Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (buvęs pavadinimas - Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiasis sektorius) 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. sausio 8 d., pabaiga – 2023 m. gegužės 28 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 1 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 5 mėnesių 26 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, (toliau – BVK), kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Vertinant nuleistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė L. B. skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Šiuo atveju Komisija neįvertino visumos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo neizoliuoto nuo visuomenės taisyti dar negalima. E. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. įvykdytas nusikaltimas laikomas išskirtinai pavojingu, o jo pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Nors sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Vertinant E. D. nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, akivaizdu, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava. E. D. savo asmeninius poreikius iškėlė aukščiau kitų visuomenės narių interesų, nes nusikaltimas įvykdytas siekiant sau finansinės naudos. Šias aplinkybes būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes.

Sutiktina, su Komisijos argumentais, kad E. D. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis nepažeidinėja nustatytos tvarkos, dirba ir jo elgesys koreguojamas teigiama linkme. Tačiau asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis vis dar turi probleminių sričių, t. y. nustatyta visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių susijusių su gyvenimo būdo neigiamais aspektais. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vertinimo metu nuteistasis nevengia kalbėti apie savo draugų ratą, kaip dabartinės nusikalstamos veikos (disponavimo narkotinėmis medžiagomis su tikslu platinti) priežastį įvardina tuo metu buvusį norą padėti draugui. Taip pat nuteistasis neneigia, kad būdamas laisvėje dažnai laiką leisdavo su draugų kompanija, jie figūruoja ir skirtingose nuteistojo gyvenimo aplinkybėse (kartu su draugais jis gyveno (duomenys neskelbtini), nuteistasis buvo deklaruotas jo draugo tėvo gyvenamojoje vietoje, laisvalaikį jis pasirinkdavo leisti su draugais). Iš to galima spręsti apie nuteistojo glaudų ryšį su, tikėtina, asocialų gyvenimo būdą vedančiais asmenimis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes manytina, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai galėjo prisidėti priėjo nusikalstamumo. Stebima, kad asmuo situaciją linkęs vertinti paviršutiniškai, savo indėlį įvykdytoje nusikalstamoje veikoje linkęs menkinti, tačiau kaltę pripažįsta. Vertinant tai daryti kategoriškos išvados, jog šis bausmės atlikimo laikotarpis yra pakankamas teigti, kad nuteistasis yra pasiruošęs grįžti į visuomenę, negalima. Tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis neturi nuobaudų, dirba, turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais yra vertintina teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie Komisijos nutarimo priėmimo dieną dar negalėjo būti pasiekti taikius lygtinį paleidimą, bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų. E. D. bausmės atlikimo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistajam privalu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė - 5 mėnesiai ir 26 dienos (paskirta bausmė - 1 metai 4 mėnesiai (teismas paskyrė minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę)), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Aptartos aplinkybės rodo, kad nors yra nustatyti nuteistajam formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, tačiau nėra lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, nes aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis E. D. sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų, bei jau pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis E. D. ankščiau neteistas, atlieka už sunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. įvykdytas nusikaltimas laikomas išskirtinai pavojingu, o jo pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti. Kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino, nusikalstamą veiką įvykdė vienas.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam E. D. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistasis praeityje nesusidūrė su sunkumais, susijusiais su gyvenamąja vieta ar jos pastovumu. Nuteistasis yra pristatęs gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, tačiau stebima, kad yra gana išrankus darbo pobūdžiui (teigia nedirbsiantis (duomenys neskelbtini)). Bausmės atlikimo metu nuteistasis raštiškai kreipėsi į administraciją dėl galimybių įsidarbinti VI „(duomenys neskelbtini)” ir nuo 2022 m. gegužės 6 d. yra įdarbintas. Po bausmės atlikimo nuteistasis planuoja dirbti kurjerio darbą, kurį dirbo iki suėmimo. Byloje yra patvirtinimas, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistąjį priims į darbą, krovėjo pareigoms. Laisvėje teigia išgyvenęs iš turimų pajamų (dirbdamas kurjeriu uždirbdavo apie 900 eurų per mėnesį), tačiau vertinant tai, kad nuteistasis įvykdė finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, manytina, kad jis laisvėje susidūrė su lėšų tvarkymo kompetencijos stoka ir jo finansinė padėtis nebuvo stabili. Kol nuteistasis nedirbo, finansiškai jam padėjo jo sesuo bei sugyventinė. Šiuo metu ryšius nuteistasis palaiko su seserimi, kuri, kaip teigia nuteistasis, vaikystėje juo rūpinosi ir iš dalies atliko mamos pareigas, bei savo širdies drauge. Vertinant E. D. gyvenimo stilių stebima, kad jis šiuo metu teistas pirmą kartą, taip pat pirmą kartą atlieka realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Dabartinė nusikalstama veika nėra įvykdyta kartu su kitais asmenimis, tačiau paminėtina tai, kad vertinimo metu nuteistasis nevengia kalbėti apie savo draugų ratą, kaip dabartinės nusikalstamos veikos (disponavimo narkotinėmis medžiagomis su tikslu platinti) priežastį įvardina tuo metu buvusį norą padėti draugui. Nuteistasis nesusiduria su narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo problemomis, tačiau nusikalstama veika susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu turint tikslą jas platinti. Stebima, kad asmuo save vertina ypač gerai, negeba įvardinti savo blogų asmens savybių, kaip teigiamas išskiria darbštumą, draugiškumą. Stebima, kad asmuo situaciją linkęs vertinti paviršutiniškai, savo indėlį įvykdytoje nusikalstamoje veikoje linkęs menkinti, tačiau kaltę pripažįsta. Nuteistasis išreiškia kelis ateities tikslus - tęsti darbinę veiklą buvusioje darbovietėje, susituokti, kurie yra realūs, įgyvendinami, tačiau savęs vertinimo formoje asmuo pažymi, kad jam yra problema siekti savo planų. Nuteistasis geba diskutuoti, tam tikru lygiu priimti kitų asmenų požiūrį, nestebimas agresyvus/kontroliuojantis elgesys ar savitvardos problemos, nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengėsi valdyti rizikas mąstymo ir elgesio srityje, stebima, kad linkęs ieškoti problemų sprendimo tinkamais būdais (siekdamas finansinės gerovės įsidarbino). Stebima, kad nuteistasis šiuo metu teistas pirmą kartą, taip pat pirmą kartą atlieka realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Diskriminacinių nuostatų nestebima. E. D. yra linkęs bendradarbiauti su teisėsauga, kaltę tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek vertinimo metu pripažino, nelinkęs konfliktuoti su jį prižiūrinčiais asmenimis. Asmuo supranta, kad dauguma asmenų laikosi įstatymų, visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, tačiau negebėjo varžyti savo elgesio vardan kitų gerovės. Stebima, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis stengėsi valdyti rizikas nuostatų srityje, lankė teisinio- socialinio švietimo programą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatintas du kartus. Nors nuteistasis E. D. dėl nusikalstamos veikos pilnai prisipažino, tačiau jo polinkis minimalizuoti savo elgesį, kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (2 metus terminuoto laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį E. D. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, du paskatinimai, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, patvirtinta įsidarbinimo galimybė) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam E. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. B. tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime ( buvęs pavadinimas - Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiasis sektorius) 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam E. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.