- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-101-397/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46321-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB „ (duomenys neskelbtini)“
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau –Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą 1 375,00 Eur turtinę žalą; visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirta 7 (septynių) MGL (350,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.
Paliktas galioti taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. J. 1 375 Eur piniginėms lėšoms, esančioms banko „Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) iki ieškinio įvykdymo, o įvykdžius, panaikintas.
Priteista civiliniam ieškovui UAB „ (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš A. J. 1 375,00 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. J. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2019 m. spalio mėn. 2 d., apie 12 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ picerijos patalpose, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vairuotojas – ekspeditorius, sutartinių įsipareigojimų pagrindu pristatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), krovinį, tai yra 7 800 vienetų kartotinių dėžučių picai, kurių bendra vertė 1 298,45 Eur, panaudodamas apgaulę, melagingai duodamas suprasti, kad krovinio siuntėjo ir vežėjo nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ per jį (A. J.) turi sumokėti už krovinį, t. y. už kartonines dėžutes picai bei jų atvežimą, 1 375,00 Eur, suklaidino UAB ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotojus, kurie tokios apgaulės įtakoje juo patikėjo ir sumokėjo jo nurodytą pinigų sumą, tačiau šių pinigų UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini” priklausantį turtą, pinigus, tuo UAB ,,(duomenys neskelbtini” padarydamas 1 375,00 Eur turtinę žalą.
2. Alytaus apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė išvadą, jog A. J. kaltė įrodyta byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. J. kaltei pagrįsti. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. prašo, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Skunde nurodė, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas iš esmės ir prieštaraujantis teisingumo principams. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu ir mano, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nepateikė įtikinamų ir neprieštaringų motyvų dėl veikos kvalifikavimo, pažeidė BPK 305 straipsnio 1- 5 dalies reikalavimus, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pažymėjo, kad pagal byloje surinktus duomenis šiame nuosprendyje pareikšti kaltinimai buvo patikslinti, pašalinant iš kaltinamojo akto žodį „teigdamas", vietoje jo įrašant „duodamas suprasti" ir įrašant po žodžio siuntėjo žodžių junginį „ir vežėjo", po žodžio krovinį - žodžių sutrumpinimą „t. y.", po žodžio UAB (duomenys neskelbtini)" - žodžių junginį „ir UAB „(duomenys neskelbtini)"" taip sukonkretinant kaltinimo apimtį. Apelianto vertinimu, tokio pobūdžio kaltinimo sukonkretinimas, tai yra keičiant šios bylos kontekste įrodinėtinas aplinkybes - naudotos apgaulės pobūdį iš tiesioginės tyčios (teigdamas) į netiesioginės tyčios (duodamas suprasti), privalėjo būti sprendžiamas nutartimi, tačiau ne nuosprendžiu. Šie trūkumai yra esminiai, dėl jų apsunkintas bylos nagrinėjimas teisme, taip pat neužtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5, 7 dalyje garantuota kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.
3.3. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos kontekste svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė liudytojos R. K. apsisprendimui perduoti pinigus, o A. J. sąmoningai sudarė tokią situaciją. Tačiau skundo autoriaus įsitikinimu, ši išvada, neatitinka tikrovės. Remiantis pateiktu kaltinimu, kuomet valstybinis kaltintojas šioje byloje apgaulę aprašė, kaip kaltininko tyčią sąmoningai pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, ši svarbi ir įrodinėtina aplinkybė buvo preziumuota. Skundžiamu atveju, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės suformavo visiškai priešingą vaizdą nei konstatavo pirmos instancijos teismas.
3.4. Skunde nurodoma, jog 2019 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. B. kreipiasi į policiją nurodydama, kad įmonė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė dvi paletes kartoninių dėžučių. 2019 m. spalio 2 d. dėžučių paletes atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, apie 12.50 val. įmonės darbuotoja R. K. iš kasos išėmė 1375 eurus ir juos perdavė A. J., kad jis perduotų tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodoma, kad A. J. neigia pinigus gavęs, įmonei padaryta 1375 eurų žala. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2830, rodo, kad R. K. išduota 1375 eurai. Šis faktas patvirtintas tiek pačios R. K., tiek laikinai einančios direktorės pareigas bei vyriausiojo buhalterio parašais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos R. K. avansinėje apyskaitoje, laikotarpio nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 3 d., nurodoma, kad minėta A. J. inkriminuojama suma 2019 m. spalio 3 d. vis dar yra R. K. žinioje. Taigi, apelianto teigimu, remiantis įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis spalio 3 d. jokia nusikalstama veika dar nėra padaryta.
3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmos instancijos teismas nutyli apie buhalterinės apskaitos specialistės D. G. parodymus, kuriais minėtoji nuosekliai teigė, jog pagal visus jai matytus dokumentus už „dingusius“ pinigus atsako tik R. K. ir visa našta dėl pinigų tenka būtent jai. D. G. taip pat nurodė, kad jeigu pinigai būtų perduoti kitam asmeniui, tai turėtų būti pinigų perdavimo faktą įrodantis dokumentas (pinigų perdavimo aktas), kuriame turėtų būti nurodyta asmens paėmusio pinigus vardas, pavardė, asmens kodas ir kt.
3.6. Apelianto įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje neteisingai vertinami ir kasos išlaidų orderyje Nr. 2830 fiksuoti duomenys. Kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad iš įmonės, pinigai išduoti R. K., pagrindas „už dėžutes UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kasos išlaidų orderyje nėra jokių duomenų, kad pinigai buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenys kasos išlaidų orderyje tepatvirtina faktą, kad pinigus iš kasos paėmė R. K.. Pinigų perdavimo fakto CMR važtaraštis nepažymi, be to, CMR važtaraštis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Apelianto pastebėjimu, pirmos instancijos teismas nurodo, kad liudytoja R. K. parašu patvirtino ant CMR važtaraščio, kad perdavė 1375 Eur sumą, tačiau šis teismo teiginys yra klaidingas, kadangi R. K. parašas yra grafoje, kurioje uždėtas parašas patvirtina tik krovinio priėmimo faktą. Skundo autoriaus pastebėjimu, teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nutyli, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos R. K. avansinėje apyskaitoje nurodoma, kad minėta A. J. inkriminuojama suma 2019 m. spalio 3 d. vis dar yra R. K. žinioje. Taip pat nutylima, jog kasos išlaidų orderį išrašė kaltinamajam jau išvykus.
3.7. Apelianto pastebėjimu, taip liko ir neatskleista, kaltinime inkriminuotos sumos - 1375 eurų sudėtis, kuri idealiai sutampa su R. K. avansinėje apyskaitoje apskaityta suma. Tačiau ši suma nesutampa su suma, kurią darant prielaidą, jog galėjo perduoti R. K. A. J. suma. Atkreipiamas dėmesys, jog 1298, 45 + 70 gaunami 1368, 45 eurai.
3.8. Skunde pažymima, jog teismas visiškai nepagrįstai pasisakė dėl to, jog kaltinamasis žinojo jog neturi teisės gauti grynų pinigų net už pervežimo paslaugą. Atkreipiamas dėmesys, jog R. V. esantis vienos iš sutarties šalių atstovas nurodė, kad jeigu gavėjas siūlė grynus pinigus vežėjui UAB “(duomenys neskelbtini)“ už pervežimo paslaugą, tai tuos pinigus vežėjas galėtų imti prieš tai informavęs užsakovą. Šiuo atveju užsakovas yra UAB “(duomenys neskelbtini)”, o žinutės (duomenys neskelbtini) krovinių biržos platformoje patvirtina tai, jog vežėjas UAB “(duomenys neskelbtini)” informavo užsakovą dėl to, jog siūlo grynus pinigus. Minėtas žinutes patvirtino tiek R. V., tiek UAB “(duomenys neskelbtini)” vadybininkė R. J., bei kaltinamasis.
3.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. J. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad pristačius krovinį, kilo nesutarimų dėl iškrovimo rankomis. Krovinį padėjo iškrauti dvi darbuotojos ir vaikinas. Iškrovus krovinį pateikia pasirašymui CMR ir tuomet jam pateikiamas maišelis monetomis susiskaičiuoti už atvežimą. Kilo ginčas dėl atsiskaitymo, bendraujama tiek su vadybininke, tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galiausiai nesutarus dėl sumos ir atsiskaitymo, pinigų perdavimas priėmimas neįvyko, jis išvyko. Tai, kad pinigai nebuvo perduoti objektyviai patvirtina duomenys, tiek susirašinėjime (duomenys neskelbtini) platformoje, tiek aplinkybė, jog tyrimui nėra pateiktas joks buhalterinės apskaitos dokumentas patvirtinantis pinigų perdavimą A. J..
3.10. Skunde nurodoma, jog iš esmės pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, kurie gali patvirtinti ar paneigti realų pinigų perdavimo momentą, tepatvirtino faktą, kad kaltinamasis sutiko paimti pinigus už pervežimą, pinigų už krovinį neėmė. Dėl to buvo kilę neaiškumų, kažkam buvo skambinama, dvejojama imti ar ne. Tačiau pinigų perdavimo fakto niekas nematė, joks buhalterinės apskaitos dokumentas nepatvirtina fakto, kad pinigai buvo perduoti. Liudytojų parodymų analizė leidžia daryti kategorišką išvadą, jog apgaulės šiuose įvykiuose nėra.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pripažindamas A. J. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. J. veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. J. kaltės.
8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. J. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).
10. Kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini“ buvo sudaryta žodinė picų dėžučių pirkimo-pardavimo sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini“ sudarė krovinio vežimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sudarė to pačio krovinio pervežimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši sudarė pervežimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis A. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, 2019 m. spalio 2 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini“ picerijos darbuotojos liudytojos R. K., turėjusios teisę disponuoti įmonės pinigais, jai paklausus, kiek reikia mokėti už pervežimą, suklaidindamas dėl savo turimos teisės į užmokestį už krovinį ir jo pristatymą, be jokio teisėto pagrindo paėmė 1 375,00 Eur už picų dėžučių pristatymą ir už picų dėžutes, kai pagal sutartinius santykius už picų dėžučių pristatymą turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindiniam vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastarasis – vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o už picų dėžutes turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ picų dėžučių siuntėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl tokių A. J. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1 375,00 Eur turtinę žalą.
11. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme pripažino, jog atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ picų dėžutes, pristatė krovinį, tačiau teigė, kad už krovinio pristatymą pinigų neėmė, kadangi nesusitarė dėl galutinės sumos, pagal užsakymą buvo sutarta atsiskaityti pavedimu tik už pristatymą. Tačiau šią A. J. nurodomą versiją paneigia pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, kurie priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog A. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.
12. Tai, kad A. J. apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus - 1375 eurus patvirtina iš esmės nuoseklūs civilinės ieškovės vadovės L. B., liudytojų R. K., A. Č., D. B., D. R., G. S., A. B., D. G., K. O., R. V. parodymai, apie krovinio užsakymą, vežimo paslaugų užsakymą, pačio krovinio vežimą ir pinigų perdavimą, kurie kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2019 m. spalio 30 d. protokolu-pareiškimu (t. 1, b. l. 1); 2019 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 50, 52 – 54); 2019 m. lapkričio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 56 – 57, 58); 2020 m. sausio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 59 – 60); UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu (t. 1, b. l. 63); mokėjimo nurodymu Nr. 0237420191022000300251571 (t. 1, b. l. 64); 2020 m. sausio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 67-69); 2020 m. sausio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (t. 1, b. l. 70 – 72, 73); 2020 m. sausio 22 d. apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 76 – 77, 89); 2019 m. lapkričio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 90); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 19 d. paaiškinimu (t. 1, b. l. 93); 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos faktūra (t. 1, b. l. 94); 2020 m. kovo 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 98, 101); 2020 m. lapkričio 4 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko G. Č. tarnybiniu pranešimu su priedais (t. 1, b. l. 102 – 108); 2020 m. sausio 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. B. tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės (t. 1, b. l. 119 – 120); VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones (t. 1, b. l. 138); UAB „(duomenys neskelbtini“ pateiktu registru „UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l.16); 2019 m. gruodžio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 2, b. l. 33 – 37); 2020 m. sausio 3 d. akistatos tarp liudytojos R. K. ir įtariamojo A. J. protokolu (t. 2, b. l. 129 – 134); 2020 m. sausio 9 d. akistatos tarp liudytojos A. Č. ir įtariamojo A. J. protokolu šių proceso dalyvių išliko nepašalinti, kiekvienas jų pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 2, b. l. 139 – 144); 2019 m. lapkričio 7 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. B. tarnybiniu pranešimu (t. 2, b. l. 62 – 63); UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 22 d. išrašu (t. 2, b. l. 75); UAB „(duomenys neskelbtini“ atskaitingo asmens R. K. avansine apyskaita už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 3 d., (t. 5, b. l. 110); UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga (t. 5, b. l. 120); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais kasos išlaidų orderiais (t. 5, b. l. 111, 113, 116, 128); UAB „(duomenys neskelbtini)” kasos aparato žurnalu ir kasos aparato „Z“ ataskaita (t. 5, b. l. 146 – 149) bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
13. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja bei civilinio ieškovo atstovės L. B. paaiškino įvykio aplinkybes bei nurodė, kad ji kaip įmonės vadovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė picų dėžutes. Jie turėjo pasirūpinti ir transportu. Atsiskaitymas vykdavo arba atvežus prekes, arba įmonė duodavo atidėjimą, tačiau atidėjimas turi būti sutartas. Ji įvykio dieną turėjo nedarbingumą. Paprastai tiekėjui atvežus prekes, barmenė, kuri tą dieną dirba, ir yra atsakinga už kasą, turi teisę išsirašyti iš kasos pinigus ir sumokėti tiekėjams už produktus. Taip buvo ir šį kartą, barmenė paprašius pinigų atnešė paprašytą sumą ir sumokėjo. Įvykio dieną kasininko pareigas vykdė R. K.. Dėžutės buvo atvežtos pietų metu ir pati barmenė pinigus atnešė į virtuvę, o pro galinį išėjimą buvo suneštos prekės. Po mėnesio paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir paklausė kada bus atsiskaityta už dėžutes. Ji pati tikrino dokumentus ir buvo įrašas, kad pinigai išimti, kitu atveju būtų jų perteklius. Dėl pristatytų dėžučių picai ji matė tik CMR dokumentą, kuris nėra apskaitos dokumentas. Dokumente buvo įrašyta ir 1 375 Eur suma. Barmenė jai sakė, kad asmuo, atvežęs dėžutes, savo ranka įrašė skaičių ir pasiėmė pinigus. Kasos išlaidų orderis buvo išrašytas. Ji įdėjo CMR, kaip patvirtinantį dokumentą, kuris paaiškėjo, kad nėra buhalterinis dokumentas (t. 5 b. l. 76-77). Tai, kad A. J. be jokio teisėto pagrindo paėmė 1375 Eur už picų dėžučių pristatymą ir už picų dėžutes, kategoriškai patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja R. K.. Minėta liudytoja parodė, jog ji dirbo barmenė UAB „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje, (duomenys neskelbtini) kai buvo užsakytos pakuotės picoms, kurias turėjo pristatyti. 2019 m. spalio 2 d. apie 11.30 val. jas atvežė A. J.. Kadangi jis pasakė, kad neiškraus picų dėžučių, jam padėjo iškrauti dėžes kitos darbuotojos. Vėliau buvo paklausta dėl pinigų, nes turėjo nuvežti juos atgal žmogui, kuris išdavė dėžes. Pinigai buvo paskaičiuoti ir jam paduoti stovint virtuvėje prie staliuko. Pinigus ji perskaičiavo porą kartų, tuomet sakė, kad perskaičiuotų vairuotojas pasiimdamas pinigus. Jis turėjo persiskaičiuoti, tačiau atėjo žmogus ir ją išsikvietė, todėl ji paprašė, kad kita darbuotoja pažiūrėtų ir paskaičiuotų su juo kartu. Vairuotojas skaičiuodamas nesuskaičiavo, todėl atnešė skaičiuotuvą ir jis skaičiavo toliau. Apie tai, kad pinigai turi būti atiduoti dėžučių pardavėjui sakė direktorė. Kaltinamasis pasakė, kad reikia sumokėti apie 60 Eur už kelią ir bendroje sumoje gavosi 1 375,00 Eur. Ji išėmė pinigus iš kasos, atskaičiavo reikiamą sumą ir padavė, vėliau, kai buvo laisvesnė, išrašė kasos orderį, jame pasirašė, nurodė, kad išimami pinigai skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojos teigimu, kai atvežė dėžutes jai padavė keturis lapus, tokį dokumentą matė pirmą kartą. Tuose dokumentuose parašė vardą, pavardę, parašą ir 1 375 Eur sumą (t. 5 b. l. 77-79). Tai, kad atvykęs asmuo, kuris atvežė picų dėžutes skaičiavo jam paduotus pinigus patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. Č. picerijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbanti kepėja. Liudytoja nurodė, jog tuo metu kai kepė picas prisistatė žmogus, kuris atvežė picų dėžutes. Jam virtuvėje prie stalo pinigus atnešė ir padavė barmenė. Ji žinojo, kad tai pinigai už prekes. Tuo metu pas barmenę atėjo klientas ir ši paprašė, kad ji pasižiūrėtų kaip asmuo suskaičiuoja pinigus. Jis tris kartus skaičiavo pinigus, o ji stovėjo ir žiūrėjo. Kokia tiksliai tai buvo suma ji nepamena, tačiau buvo tikrai virš tūkstančio, kupiūrų nepamena. Matė kaip skaičiuodamas jis kažkam paskambino, buvo nervingas, nesuskaičiavo pinigų. Tuomet paprašė barmenės skaičiuotuvo, kurį ji atnešė ir vėl išbėgo pas klientus (t. 5 b. l. 79-80). Liudytoja apklausta D. B. taip pat parodė, jog 2019 m. spalio 2 d. dirbama UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja žinojo, kad buvo atvežtos picų dėžutes. Vieną kartą prabėgdama ir atsisukusi matė kaip barmenė skaičiavo už tas dėžutes pinigus, o kitą sykį matė kaip jas atvežęs žmogus skaičiavo pinigus. Ji matė tik skaičiavimo momentą, kada buvo atnešti pinigai nematė (t. 5 b. l. 80-81). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. R. taip pat patvirtino, jog matė kaip barmenė R. K. atnešė pinigus picų dėžutes atvežusiam vyriškiui. Liudytoja parodė, jog nors jai ir buvo laisvadienis ji buvo užsukusi į piceriją. Tuo metu kai atvežė picų dėžes, kitos merginos neturėjo laiko nueiti padėti iškrauti, todėl dėžes iškrauti padėjo ji. Liudytojos teigimu, krovinį atvežęs žmogus buvo suirzęs, kažkam prieš atnešant pinigus skambino, keistai elgėsi. Jis nuėjo į virtuvę, kad merginos sumokėtų už dėžes. Matė kaip R. K. atnešė pinigus, vėliau praeinant matė, kad buvo ant spintelės lapas, kad atvežta prekės ir pinigai (t. 5 b. l. 81-82). Liudytoja apklausta K. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje barmene – padavėja. Grįžusi po jai suteiktų laisvadienių pasirašė orderį, kuris buvo paliktas prie baro, kad išduoti pinigai, kadangi buvo laikinai einanti direktorės pareigas. Kasos išlaidų orderyje yra jos vardas, pavardė ir parašas, jais patvirtino, kad išmokėti pinigai. Buvo parašyta, kad sumokėta už dėžutes. Orderis buvo perduotas į buhalteriją (t. 5 b. l. 82). Kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta D. G., kuri tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą parodė, kad jai nėra žinoma kam buvo panaudoti kasos išlaidų orderyje nurodyti 1 375 Eur. Ji dokumento informacijos tikrumo netikrino. Liudytojos teigimu, jokio kito dokumento nereikia, kurio pagrindu buvo išduotas pastarasis, kadangi įmonėje yra kasa ir kasininkas išduoda pinigus atsakingam darbuotojui. Žino, kad sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai buvo, o kasos išlaidų orderis buvo išduotas darbuotojui. Sąskaita vėliau buvo apmokėta bankiniu pavedimu. CMR važtaraščio nematė, nes tai nėra sąskaita-faktūra. Liudytojos teigimu, ji nenustatė jokių pažeidimų buhalterinėje apskaitoje tuo metu. Pagal kasos išlaidų orderį yra atsakingas tas, kuris gavo pinigus ir vėliau jis turi pagrįsti juos kitais dokumentais. (t. 5 b. l 83-84). Pažymėtina, jog aukščiau aptartų liudytojų parodymai įrodo pinigų perdavimo A. J. faktą, jie atitinka ir rašytiniuose dokumentuose užfiksuotus duomenis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 2830 nurodyta išimta iš kasos 1 375 Eur suma, išduota R. K., pagrindas – už dėžutes UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta suma žodžiais, įmonės vadovas – L.e.p. K. O., vyriausiasis buhalteris – D. G. (t. 5, b. l. 118). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. B. pateiktame originaliame 2019 m. spalio 2 d. CMR krovinio transportavimo važtaraštyje nurodyta, kad krovinys pakrautas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininį automobilį, o 24 grafoje – krovinys gautas – R. K. patvirtina parašu apie krovinio gavimą, 27 grafoje, ties įrašu „kiti mokėjimai“ nurodyta 1 375 Eur suma (t. 1, b. l. 98, 101).
14. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmos instancijos teismas nutylėjo apie buhalterinės apskaitos specialistės D. G. parodymus, kuriais minėtoji neva tai teigė, jog pagal visus jai matytus dokumentus už „dingusius“ pinigus atsako tik R. K. ir visa našta dėl pinigų tenka būtent jai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apklausta minėta liudytoja tik patvirtino, jog įmonėje yra tokia politika, jog kiekvienas darbuotojas turi avansinę apyskaitą už mėnesį ir pagal kasos išlaidų orderį yra atsakingas už gautus pinigus, kuriuos vėliau turi pagrįsti kitais dokumentais. Liudytojos teigimu, tai, kad spalio 2 d. R. K. buvo išduoti 1375 eurai, gale mėnesio turi būti pateiktas dokumentas kur buvo panaudoti pinigai. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tai, kad nagrinėjamu atveju R. K. neišrašė kasos išlaidų orderio UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išsirašė kasos išlaidų orderį savo vardu pagal avansinę apyskaitą, tačiau vietoje to nurodė pagrindą – už dėžutes UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepanaikina pinigų sumos sumokėjimo fakto UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 3 d. užfiksuotos kasos išlaidos 2 772 Eur sumai, iš kurių R. K. pagal avansinę apyskaitą išmokėta 2019 m. spalio 2 d. – 1 375 Eur (KIO 2830) (t. 5, b. l. 120). Nors vietoje PVM sąskaitos-faktūros R. K. pateikė CMR važtaraštį, kuris nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tačiau, 1 375 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini“ buhalteriniuose dokumentuose yra apskaityta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį netinkamo dokumento kaip apskaitos dokumento pateikimą vertino tik kaip dokumentų tvarkymą pažeidžiant teisės aktus, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste šie trūkumai nepaneigia pačios finansinės operacijos fakto.
15. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme liudytoju taip pat buvo apklaustas A. K. B., kuris parodė, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kad įmonė užsiima pakuočių gamyba. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą priėmė telefonu. Jiems paskambino direktorė ir užsakė dvi paletes picų dėžučių, taip pat paprašė suorganizuoti transportą. Kadangi jie daug metų nesirūpino transportu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei buvo nusiųsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono numeris. Todėl tuo pagrindu atvykęs kaltinamasis A. J. išrašė savo CMR važtaraštį, jie ant jo pasirašė, prakės buvo pakrautos. Prekių buvo pakrauta už 1 298,45 Eur sumą. Dėl prekių vežimo bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, šie sutiko nuvežti krovinį, dėl ko jiems perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktus, tuo tarpininkavimas ir baigėsi. Krovinys buvo perduotas, išrašyta sąskaita už dėžutes, be transporto paslaugų, kuri buvo įdėta į voką ir perduota vairuotojui, ir laukė apmokėjimo. Negavę pinigų per savaitę informavo apie tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę. Tada ir sužinojo, kad jų įmonės vardu kažkas pasiėmė pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas paskambinęs jam pokalbio metu pasakė, kad vairuotojas siūlė jam pasidalinti pinigus, kad nebūtų kažkokių problemų (t. 5 b. l. 92-95). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas G. S., parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompanijoje, tuo metu buvo direktorius ir kuravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė automobilius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavo užsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuomet susisiekė su gavėju, kadangi pagal susitarimą mokėtojas turėjo būti gavėjas Lazdijuose, įmonės pavadinimo neatsimena. Jie patvirtino užsakymą, tačiau jų transportas tą dieną sugedo, todėl turėjo persamdyti transportą. Vadybininkas R. surado vežėją, kuris atvažiavo, pasikrovė Kaune ir pervežė krovinį į (duomenys neskelbtini). Po to gavo skambutį iš gavėjo vadovės, kad vairuotojui buvo perduoti pinigai. Tokią paslaugą kartais teikia, tačiau šiuo atveju nebuvo įspėti, kad kažkas duos pinigus ar atsiskaitys, kadangi yra pildomi papildomi blankai, yra papildomi vokai į kuriuos įdedami ir užklijuojami. Apie pinigų perdavimą informacijos neturėjo, o juos informavo, kad vairuotojas pasiėmė pinigus. Už pervežimą taip pat jokių pinigų negalėjo būti, kadangi ši įmonė atsiskaito pavedimu. (duomenys neskelbtini) įmonė pinigus perdavė asmeniui, kuriuos jis turėjo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jų neperdavė. Kaina už pervežimą turėjo būti 70 Eur. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke bendravo telefonu, kai iškilo klausimas dėl pinigų, t. y. kada sužinojo, kad vairuotojui buvo perduoti pinigai ir jis juos paėmė. Prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės duoti direktoriaus telefoną, ji nurodė, kad jis yra ir vairuotojas ir direktorius. Jis klausė vadybininkės kodėl paėmė pinigus bei klausė kodėl jų neperdavė, neinformavo jų. Vadybininkė kelis kartus jam perskambino, davė vairuotojo telefoną, o vairuotojas jam pasiūlė tuos pinigus pasidalinti per pusę, tačiau jis liepė pinigus grąžinti. Kelis kartus ragino, rašė pretenzijas. Bendravo su pačiu vadovu ir prašė grąžinti pinigus, bet atsakymas buvo neigiamas, o po to nekėlė telefono ragelio ( t. 5 b. l. 181-183). Liudytoju teisme apklaustas R. V. paaiškino, kad 2019 m. spalio 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, buvo atsakingas už klientų paiešką, krovinių pervežimą, sutarčių sudarymą su klientais, vežėjais, finansinių reikalų niekada netvarkė. Liudytojo teigimu, už užsakymus vairuotojas pinigų negaudavo niekada. Į Lazdijus buvo vežtos picų dėžutės. Šiuo atveju šį vežėją rado per (duomenys neskelbtini). Rašytinis užsakymas yra suformuotas jo, o į sistemą užsakymo duomenis įkėlė G. S., kadangi tai buvo jo pastovūs kroviniai į Lazdijus. Liudytojo teigimu, galėjo būti, kad jam paskambino vadybininkė ir pasakė, kad siuntinio gavėjas nori duoti grynus pinigus, bet ją nukreipė toliau kalbėti su G. S.. Pokalbis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke buvo nuotolinis per Cargo.lt sistemą. Jis klausimo dėl apmokėjimo grynais pinigais su vadybininke nederino, visą informaciją dėl iškrovimo rankomis perdavė G. S.. Situacija buvo tokia, kad vairuotojas atvažiavo ir negalėjo išsikrauti, tuomet vadybininkė parašė, kad reikia padidinti sumą. Tuomet jis susitarė su G. S., kadangi tai buvo jo krovinys, ir pasakė, kad pridėti 10 Eur. Kai viską suderino, tai tuomet išsiuntė užsakymą. Pagal pirminį užsakymą buvo 60 Eur, pagal patikslintą užsakymą 75 Eur. Jis apie tai, kad buvo pinigai pasisavinti sužinojo iš G. S., tuomet kai jau nebedirbo (t. 6 b. l. 5-7). Liudytoja pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklausta ir R. J., kuri yra A. J. sutuoktinė. Ji paaiškino, kad tuo metu ji dirbo vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pati derino, kad būtų gautas tas krovinys, kuris buvo įkeltas į krovinių sistemą (duomenys neskelbtini). Pati susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmone dėl krovinio pasiūlymo, buvo parašyta, kad dvi paletės, krovinio svoris. Viską derino su R. V. (duomenys neskelbtini) sistemoje, dėl kainos, tuomet perdavė vairuotojai, kad reikia pervežti krovinį iš Kauno į (duomenys neskelbtini). Vairuotojas atvykęs į (duomenys neskelbtini) paskambino jai ir pasakė, kad reikia išsikrauti rankomis, nors užsakyme tas nebuvo pažymėta, todėl jie susitarė dėl papildomo mokesčio už dėžučių iškrovimą rankomis. Iškrovus krovinį vairuotojas jai vėl paskambimo ir pasakė, kad siūlo grynais jam paduoti 100 Eur, kad nereiktų daryti jokio pavedimo. Tuomet ji vėl skambino užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad siūlo grynus pinigus 100 Eur, jie patvirtino, kad paimtų 100 Eur, kad nereikėtų jiems daryti pavedimo. Po to ji paskambino savo vyrui ir patvirtino, kad paimtų tuos pinigus, bet jis pareiškė, kad jam jau siūlo paimti ne 100 Eur grynais, o 70 Eur. Tuomet ji liepė nebeimti tų pinigų, kadangi per daug keitėsi suma, neaišku buvo kas vyksta (t. 5 b. l. 95 – 96). Nors teismo posėdžio metu tiek A. J., tiek ir jo sutuoktine davė parodymus apie derybas su UAB (duomenys neskelbtini“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomo užmokesčio už krovinio iškrovimą ir atsiskaitymą grynais, tačiau kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, jų parodymai neatitiko rašytinių dokumentų ir tarpusavyje nesutapo. Duomenų byloje, kurie patvirtintų liudytojos R. J. ir A. J. parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 12:32:56 iki 13:17:03 siūlė ir patvirtino 100 Eur paėmimą už iškrovimą nėra. Kaip nurodė liudytojas R. V. pagal pirminį užsakymą už atvežimą buvo sutarta 60 eurų. Tik tuomet kai vairuotojas atvažiavo ir negalėjo išsikrauti, vadybininkė per (duomenys neskelbtini) parašė, kad reikia padidinti sumą, tada jis G. S. pasakė, kad pridėti dar 10 Eur. Liudytojas patvirtino, kad derybos buvo tik dėl 70 Eur su iškrovimu.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų liudytojų L. B., R. K., A. Č., D. B., D. R., G. S., A. B., D. G., K. O., R. V. parodymai, viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir detalūs, sutapo tarpusavyje bei, kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų visumos, atitiko ir kitus baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus. Kaip matyti iš apklaustų liudytojų parodymų, pinigai už krovinį (picų dėžutes) ir už jo pervežimą buvo perduoti, o vykdydamas veiklą ir paimdamas pinigus už krovinį A. J. nevykdė praktikoje nusistovėjusių reikalavimų, kad paimant pinigus yra išrašomi dokumentai. Liudytojos R. K., A. Č., D. B., D. R. patvirtino, kad matė, kaip A. J. buvo atnešti pinigai ir jis skaičiavo pinigus. Liudytoja R. K. parašu patvirtino ant CMR važtaraščio, kad perdavė jam 1 375 Eur sumą. Liudytoju apklaustas G. S. išsamiai paaiškino pervežimo, atsiskaitymo atlikimo tvarką, kad pinigai paimami, jeigu tarp sutarties šalių būna įvykęs išankstinis susitarimas dėl pinigų apmokėjimo. Tačiau šiuo atveju jokio išankstinio susitarimo dėl pinigų paėmimo iš UAB „(duomenys neskelbtini“ nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta nebuvo. Be to, minėtas liudytojas patvirtino, jog telefonu paklausus A. J. (vairuotojo), kodėl paėmė pinigus, jis jam pasiūlė tuos pinigus pasidalinti per pusę. G. S. teigimu, jis net kelis kartus ragino, rašė pretenzijas prašė grąžinti pinigus, bet atsakymas buvo neigiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. J. tyčia paimti pinigus ir jų negrąžinti susiformavo R. K. pasiūlius užmokestį už pervežimo paslaugas, t.y. dar iki jų jam perdavimo momento, kai jis aiškiai ir nedviprasmiškai žinojo, kad atsiskaityti pagal sutartinius santykius už vežimo paslaugas turėjo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po pokalbio su vadybininke R. J. apie UAB „(duomenys neskelbtini“ pasiūlymą grynais pinigais sumokėti už atvežimą, A. J. atliko veiksmus, imituojančius susitarimo dėl grynų pinigų už krovinį perdavimo krovinio siuntėjui ir atsiskaitymo grynais pinigais už vežimo paslaugas vykdymą, ir nors neturėjo pareigos paimti pinigus už pristatytą krovinį ir kaip nustatyta siuntėjas taip pat nebuvo nurodęs paimti pinigus už krovinį, tačiau juos pasiėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog A. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstama veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje įrodyta byloje esančiais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. J. kaltei pagrįsti.
17. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pareikštus kaltinimus patikslino, pašalindamas iš kaltinamojo akto žodį „teigdamas", vietoje jo įrašydamas „duodamas suprasti" ir įrašydamas po žodžio „siuntėjo“ žodžių junginį „ir vežėjo", po žodžio krovinį - žodžių sutrumpinimą „t. y.", po žodžio UAB „(duomenys neskelbtini)" - žodžių junginį „ir UAB „(duomenys neskelbtini)"", taip sukonkretindamas kaltinimo apimtį. Apelianto vertinimu, tokio pobūdžio kaltinimo sukonkretinimas, privalėjo būti sprendžiamas nutartimi, tačiau ne nuosprendžiu ir šie trūkumai yra esminiai, kadangi dėl jų apsunkintas bylos nagrinėjimas teisme, taip pat neužtikrinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie atlikti pirmosios instancijos teismo patikslinimai, nurodant nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų apimtį bei papildomai nurodant, kad pinigus reikalinga sumokėti ne tik siuntėjo, bet ir vežėjo nurodymu, kad pinigai nebuvo perduoti „UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nekeičia nei kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių, nei veikos kvalifikavimo. Šiuo konkrečiu atveju tokie teismo padaryti patikslinimai, kaltinimo sukonkretinimai, kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, todėl BPK 256 straipsnio tvarka neturėjo būti sprendžiami.
18. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog taip liko ir neatskleista, kaltinime inkriminuotos sumos - 1375 eurų sudėtis, kuri sutampa su R. K. avansinėje apyskaitoje apskaityta suma, tačiau ji neatitinka pinigų sumai, kuri turėjo būti sumokėta už prekes ir suteiktas paslaugas. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagrįstai rėmėsi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybes, jog A. J. buvo perduota būtent 1375 eurų suma. Liudytoja R. K. patvirtino, jog vyriškiui pareikalavus sumokėti visą sumą tiek už krovinį, tiek ir už atvežimą, ji paskambino picerijos direktorei L. B., kuriai nupasakojo situaciją, tuomet ši nurodė, kad ji vairuotojui perduotų visą sumą, kurios pastarasis reikalauja, šis patikslino sumą už dėžutes ir už pristatymą, už dėžutes 1300 eurų, už pristatymą 75 eurai, iš viso 1375 eurai. Tai, kad įmonės darbuotoja R. K. iš kasos išėmė 1375 eurus ir juos perdavė A. J., patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorė L. B.. Rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys atitinka liudytojų parodymus. UAB „(duomenys neskelbtini“ 2019 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 2830 nurodyta išimta iš kasos 1 375 Eur suma, išduota R. K., pagrindas – už dėžutes UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta suma žodžiais, įmonės vadovas – L.e.p. K. O., vyriausiasis buhalteris – D. G. (t. 5, b. l. 118). UAB „(duomenys neskelbtini“ direktorės L. B. pateiktame originaliame 2019 m. spalio 2 d. CMR krovinio transportavimo važtaraštyje nurodyta, kad krovinys pakrautas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininį automobilį, o 24 grafoje – krovinys gautas – R. K. patvirtina parašu apie krovinio gavimą, o 27 grafoje, ties įrašu „kiti mokėjimai“ nurodo sumokėtą pinigų sumą – 1 375 Eur (t. 1, b. l. 98, 101). Tai pirmos instancijos teismui ir davė pagrindą remtis R. K. parodymais, jog faktiškai nuteistajam sumokėta pinigų suma sudarė 1375 eurus.
19. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš esmės pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, tepatvirtino tik faktą, kad A. J. sutiko paimti pinigus už pervežimą, bet pinigų už krovinį neėmė. Tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytoja apklausta R. K., kategoriškai patvirtino tas aplinkybes, jog A. J. pasakius, kad reikia sumokėti už kelią ir už picų dėžutes, bendroje sumoje - 1 375 Eur, ji šiuos pinigus išėmė iš kasos ir padavė A. J. stovint virtuvėje prie staliuko, be to, savo parašu patvirtino ant CMR važtaraščio, kad perdavė 1375 Eur sumą. Picerijoje tuo metu buvusios A. Č., D. B., D. R. taip pat patvirtino faktą, kad matė, kaip A. J. buvo atnešti pinigai ir jis juos skaičiavo. Nors liudytoja A. Č. ir negalėjo tiksliai pasakyti kokia pinigų suma buvo perduota A. J., tačiau nurodė, jog jis tris kartus skaičiavo pinigus, netgi paprašė skaičiuotuvo. Liudytojos teigimu tikrai galėjo būti buvo virš tūkstančio kupiūrų. Tai, kad A. J. neteisėtai pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, patvirtina ir liudytojo G. S., nurodytos aplinkybės apie tai, jog paprašius A. J. grąžinti pasisavintus pinigus, jis jam pasiūlė per pusę tuo pinigus pasidalinti. Taigi, iš šių liudytojų parodymų matyti, jog pinigai A. J. buvo perduoti, o jis paimdamas tuos pinigus nevykdė praktikoje nusistovėjusių reikalavimų, kad paimant grynus pinigus už krovinį išrašomi dokumentai.
20. Esant visumai paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. J., apgaule suklaidinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, pinigus, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.