėjus ar per trečiuosius asmenis. Pagrindinis atsiskaitymas už prekes vyksta pavedimais. Esant skubiems atvejams, klientai atvyksta patys į UAB „Carttara“ ir sumoka grynais už prekes, tuo pagrindu išrašomas KPO. Kodėl UAB „Alloro“ pinigus sugalvojo perduoti net be KPO, nežinoma, tokios praktikos UAB „Carttara“ nėra buvę per visą bendradarbiavimo laikotarpį. Iki šio momento už minėtas prekes UAB „Carttara“ apmokėjimo negavo (t. 1, b. l. 93).

26. Iš 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėja UAB „Carttara“ išrašė pirkėjai UAB „Alloro“ PVM sąskaitą faktūrą už bendros 1 298,45 Eur vertės dėžutes picai, nurodomas apmokėjimo terminas – 2019 m. spalio 6 d. (t. 1, b. l. 94).

27. 2020 m. kovo 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „Alloro“ direktorė L. B. pateikė originalų 2019 m. spalio 2 d. krovinio transportavimo važtaraštį, kuriame nurodoma, kad UAB „Carttara“ siunčia krovinį (2 paletes, kurių bendras svoris apie 400 kg), įmonei UAB „Alloro“, krovinio važtaraštyje nurodoma, kad UAB „Carttara“ direktorius komercijai patvirtina, kad krovinys pakrautas į UAB „Jaktira“ krovininį automobilį, o 24 grafoje – krovinys gautas – R. K. patvirtina parašu apie krovinio gavimą, 27 grafoje, ties įrašu „kiti mokėjimai“ nurodyta 1 375,00 Eur. (t. 1, b. l. 98, 101).

28. 2020 m. lapkričio 4 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko G. Č. tarnybinis pranešimas su priedais, iš kurių matyti, kad elektroniniu paštu UAB ,,Alloro“ direktorė pateikė mokėjimo nurodymus: 2020 m. sausio 17 d. – 300,00 Eur sumai, 2020 m. vasario 6 d. – 300,00 Eur sumai, 2021 m. kovo 31 d. – 200,00 Eur sumai, 2020 m. gegužės 29 d. – 200,00 Eur sumai, 2020 m. liepos 12 d. – 298,45 Eur, iš viso 1 298,45 Eur sumai, kurie patvirtina, kad UAB „Alloro“ sumokėjo visą sumą UAB “Carttara“ už kartotines picų dėžutes (t. 1, b. l. 102 – 108).

29. 2020 m. sausio 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. B. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės matyti, kad 2020 m. gruodžio 27 d. nutarimo susipažinti su informacija pagrindu gautos A. J. naudojamo telefono abonento (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS išklotinės, su jungimus atlikusiomis celėmis, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. Atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad A. J. mobilaus ryšio telefonas dieną, kai buvo pristatytos kartoninės dėžutės į Lazdijų piceriją, t. y. 2019 m. spalio 2 d. 12:32:56 jungiasi prie ryšio bokšto, esančio M. G. g., Lazdijų m., Lazdijų r. sav., kai yra atliekamas skambutis telefono numeriui (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime, priklauso A. J. žmonai R. J.. Pokalbis trunka 303 sekundes. Sekantis pokalbis tarp šių numerių fiksuojamas 12:41:39, taip pat yra skambinama į minėtą numerį, pokalbis trunka 54 sekundes. 12:58:11, 12:58:48, 13:01:50, 13:02:19 iš A. J. naudojamo telefono numerio vėl skambinama A. J. žmonai, tačiau niekas neatsiliepia. Vėliau fiksuojami dar 4 iš eilės sekantys skambučiai tuo pačiu numeriu, t. y.13:03:17 – skambutis trunka 33 sekundes, 13:05:22 – skambutis trunka 22 sekundes, 13:12:43 –skambutis trunka 37 sekundes, 13:16:58 – skambutis trunka 1 132 sekundes. Po visų šių pokalbių minėtame mobiliajame telefone pradeda veikti mobilieji interneto duomenys, 13:17:03 telefonas vis dar yra prisijungęs prie ryšio bokšto, esančio adresu M. G. g., Lazdijų sen., Lazdijų r. sav. 13:36:57 mobilaus ryšio telefonas prisijungia prie ryšio bokšto, esančio Šeštokų mstl., Lazdijų r. sav., kai atliekamas skambutis telefono numeriui (duomenys neskelbtini) ir 13:38:03 numeriui, kurį naudoja A. J. žmona. Analizuojamose išklotinėse pirmasis kontaktas tarp A. J. ir liudytoju ikiteisminiame tyrime apklausto G. S. fiksuojamas 2019 m. spalio 18 d. 09:25:34, iš A. J. naudojamo telefono numerio skambinama G. S. naudojamu telefono numeriu, pokalbis trunka 511 sekundžių. 2019 m. spalio 21 d. 09:30:26, 09:30:27, 09:30:28 A. J. gauna 3 SMS žinutes iš G. S. naudojamo telefono numerio. 2019 m. spalio 22 d. A. J. skambina G. S., pokalbis trunka 246 sekundes. Paskutinis kontaktas tarp A. J. ir G. S. fiksuojamas 2019 m. lapkričio 28 d., iš G. S. naudojamo telefono numerio skambinama A. J.. Analizuojamose išklotinėse pirmasis kontaktas tarp A. J. ir pareiškėjos L. B. fiksuojamas 2019 m. spalio 22 d. 14:55:12, L. B. skambina A. J., pokalbis trunka 406 sekundes. 15:25:27 ir 15:25:28 L. B. A. J. išsiunčia 2 SMS žinutes. 2019 m. spalio 23 d. 11:08:32, 11:08:33 ir 11:08:34 L. B. siuntė dar 3 SMS žinutes A. J.. Daugiau kontaktų tarp šių numerių analizuojamu laikotarpiu nerasta (t. 1, b. l. 119 – 120).

30. Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones nustatyta, kad transporto priemonės – automobilio „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2019 m. liepos 23 d. yra A. J., valdytojas nuo 2019 m. liepos 23 d. – UAB „Jaktira“ (t. 1, b. l. 136). VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės „Audi A8 3.0 TDI quattro“ kaina Lietuvoje – 4 690,00 Eur (t. 1, b. l. 138)

31. Iš UAB „Alloro“ pateikto registro „UAB „Carttara“ matyti, kad jame užfiksuota: 2019 m. spalio 1 d. atliktas pirkimas 1 298,45 Eur sumai ir po jo atlikti mokėjimai: 2020 m. sausio 17 d. – 300,00 Eur sumai, 2020 m. vasario 6 d. – 300,00 Eur sumai, 2021 m. kovo 31 d. – 200,00 Eur sumai, 2020 m. gegužės 29 d. – 200,00 Eur sumai (t. 2, b. l.16).

32. Iš 2019 m. gruodžio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja R. K. atpažino antroje nuotraukoje, kuri yra A. J., esantį asmenį, parodė, kad tai yra tas asmuo, kuris atvežė dėžučių paletes ir kuriam ši padavė pinigus (t. 2, b. l. 33 – 37).

33. Iš 2020 m. sausio 3 d. akistatos tarp liudytojos R. K. ir įtariamojo A. J. protokolo matyti, kad prieštaravimai tarp šių proceso dalyvių išliko nepašalinti, kiekvienas jų pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. (t. 2, b. l. 129 – 134).

34. 2020 m. sausio 9 d. akistatos tarp liudytojos A. Č. ir įtariamojo A. J. protokolo matyti, kad prieštaravimai tarp šių proceso dalyvių išliko nepašalinti, kiekvienas jų pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 2, b. l. 139 – 144).

35. Iš 2019 m. lapkričio 7 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46321-19 dėl turto pasisavinimo, 2019 m. lapkričio 7 d. buvo paskambinta mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir susisiekta su UAB „BreviGroup“ direktoriumi G. S. bei pasiteirauta apie aplinkybes dėl užsakymo, kuriuo buvo atvežtos kartotinės dėžutės įmonei UAB „Alloro“. G. S. nurodė, kad dėl šio užsakymo su jo įmone iki šiol nėra atsiskaityta, jis dėžučių pristatymui pasamdė kitą įmonę, t. y. UAB „Jaktira“, taip pat nurodė, kad pinigai UAB „Jaktira“ vairuotojui neturėjo būti perduoti, tokio susitarimo nebuvo, jeigu būtų buvęs būtent toks susitarimas, kad pinigai perduodami per vairuotoją, būtų siuntęs savo kurjerį, nes taip esą būtų patikimiau. G. S. nurodė, kad pats bendravo su UAB „Jaktira“ direktoriumi A. J., pastarasis pripažino, kad pinigus paėmė, pasisavino bei siūlė juos G. S. pasidalinti per pusę, tačiau pats Gintautas nesutiko taip elgtis (t. 2, b. l. 62 – 63).

36. Iš UAB „Monoray“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 22 d. išrašo nustatyta, kad mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 22 d. UAB „Monoray“ pervedė UAB „Jaktira“ 70,00 Eur, grafoje „Mokėjimo paskirtis: nurodoma – s. f. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 75).

37. UAB „Alloro“ atskaitingo asmens R. K. avansinė apyskaita už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 3 d., iš kurios matyti, kad laikotarpio pradžioje R. K. avansu išduotų sumų likutis – 0,00 Eur, per laikotarpį R. K. išmokėtos sumos – 2 350,89 Eur, per laikotarpį R. K. pateikė 975,89 Eur dydžio išlaidas pateisinančius dokumentus (pagrindžiančius mokėjimus „Coca-Cola HBC Lietuva“ – 96,25 Eur, AB „Volfas Engelman“ – 307,42 Eur, UAB „Dalsa“ – 176,42 Eur, AB „Premia KPC“ – 65,33 Eur, UAB „Amber distribution Lithuania“ – 330,47 Eur), laikotarpio pabaigoje R. K. avansu išduotų lėšų likutis – 1 375,00 Eur (t. 5, b. l. 110).

38. UAB „Alloro“ kasos knygoje už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 3 d. užfiksuotos kasos išlaidos 2 772,56 Eur sumai, iš kurių R. K. pagal avansinę apyskaitą išmokėta 2 350,89 Eur, iš jų: 96,25 Eur (KIO 2825), 307,42 Eur (KIO 2824), 176,42 Eur (KIO 2829), 65,33 Eur (KIO 2826), 330,47 Eur (KIO 2827), 2019 m. spalio 2 d. – 1 375,00 Eur (KIO 2830) (t. 5, b. l. 120).

39. UAB „Alloro“ pateikti kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog R. K. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 3 d. išmokėtos sumos, nurodytos kasos knygoje (bendra suma – 2 350,89 Eur): 96,25 Eur (KIO 2825), 307,42 Eur (KIO 2824), 176,42 Eur (KIO 2829), 65,33 Eur (KIO 2826), 330,47 Eur (KIO 2827), 2019 m. spalio 2 d. – 1 375,00 Eur (KIO 2830) (KIO pasirašytas įmonės vadovo – l. e. p. K. O., vyriausiojo buhalterio – D. G., grafos „Gavėjo parašas“ ir „Išdavė kasininkas“ taip pat pasirašytos) , bei O. J. išmokėta 421,67 Eur (KIO 2828) (t. 5, b. l. 111, 113, 116, 128).

40. UAB „Alloro“ 2019 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1 375,00 Eur suma, išduota R. K., pagrindas – už dėžutes UAB „Jaktira“, nurodyta suma žodžiais, įmonės vadovas – L.e.p. K. O., vyriausiasis buhalteris – D. G. (t. 5, b. l. 118).

41. UAB „Alloro“ pateikti kasos orderiai ir kasos knyga už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 3 d., iš kurių matyti, kad R. K. kaip pajamas iš kasos aparato 2019 m. rugsėjo 30 d. įnešė į kasą 343,60 Eur (KPO 1726), 2019 m. spalio 1 d. įnešė į kasą 400,10 Eur (KPO 1727), 2019 m. spalio 2 d. įnešė į kasą 363,50 Eur (KPO 1728), K. O. kaip pajamas iš kasos aparato 2019 m. spalio 3 d. įnešė 309,60 Eur (t. 5, b. l. 112, 114, 117, 118, 120, 124).

42. UAB „Alloro” kasos aparato žurnalas ir kasos aparato „Z“ ataskaitos patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. inkasuota 343,60 Eur, 2019 m. spalio 1 d. inkasuota 400,10 Eur (KPO 1727), 2019 m. spalio 2 d. inkasuota 363,50 Eur (KPO 1728), 2019 m. spalio 3 d. inkasuota 309,60 Eur (t. 5, b. l. 146 – 149).

43. UAB „Alloro“ barmeno-kasininko pareiginiai nuostatai, iš kurių 1.3 punkto matyti, kad barmenas-kasininkas tiesiogiai pavaldus UAB „Alloro“ direktoriui, iš 2.2 matyti, kad barmeno-kasininko pareiga be kita ko yra atlikti piniginių lėšų, apskaitos ir apsaugos operacijas pagal visas kasos apskaitos taisykles, o 2.3 punktu barmenui-kasininkui nustatyta pareiga laiku ir teisingai įforminti gaunamus ir išduodamus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, 2.11 punktu nustatyta pareiga pagal įplaukų ir išlaidų dokumentus tvarkyti kasos knygą (t. 5, b. l. 137 – 141).

44. UAB „Alloro” ir R. K. 2018 m. liepos 18 d. Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad R. K. priimta dirbti „Alloro“ barmene-kasininke (t. 5, b. l. 142-144).

45. UAB „Alloro” 2019 m. sausio 2 d. įsakymu K. O. paskirta pavaduoti direktorę šios atostogų ar ligos metu (t. 5, b. l. 145).

46. Kaltinamojo A. J. 2021 m. liepos 14 d. pateikta 2020 m. gruodžio 26 d. ištrauka iš socialinio tinklo „Facebook“ (t. 5, b. l. 174), kurioje nurodyta, kad: „Dar kartą norisi pasakyti Lazdijų picerijai ir jos savininkei L. B. nuoširdų ačiū, kad šiandien pamaitinote karšta sriuba policijos pareigūnus, dirbančius postuose. Visų pareigūnų vardu ačiū; Dėkojam! Dėkojam šauniai Lazdijų picerijos savininkei L., kuri dirbantiems postuose policijos ekipažams atvežė karštos sriubos. Sušildė ne tik skrandį, bet ir širdį“.

47. Kaltinamojo A. J. 2021 m. liepos 14 d. pateiktas garso įrašas (t. 5, b. l. 175), padarytas 2019 m. spalio 22 d., kurio metu girdimas dviejų asmenų – moters ir vyro – pokalbis, moteris, prisistačiusi „Alloro“ direktore, nurodo vyrui grąžinti 1 375,00 Eur, kurie dingo po to, kai jis spalio 2 d. iš „Carttara“ pristatė krovinį – picų dėžutes, kitaip ji kreipsis į policiją, o vyras atsako, kad neėmė pinigų, nes buvo kalbama apie įvairias sumas, tikslinasi, apie kokią pigų sumą kalbama, ant kokio dokumento suma parašyta, nurodo neturėjęs pareigos perduoti pinigus. Pokalbio metu moteris prisistato esanti „Alloro“ įmonės direktorė, nurodo asmeniui, su kuriuo kaba, kad šis spalio 2 d. pristatė picų dėžutes iš įmonės „Carttara“, o po šio jo apsilankymo iš įmonės dingo pinigai, ir klausia asmens, kaip planuojami grąžinti pinigai, nes iš „Carttara“ sužinojo, kad pinigų „Carttara“ negavo, gal tiek pinigai pasimiršo. Vyras atsako, jog prisimena vežęs picų dėžutes į Lazdijų piceriją, pinigų neėmė, nes jų užsakovas kalbėjo vieną sumą, barmenė kalbėjo kitą sumą, pasitikslino, apie kokią pinigų sumą kalbama, ant kokio dokumento ji užrašyta. Moteris atsako, kad ji kalba apie sumą, užrašytą ant CMR, t. y. apie 1 375,00 Eur. Moteris taip pat nurodo, kad barmenė surašiusi kasos išlaidų orderį, pinigus iš kasos išėmė, tačiau iš kalbančiojo negavo jokio dokumento, o jis, kaip kurjeris, pervežėjas, turėjo išrašyti pinigų priėmimo kvitą ir pristatyti pinigus. Vyras atsako, jog įmonė nėra kurjeris, įmonė yra pervežimo įmonė, barmenė ir negalėjo gauti jokio dokumento, niekur nėra parašyta, kad jis turėjo pristatyti pinigus kažkam, ir nieko iš jos negalėjo imti, o jo įmonė išrašė sąskaitą įmonei „Monoray“, ši įmonė apmokėjo. Moteris nurodo, jog jei iki savaitės pabaigos „Carttara“ nebus perduoti pinigai, ji kreipsis į policiją. Vyras atsako, jog tegu kreipiasi į policiją.

48. Kaltinamojo A. J. 2021 m. liepos 20 d. pateiktas garso įrašas (t. 6, b. l. 2), padarytas 2019 m. spalio 22 d., kurio metu girdimas dviejų vyrų pokalbis, vienas asmuo (toliau – vyras1) sako gavęs grasinantį laišką iš įmonės ir nesupranta, apie kokius pinigus kalbama, nes apmokėjimo – 70,00 Eur negavo. Kitas asmuo (toliau – vyras2) atsako, jog kalbama apie pinigus, kuriuos Lazdijuose iš kliento vyras1 paėmė ir pasisavino, yra pakankamai įrodymų, nes vyras1 pats prisipažino, pokalbio įrašas yra, filmuota medžiaga atsiųsta iš kliento, viskas perduota advokatams, bus atitinkami įrašai „Carge“ ir visur kitur. Vyras1 atsako, kad krovinys buvo vežamas pagal CMR konvenciją, tačiau jis pats turėjo rankomis iškrauti, vadybininkė tarėsi dėl papildomų pinigų už iškrovimą rankomis, buvo kalbėta apie 80,00 Eur, tačiau spalio 3 d. pataisytas užsakymas 70,00 Eur sumai, čia – tai apgavystė, spalio 2 d. rašyta žinutė, kad kliento klausiama, ar nebuvo paimti grynieji pinigai, spalio 3 d. jie gavo atsakymą, kad pinigai nebuvo paimti ir dėl to atsiuntė pataisytą užsakymą. Vyras2 į šiuos paaiškinimus atsako, kad nereikia apsimesti kvailiu.

49. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Monoray“ (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. – V. B., nuo 2020 m. balandžio 23 d. – V. C. (t. 5, b. l. 161 – 163, 164 – 168). Iš UAB „Monoray“ balansų matyti, kad įmonė 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo: (duomenys neskelbtini) vertės turto(duomenys neskelbtini) Eur skolų, 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo: (duomenys neskelbtini) vertės turto, (duomenys neskelbtini) skolų (t. 5. b. l. 169-170). VSDFV duomenimis UAB „Monoray“ 2021 m. liepos 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 5. b. l. 171).

50. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. J. pasitvirtino. Tarp UAB „Carttara“ ir UAB „Alloro“ buvo sudaryta žodinė picų dėžučių pirkimo-pardavimo sutartis. UAB „Alloro“ sudarė krovinio vežimo sutartį su UAB „Brevi group“, kuri sudarė to pačio krovinio pervežimo sutartį su UAB „Monoray“, o ši sudarė pervežimo sutartį su UAB „Jaktira“. Kaltinamasis A. J., kaip UAB „Jaktira“ vairuotojas, 2019 m. spalio 2 d. iš UAB „Alloro“ picerijos darbuotojos liudytojos R. K., turėjusios teisę disponuoti įmonės pinigais, jai paklausus, kiek reikia mokėti už pervežimą, suklaidindamas dėl savo turimos teisės į užmokestį už krovinį ir jo pristatymą, be jokio teisėto pagrindo paėmė 1 375,00 Eur už picų dėžučių pristatymą ir už picų dėžutes, kai pagal sutartinius santykius už picų dėžučių pristatymą turėjo sumokėti UAB „Alloro“ pagrindiniam vežėjui UAB „Brevi group“, kuris turėjo sumokėti UAB „Monoray“, o pastarasis – vežėjui UAB „Jaktira“, o už picų dėžutes turėjo sumokėti UAB „Alloro“ picų dėžučių siuntėjui UAB „Carttara“. Dėl tokių A. J. veiksmų UAB „Alloro“ patyrė 1 375,00 Eur turtinę žalą.

51. Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino faktines aplinkybes, pagal kurias nurodė, kad atvežė UAB „Alloro“ picų dėžutes, pristatė krovinį, tačiau už krovinio pristatymą pinigų neėmė, kadangi nesusitarė dėl galutinės sumos, pagal užsakymą buvo sutarta atsiskaityti pavedimu tik už pristatymą. Kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad tarp šalių kilusiam ginčui turi būti taikomos civilinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tokie kaltinamojo A. J. parodymai ir pozicija laikoma nepagrįsta.

52. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

53. Civilinės ieškovės UAB „Alloro“ vadovė L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo užsakyta paletė prekių su pristatymu į Lazdijus. Liudytojas A. K. B., UAB „Carttara“ vadovas paaiškino, kad paskambino direktorė L. ir užsakė dėžučių. UAB „Alloro“ direktorei buvo nusiųstas UAB „Brevi group“ telefono numeris, vėliau elektroniniu paštu UAB „Alloro“ buvo išsiųsta PVM sąskaita-faktūra, atvažiavo vairuotojas, kuris paliko savo CMR važtaraščio kopiją, jam buvo įdėtas vokas su PVM sąskaita-faktūra ir jis išvyko. Buvo išrašyta sąskaitą-faktūra už dėžutes be transporto paslaugų. UAB „Alloro“ už dėžutes atsiskaitė. Šie nurodyti duomenys atitinka byloje esančius rašytinius dokumentus. Iš 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos faktūros serija CAR Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėja UAB „Carttara“ išrašė pirkėjai UAB „Alloro“ PVM sąskaitą-faktūrą už 1 298,45 Eur vertės dėžutes picai, nurodomas apmokėjimo terminas – 2019 m. spalio 6 d. (t. 1, b. l. 94). Pagal mokėjimo nurodymus UAB „Alloro“ sumokėjo UAB „Carttara“ už kartotines picų dėžutes: 2020 m. sausio 17 d. – 300,00 Eur, 2020 m. vasario 6 d. – 300,00 Eur, 2021 m. kovo 31 d. – 200,00 Eur, 2020 m. gegužės 29 d. – 200,00 Eur, 2020 m. liepos 12 d. – 298,45 Eur, iš viso 1 298,45 Eur (t. 1, b. l. 102 – 108).

54. Liudytojas G. S. paaiškino, kad dirbo UAB „Brevi group“ kompanijoje, tuo metu buvo direktorius ir kuravo UAB „Monoray“ veiklą. Gavo užsakymą iš UAB „Carttara“, tuomet susiekė su gavėju, kadangi pagal susitarimą mokėtojas turėjo būti gavėjas Lazdijuose. Buvo paprašytas vadybininkas R.V., kad surastų vežėją. Dėl picų dėžučių pradžioje bendravo su UAB „Carttara“, paskui su Lazdijų įmone. Liudytojas R. V. paaiškino, kad 2019 m. spalio 2 d. dirbo UAB „Monoray“ vadybininku. Kol dirbo UAB „Monoray“, tai užsakymai buvo tik pagal sutartis, jokiais grynais pinigais su vairuotojais neatsiskaitydavo. Užsakymą įkėlė G. S. arba buhalterė, o popierinį užsakymo variantą pasirašė jis, kuris buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Galėjo būti, kad jam paskambino vadybininkė ir pasakė, kad siuntinio gavėjas nori duoti grynus pinigus, bet jis ją nukreipė toliau kalbėti su G.S.. Pagal pirminį užsakymą buvo 60,00 Eur, pagal patikslintą užsakymą 75,00 Eur su iškrovimu. Liudytojas G. S. nurodė, kad prisimena pokalbį apie pinigus už prekes. Už pervežimą buvo sutarta apie 80,00 Eur. Nurodė, kad jeigu vadybininkas paklausė, kad yra papildoma krovos paslauga, tai gal ir atsakė, kad primokės. Paaiškino, kad tiesiogiai bendravo su kaltinamuoju tik tada, kai buvo padaryta vagystė. Kaltinamasis A. J. nurodė, kad UAB „Monoray“ su UAB „Jaktira“ atsiskaitė. Liudytojas G. S. paaiškino, kad jie sumokėjo UAB „Jaktira“, nes pagal įstatymą sutartis yra, pervežimas atliktas, apmokėjimo fakto, kad klientas sumokėjo, patvirtinti negalėjo, tai privalėjo sumokėti, į teismą dėl 70,00 Eur kreiptis tikrai nenorėjo. Šias faktines aplinkybes atitinka rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Iš pateikto susirašinėjimo kopijų matyti, kad susirašinėjimas vyko su R. V. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl kartoninių picų dėžučių pristatymo iš UAB ,,Carrttara“ automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Susirašinėjime rašoma, jog gavėjas nori sumokėti grynais pinigais bei jie neturi kaip iškrauti, reikia vairuotojui pačiam iškrauti (t. 1, b. l. 67-69). Pokalbių išklotinės patvirtina, kad pirmasis kontaktas tarp A. J. ir liudytojo G. S. užfiksuotas tik 2019 m. spalio 18 d. 09:25:34, iš A. J. naudojamo telefono numerio skambinta G. S. (t. 1, b. l. 119 – 120). 2019 m. spalio 3 d. UAB „Jaktira“ vadybininkė R. J. išrašė sąskaitą-faktūrą už transporto paslaugas pirkėjui UAB „Monoray“, kurioje nurodyta 70,00 Eur suma (t. 1, b. l. 64). Mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2019 m. spalio 22 d. UAB „Monoray“ atliko 70,00 Eur mokėjimą gavėjui „Jaktira“ (t. 1, b. l. 62).

55. 2019 m. spalio 2 d. UAB „Alloro“ picerijoje kasininko pareigas vykdė barmenė-kasininkė R. K., kuri išėmė 1 375,00 Eur iš kasos. Įvykio metu direktorei buvo nustatytas nedarbingumo laikotarpis, laikinai einančios direktorės pareigas ėjo K. O.. Rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pagal UAB „Alloro” ir R. K. 2018 m. liepos 18 d. Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. priimta dirbti „Alloro“ barmene-kasininke (t. 5, b. l. 142-144).UAB „Alloro” 2019 m. sausio 2 d. įsakymu K. O. paskirta pavaduoti direktorę šios atostogų ar ligos metu (t. 5, b. l. 145). UAB „Alloro“ barmeno-kasininko pareiginiai nuostatai patvirtina, kad barmenas-kasininkas tiesiogiai pavaldus UAB „Alloro“ direktoriui; kad barmeno-kasininko pareiga yra atlikti piniginių lėšų, apskaitos ir apsaugos operacijas pagal visas kasos apskaitos taisykles; kad barmenui-kasininkui nustatyta pareiga laiku ir teisingai įforminti gaunamus ir išduodamus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus; kad barmenui-kasininkui nustatyta pareiga pagal įplaukų ir išlaidų dokumentus tvarkyti kasos knygą (t. 5, b. l. 137 – 141).

56. Liudytoja R. K. paaiškino, kad 2019 m. spalio 2 d. kaltinamasis A. J. atėjo į UAB „Alloro“ piceriją iš gatvės pusės kaip lankytojas ir darbuotojos parodė kur reikia iškrauti prekes. Kaltinamasis pasakė, kad jų neiškraus, nes ne jam priklauso. Tuomet D. R. padėjo iškrauti dėžes. Kaltinamasis nurodė, kad atėjo jam padėti nešti krovinį dvi darbuotojos ir vienas vaikinukas. Liudytoja D. R. paaiškino, kad tą dieną UAB „Alloro“ picerijoje jai buvo laisvadienis, savo noru darė dekoracijas, dirba kepėja, ji padėjo iškrauti dėžes, krovė tik dviese. Kai iškrovė dėžes, liudytoja D. R. matė, kad kaltinamasis kažkam skambino, buvo suirzęs, keistai elgėsi. Pokalbių išklotinėse užfiksuota, kad A. J. mobilaus ryšio telefonas dieną, kai buvo pristatytos kartoninės dėžutės į Lazdijų piceriją, t. y. 2019 m. spalio 2 d. 12:32:56 jungėsi prie ryšio bokšto, esančio M. G. g., Lazdijų m., Lazdijų r. sav., kai buvo atliktas skambutis telefono numeriui, kuris, kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime, priklauso A. J. žmonai R. J., iš viso prisijungus prie šio bokšto buvo iki 13:17:03 ir skambinta R. J. 10 kartų (t. 1, b. l. 119 – 120).

57. UAB „Alloro“ vadovė neprisiminė, ar tą dieną jai skambino R. K. paklausti, ar reikia atsiskaityti, bet galėjo ir skambinti. Liudytoja R. K. paaiškino, kad kaltinamojo A. J. paklausė dėl pinigų, kuriuos turėjo nuvežti krovinio siuntėjui. Liudytojai R. K. apie tai, jog pinigai turi būti atiduoti dėžučių pardavėjui, pasakė direktorė, ji maždaug žinojo sumą, o kaltinamasis patikslino visą kitą sumą už kelią. Liudytoja R. K. nurodė, kad skambino direktorei, kadangi kaltinamasi iš pradžių sakė, kad neims visos pinigų sumos, o vėliau, pasiskambino ir pasakė, kad visą sumą paims, bendroje sumoje gavosi 1 375,00 Eur. Kaltinamasis A. J. pripažino, kad jam pradėjo siūlyti pinigus, klausė, kiek jam reikia už atvežimą. Jis pasakė, kad yra sutarę 60,00 Eur už pervežimą. Tada kaltinamasis paskambino vadybininkei, kuri pasakė, kad užsakovas mini 100,00 Eur, apie 100,00 Eur kalbėjo jų užsakovas V.. Liudytoja R. J. nurodė, kad iškrovus krovinį A. J. paskambimo ir pasakė, kad siūlo grynais jam paduoti 100,00 Eur, tuomet ji vėl skambino užsakovui UAB „Monoray“, pasakė, kad siūlo grynus pinigus 100,00 Eur, jie patvirtino, kad paimtų 100,00 Eur, kad nereikėtų jiems daryti pavedimą. Po to ji paskambino savo vyrui ir patvirtino, kad paimtų tuos pinigus, bet jis pareiškė, kad jam jau siūlo paimti ne 100,00 Eur grynais, o 70,00 Eur. Liudytojas R. V. paaiškino, kad galėjo būti, kad jam paskambino vadybininkė ir pasakė, kad siuntinio gavėjas nori duoti grynus pinigus, bet ją nukreipė toliau kalbėti su G.S.. Pokalbis su UAB „Jaktira“ vadybininke buvo nuotolinis per Cargo sistemą. Iš pateikto 2019 m. spalio 3 d. susirašinėjimo su UAB „Monoray“ vadybininku R. V. matyti, kad UAB „Jaktira 12:32 sako: „iškrovime gavėjas nori mums grynais sumokėti, ir jie neturi kaip išsikrauti, sakė rankom vairuotojui išsikrauti reikės?“; RV 12:46 atsako: „tuoj viską sutvarkysiu“; RV 14:58 sako: „Ar atidavė vairuotojui 100,00 Eur?“; UAB „Jaktira“ 16:18 atsako: „Už pervežimą pinigų neėmėm, nes užsakyme buvom nenumatę, kad apmokėjimas grynais. Tai atsiųskit pataisytą užsakymą ta kita suma 80,00 Eur iškrovimą papildomą vairuotojui“; RV 17:15 sako: „OK ryt pataisysiu. Suderinęs su klientu ar tikrai pinigai nebuvo duoti.“; UAB „Jaktira 17:23 atsako: „gerai“. (t. 1, b. l. 68). Kaip jau nurodyta aukščiau pirmasis kontaktas tarp A. J. ir liudytojo G. S. užfiksuotas tik 2019 m. spalio 18 d. 09:25:34 (t. 1, b. l. 119 – 120).

58. CMR važtaraštyje R. K. ranka įrašė skaičių 1 375,00 Eur, t. y. pinigų sumą, kurią perdavė iš kasos kaltinamajam A. J., kuris pateikė CMR važtaraštį R. K. kaip siuntinio gavėjo atstovui. Kasos išlaidų orderis buvo išrašytas. Šiame dokumente R. K. įrašė sumą, pasirašė, kad ji išėmė pinigus iš kasos ir paskirtyje parašė už ką išimami pinigai – nurodyta UAB „Jaktira“ kaip pinigų gavėjas. UAB „Alloro“ vadovė paaiškino, kad kasininkė įdėjo CMR važtaraštį, kaip ūkinį veiksmą patvirtinantį dokumentą. CMR važtaraštį liudytoja R. K. matė pirmą kartą, nežinojo kur reikia pasirašyti, kur buvo laisva vieta, ten ir parašė, pasirašydama savo parašu, suprato, kad pasižymi sumą. Kaltinamasis paaiškino, kad ką gavėjas įrašė CMR važtaraštyje nežiūrėjo. Liudytoja K. O. paaiškino, kad dirba UAB „Alloro“ picerijoje, barmene – padavėja, apie įvykį sužinojo grįžusi po laisvų dienų, nes turėjo pasirašyti orderį. Patvirtino, kad pinigus R. K. paėmė iš įmonės kasos. Liudytoja D. G. paaiškino, kad dirba buhalterinės apskaitos įmonėje UAB „MDL group“, kuri tvarko UAB „Alloro“ apskaitą, nurodė, kad niekada nebuvo įmonėje neatitikimo tarp dokumentų. Žino, kad sąskaita UAB „Carttara“ tikrai buvo, o kasos išlaidų orderis buvo išduotas darbuotojui. Rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys atitinka liudytojų parodymus. UAB „Alloro“ 2019 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išimta iš kasos 1 375,00 Eur suma, išduota R. K., pagrindas – už dėžutes UAB „Jaktira“, nurodyta suma žodžiais, įmonės vadovas – L.e.p. K. O., vyriausiasis buhalteris – D. G. (t. 5, b. l. 118). UAB „Alloro“ direktorė L. B. pateikė originalų 2019 m. spalio 2 d. CMR krovinio transportavimo važtaraštį, kuriame nurodyta, kad krovinys pakrautas į UAB „Jaktira“ krovininį automobilį, o 24 grafoje – krovinys gautas – R. K. patvirtina parašu apie krovinio gavimą, 27 grafoje, ties įrašu „kiti mokėjimai“ nurodyta 1 375,00 Eur suma (t. 1, b. l. 98, 101).

59. Liudytoja D. R. matė, kad R.K. atnešė pinigus, jie gulėjo ant spintelės, kai kaltinamasis išvažiavo pinigų nebuvo. Liudytoja R. K. paaiškino, kad pinigus perdavė kaltinamajam A. J., ji paprašė, kad kita darbuotoja pažiūrėtų ir paskaičiuotų su juo kartu, kaltinamasis skaičiuodamas nesuskaičiavo, todėl atnešė skaičiuotuvą. Kaltinamasis A. J. pripažino, kad barmenė atnešė pinigų krepšelį ir liepė susiskaičiuoti, suskaičiavo iki 60,00 Eur, bet suma neatitiko, tuomet paskambino vadybininkei, kuri pasakė, kad neimtų jokių pinigų, o apmokės bankiniu pavedimu kaip priklauso. Liudytoja A. Č. paaiškino, kad dirba picerijoje UAB „Alloro“ kepėja, tą dieną barmenė paprašė prie kaltinamojo A. J. pastovėti kol jis skaičiuos pinigus, jis tris kartus skaičiavo, skaičiuodamas kažkam paskambino, buvo nervingas, nesuskaičiavo pinigų. Tuomet ji paprašė liudytojos R. K. skaičiuotuvo. Liudytoja A. Č. paaiškino, kad buvo kupiūros, virš tūkstančio tikrai buvo, ar asmuo, kuris skaičiavo pinigus, skaičiavo ir metalinius, neatsimena, ji pasakė R.K., kad pasižymėtų ant dokumentų sumą, kurią jis pasiėmė. Liudytoja D. B. paaiškino, kad tą dieną dirbo UAB „Alloro“ virtuvėje virėja, vieną kartą matė kaip barmenė skaičiavo už tas dėžutės pinigus, o kitą sykį kaltinamasis A. J. skaičiavo, nurodė, kad pinigai buvo popieriniai, o ar buvo metalinių nežino.

60. Liudytojas G. S. paaiškino, kad UAB „Alloro“ turėjo atsiskaityti su UAB „Brevi group“ už transportavimą. Liudytojas G. S. nurodė, kad pokalbis su UAB „Jaktira“ buvo, bet ar tą pačią dieną, kai buvo pervežimas, nežino. Vairuotojas jam pasiūlė tuos pinigus pasidalinti per pusę po įvykio dienos. Liudytojas A. K. B., UAB „Carttara“ vadovas, paaiškino, kad vėliau kalbant su UAB „Brevi group“ vadovu, buvo paaiškinta, kad po to įvykio vairuotojas G. S. asmeniškai skambino, kalbėjo apie pinigų pasidalijimą. Liudytojas R. V. paaiškino, kad G. S. pasakė, kad pinigai yra pasisavinti. Iš duomenų išklotinių matyti, kad tarp A. J. ir G. S. vyko pokalbiai telefonu ir tekstinėmis žinutėmis laikotarpiu 2019 m. spalio 18 d. – 2019 m. lapkričio 28 d. (t. 1, b. l. 119 – 120). Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir kaltinamojo pateiktas 2019 m. spalio 22 d. garso įrašas (t. 6, b. l. 2).

64. Priešingai kaltinamasis A. J. duodamas paaiškinimus nurodė, kad R. K. paklausė, kiek už pervežimą, tada jis paskambino vadybininkei, kuri pasakė, kad užsakovas už iškrovimą mini 100,00 Eur. Liudytoja R. J. nurodė skirtingai, kad iškrovus krovinį A. J. paskambimo ir pasakė, kad UAB „Alloro“ siūlo grynais paduoti 100,00 Eur, tuomet ji vėl skambino užsakovui UAB „Monoray“, kuris patvirtino, kad paimtų 100,00 Eur. Susirašinėjime per Cargo.lt sistemą UAB „Jaktira“ rašo UAB „Monoray“: „Iškrovime gavėjas nori mums grynais pinigais sumokėti? Ir jie neturi kaip išsikrauti, sakė rankom vairuotojui išsikrauti reikės?“. Šioje žinutėje nėra duomenų, kad krovinio siuntėjas siūlo 100,00 Eur, šiame dokumente aiškiai užfiksuota, kad siuntinio gavėjas nori grynais pinigais sumokėti. Liudytoja R. K. ir nurodė, kad klausė A. J. kiek reiks mokėti už pervežimą, nes UAB „Alloro“ nežinojo pervežimo kainos. Šioje žinutėje taip pat yra duodama suprasti UAB „Monoray“, kad siuntinio gavėjas nori papildomos paslaugos – krovinio iškrovimo – ir kad už šią paslaugą turi būti papildomai sumokėta.