Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 17 d. nutarimą N. 95-273, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J., gim. (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apygardos teismo 2012-10-18 nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-09 nuosprendis: paskirtos bausmės sumažintos: pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK)149 str. 2 d. - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 150 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, panaikintas BK 64 str. 1 d., 2 d., kuria bausmė subendrinta su 2008-01-02 nuosprendžiu. Anksčiau teistas: Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-02-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. 1 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47-1 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; Palangos miesto apylinkės teismo 2000-06-15 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. 3 m. laisvės atėmimo, BK 43 str. 2 d. sub. su Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-02-22 nuosprendžiu – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu, remiantis LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-06-06 nuosprendžiu pagal BK 234 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., vadov. BK 63 str. 1,4 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadov. BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-01-02 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. 5 MGL (650 Lt) bauda.

Bausmės pradžia 2011-06-09, bausmės pabaiga 2014-12-03. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 mėn. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-06-12).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-07-08 nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė motyvuodamas tuo, kad nustatytų duomenų visuma nėra pakankama išvadai, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir atsižvelgdamas, į teisingumo principo įgyvendinimą, kad tik atliekant bausmę bus pasiekta bausmės paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio trečioje dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien tik formalių kriterijų atitikimas negali būti lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės atsiliepime apylinkės teismui taip pat nepritariama Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos – ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Apylinkės teismas, patikrinęs Komisijos nutarimo pagrįstumą, teisingai sprendė, jog nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nes įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

T. J. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu taip pat rodo, kad jis yra koreguojamas teigiama linkme, nes pataisos namuose jis mokėsi, sportuoja, aktyviai dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos programose, dalyvauja įstaigos renginiuose, buvo 5 kartus paskatintas. Vis dėlto, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jau šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jo socialiniai ryšiai labai stiprūs, nes yra sukūręs šeimą, turi dukrą, kuri kaip matyti iš bylos duomenų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti.

T. J. atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą t.y. nusikaltimų numatytų BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. T. J. įvykdyti nusikaltimai yra priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, padaryti bendrininkų grupėje. T. J. anksčiau 4 kartus teistas, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos – bausmės atlikimo metu gavo 6 nuobaudas (nuobaudos negalioja), iš kurių dvi gautos Pravieniškių pataisos namuose dėl to, kad buvo neblaivus, paskutinė nuobauda už gerą elgesį buvo panaikinta 2014-04-08. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje yra vidutinė (44 balų pagal OASys metodiką), rodo didesnį T. J. pavojingumą visuomenei. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje kaip pagrindiniai nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra nusikalstamo elgesio istorija, galimas kriminogeninis poreikis – problemos dėl alkoholio vartojimo. Psichologinės tarnybos išvadoje, nurodama, jog nuteistasis kartais pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, yra naudojęs smurtą, pasitaikė savikontrolės praradimo epizodų, ne visada tinkamai sprendė iškilusias problemas, apgalvoja kai kurias veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

Taigi nors yra T. J. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytų veikų sunkumas bei pavojingumas, nuteistojo asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu T. J. lygtinai paleidus iš pataisos namų būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo T. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.