Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. L. atstovo advokato Irmanto Balsio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. rugsėjo 14 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-623-2018 skirti G. L. nuobaudą – 80 Eur baudą – už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo – neteisėto ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų naikinimo – padarymą. Nutarime nurodyta, kad G. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo G. L. atstovas advokatas I. Balsys apskundė apylinkės teismui.

Dėl nepagrįsto bylos nagrinėjimo ribų išplėtimo ir G. L. padėties pabloginimo

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog apelianto veikos teisėtumui įvertinti nagrinėjamoje byloje buvo svarbu tinkamai nustatyti kiekvienos rūšies želdinio atitikties saugotinais pripažintinų augalų nustatymo kriterijams faktą, kadangi tokio pobūdžio želdiniams pašalinti, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis, įtvirtinta pareiga turėti atitinkamą savivaldybės leidimą. G. L. ir jo atstovas byloje tvirtino, jog nutarime nurodytos vijoklinės gebenės pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nelaikytinos nei medžiu, nei krūmu, todėl negali būti pripažintos saugotinomis, o kipariso krūmo apatinės šakos buvo pašalintos, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos nurodymu nugriauti valstybiniame žemės sklype savavališkai pastatytą statinį (ANK 18 straipsnio 1 dalis), kurį dengė krūmo šakos ir trukdė atlikti statinio griovimo darbus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Institucija pažymėjo, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. kriterijai dėl želdinių pripažinimo saugotinais keitėsi, todėl G. L. argumentus, susijusius su gebenių ir kipariso krūmo šakų pašalinimo teisėtumu, laikė pagrįstais, nes minėti augalai nebeatitinka saugotiniems želdiniams nustatytų kriterijų, ir toliau procese palaikė nutarime išdėstytas pretenzijas dėl tariamai neteisėto vakarinių tujų gyvatvorės pašalinimo. Nepaisant Institucijos pritarimo G. L. argumentams bei pretenzijų dėl dalies epizodų atsisakymo, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai nepagrįstai skundžiamoje nutartyje analizavo aplinkybes ir sprendė dėl G. L. neteisėto veikimo, organizuojant ir pašalinant ant savavališkai pastatyto statinio augančias gebenes bei kipariso krūmo šakas. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai, skundžiamoje nutartyje spręsdami dėl nutarime aprašytų veikos epizodų, kurie bylos nagrinėjimo teisme metu Institucijos buvo pripažinti teisėtais, anot apelianto, pažeidė proceso teisės normas, išėjo už bylos nagrinėjimo teisme ribų ir nepagrįstai bei neteisėtai pablogino G. L. padėtį.

Dėl netinkamo teisės aktų nuostatų taikymo, aiškinimo bei įrodymų tyrimo

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog teisės aktai, reglamentuojantys kriterijus, pagal kuriuos želdiniai pripažįstami saugotinais, pasikeitė. Pažymėtina, jog želdinių šalinimo metu galiojusio (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo (toliau – Kriterijų sąrašas) 3.2 punkte buvo numatyta, jog medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius. Vadovaujantis aktualia Kriterijų sąrašo redakcija, įsigaliojusia nuo 2018 m. liepos 1 d., saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą, arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės (2 punktas). Pažymėtina, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objekto „(duomenys neskelbtini) miesto istorinė dalis“ vertingosiomis savybėmis pripažinti planavimo, užstatymo sprendiniai, kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau želdynai ir želdiniai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje, nelaikomi nekilnojamojo kultūros paveldo vertingosiomis savybėmis. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo asmens atsakomybę švelninančio įstatymo galiojimo atgal taisykle, dėl to netinkamai taikė materialines teisės normas ir kvalifikavo G. L. veiką pagal jo padėtį pabloginančius teisės aktus.

Pažymėtina, jog Institucija patvirtino, kad apelianto iškirsta 6 m tujų gyvatvorė pripažintina saugotina pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T2-134 „Dėl tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T2-159 pakeitimo“ pakeistų Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių 9 punktą. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, jog šia teisės norma nėra pagrindo remtis nagrinėjamoje byloje, kadangi ji taikytina, nustatant želdinių, augančių privačioje žemėje, priskyrimo saugotiniems kriterijus, o žemės sklypas, kuriame augo ginčo želdiniai, yra valstybinis. Kaip minėta, vadovaujantis aktualia Kriterijų sąrašo redakcija, saugotini yra tik tie medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės arba atitinka Kriterijų sąrašo 1 punkte įtvirtintus reikalavimus (Kriterijų sąrašo 1 ir 2 punktai) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.). Taip pat Kriterijų sąrašo 3 punkte pažymėta, jog, nepriklausomai nuo teritorijos, kurioje auga, ar jų skersmens bei aukščio parametrų, medžiai ir krūmai nelaikytini saugotinais, jeigu jie auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių (Kriterijų sąrašo 3.3.1 punktas) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.). Byloje G. L. rašytiniais įrodymais patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, jog tujos augo 10–30 cm atstumu nuo žemės sklype esančios betoninės atraminės sienelės, 30 cm atstumu nuo žemės sklypą juosiančios tvoros betoninio pamato ir tik 12 cm atstumu nuo daugiabučio gyvenamojo namo išorinės sienos. Taigi suvešėjusių tujų šakos iš esmės visiškai dengė išvardytas betonines statinių konstrukcijas, o augalų šaknys, be kita ko, jas ardė. Ginčo želdinių ardomasis poveikis žemės sklype esantiems statiniams ir G. L. veiksmų teisėtumas, juos pašalinant, buvo konstatuotas kitoje Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-263-549/2018.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, tinkamai neįvertinęs aktualiuose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo pasikeitimo. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju G. L. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

G. L. administracinė nuobauda paskirta už ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Minėtoje įstatymo normoje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju G. L. buvo nubaustas už neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų naikinimą, t. y. Institucija nustatė, kad daugiabučio namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas G. L. 2018 m. gegužės 16 d. 16 val. savavališkai, neturėdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), organizavo ir iškirto geros būklės vienos eilės 6 metrų vakarinių tujų gyvatvorę, 6 vnt. geros būklės gebenių ir nugenėjo du geros būklės mėlynuosius puskiparisius, augančius žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31–33).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų pareiga saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte įtvirtintas reikalavimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus vykdyti tik turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Institucija padarė išvadą, kad aptariami nugenėti ir pašalinti želdiniai buvo priskirti saugotiniems, vadovaujantis Kriterijų sąrašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.) 3.2 punkte nurodytu kriterijumi – auga kultūros paveldo objektų teritorijoje, į kurią įeina (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini). Pagal Kriterijų sąrašo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) 2 punktą saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės. Pažymėtina, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objekto „(duomenys neskelbtini) miesto istorinė dalis“, kurio dalis yra žemės sklypas, kuriame buvo iškirsti medžiai, vertingosiomis savybėmis pripažinti planavimo, užstatymo sprendiniai, kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau želdynai ir želdiniai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje, nelaikomi nekilnojamojo kultūros paveldo vertingosiomis savybėmis (b. l. 27–29). Taigi, remiantis dabar galiojančia minėto akto nuostata, G. L. iškirsti medžiai nebūtų priskiriami saugotiniems, t. y. jų kirtimui ir genėjimui nebūtų reikalingas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas.

Bendroji taisyklė numato, jog asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto to paties ANK straipsnio 2 dalis įtvirtina specialiąją taisyklę, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai, remiantis teisės doktrina ir teismų praktika, turi būti vadovaujamasi specialiąja teisės norma. Kadangi nagrinėjamu atveju dabar galiojantis Kriterijų sąrašas (teisės akto redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.) sušvelnina G. L. padėtį, t. y. jo iškirsti medžiai nebepriskirtini saugotinų kategorijai, todėl nebereikalingas leidimas saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti. Taigi toks teisės aktas atitinkamai naikina atsakomybę už administracinį nusižengimą, todėl turi grįžtamąją galią. Tačiau Institucija tvirtina, kad G. L. iškirsti ir nugenėti želdiniai turi būti pripažįstami saugotinais pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T2-134 „Dėl tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T2-159 pakeitimo“ pakeistų Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių 9 punktą, kuris numato, jog Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, privačioje žemėje, augantys ekologiškai vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kt. vietinės ir nevietinės kilmės (introdukuoti) medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12,0 cm, ir krūmai (išskyrus uosialapį klevą, tuopą, vaismedžius, vaiskrūmius ir nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus), yra priskiriami saugotiniems. Tuo tarpu apeliaciniame skunde yra padaryta išvada, jog šia teisės norma nėra pagrindo remtis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, kadangi ji taikytina, nustatant želdinių, augančių privačioje žemėje, priskyrimo saugotiniems kriterijus, o žemės sklypas, kuriame augo ginčo želdiniai, yra valstybinis. Su tokia išvada apygardos teismas negali visiškai sutikti. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. B., N. B. ir Lietuvos Respublikai (b. l. 25–26). Taigi nors žemės sklypas išimtinai vien Lietuvos Respublikai nuosavybės teise nepriklauso, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsiliepime į apeliacinį skundą yra pažymėta, kad žemės sklype yra pastatytas daugiabutis, tačiau pats sklypas nepadalintas ir žemės sklypo ribos, skiriančios valstybinę teritoriją nuo privačios, nepažymėtos, t. y. minėtasis sklypas negali būti laikomas išimtinai privačiu. Tai, kad N. B. bendro naudojimo kieme savo dalį bandė atsitverti, įsirengdama tvorą su varteliais ir pasisodindama ginčo želdinius, savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog atitvertoji žemės sklypo dalis yra privati nuosavybė. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nenustačius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pobūdžio, t. y. neįrodžius, kad tai privati teritorija, savaime negali būti pagrįstas Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių 9 punkto nuostatų taikymas. Papildomai pastebėtina, kad nors iškirsta gyvatvorė ir augo po N. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, langais, tačiau tiek buvusi tvora su varteliais, tiek ginčo želdiniai namo bendrijos gyventojams kėlė nepatogumų patenkant į bendro naudojimo teritoriją, trukdė automobilių stovėjimui bei gadino sieną.

Išvadą, jog G. L. iškirsti ir nugenėti želdiniai nepriskirtini saugotinų kategorijai, patvirtina ir Institucija savo atsiliepime į G. L. atstovo 2018 m. spalio 3 d. skundą nurodžiusi, jog pagal naujus kriterijus nagrinėjamoje byloje minimi pašalinti ir nugenėti želdiniai nepatenka į saugotiniems medžiams ir krūmams, augantiems ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtinų želdinių kategoriją (b. l. 89–91). Bylos nagrinėjimo pirmosios teisme metu Institucija, be kita ko, išreiškė poziciją, jog pagal pasikeitusius želdinių priskyrimo saugotiniems kriterijus nebereiškia pretenzijų G. L. dėl gebenių ir kipariso krūmo šakų pašalinimo (b. l. 93–96). Taigi, apygardos teismas pritaria apeliacinio skundo teiginiui, kad, sprendžiant G. L. administracinės atsakomybės klausimą, atgaline tvarka taikytinas jo atsakomybę švelninantis / naikinantis teisės aktas, įsigaliojęs nuo 2018 m. liepos 1 d. Dėl Institucijos tvirtinimo, kad G. L. iškirsta 6 m tujų gyvatvorė turi būti pripažinta saugotina, jau minėta, kad, vadovaujantis aktualia Kriterijų sąrašo redakcija, saugotini yra tik tie medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės arba atitinka Kriterijų sąrašo 1 punkte įtvirtintus reikalavimus (Kriterijų sąrašo 1 ir 2 punktai) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.). Taip pat Kriterijų sąrašo 3 punkte pažymėta, jog nepriklausomai nuo teritorijos, kurioje auga, ar jų skersmens bei aukščio parametrų medžiai ir krūmai nelaikytini saugotinais, jeigu jie auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių (Kriterijų sąrašo 3.3.1 punktas) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.). Nurodyta teisės norma atitinka ir Apraše įtvirtintą reguliavimą, kuriuo remiantis leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikia, kai jie auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių (Aprašo 10.1.3 punktas). Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje G. L. rašytiniais duomenimis – nuotraukomis (b. l. 10–15), žemės sklypo schema (b. l. 9) ir kt. – patvirtino aplinkybes, jog tujos augo 10–30 cm atstumu nuo žemės sklype esančios betoninės atraminės sienelės, 30 cm atstumu nuo žemės sklypą juosiančios tvoros betoninio pamato ir tik 12 cm atstumu nuo daugiabučio gyvenamojo namo išorinės sienos. Taigi konstatuotina, kad suvešėjusių tujų šakos iš esmės visiškai dengė išvardytas betonines statinių konstrukcijas, o augalų šaknys, be kita ko, jas ardė. Apygardos teismo vertinimu, anksčiau aptartų teisės normų taikymo prasme želdinių augimas labai mažu atstumu nuo statinių ar kitų betoninių konstrukcijų laikytinas augimu ant jų, įvertinus tai, jog betoninių konstrukcijų paviršius nelaikytinas terpe, kurioje būtų įmanomas augalų įveisimas. Be to, apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog ginčo želdinių ardomasis poveikis žemės sklype esantiems statiniams ir G. L. veiksmų teisėtumas, juos pašalinant, buvo konstatuoti kitoje Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-263-549/2018.

G. L. teiginys, jog jis neatsako už tujų gyvatvorės, gebenių iškirtimą bei mėlynųjų puskiparisių genėjimą, vadovaujantis ANK 18 straipsnio 1 dalimi, nes šiuos darbus vykdė vadovaudamasis daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2017 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokolo nutarimu (b. l. 65), pirmosios instancijos teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pagal ANK 18 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, tačiau 2017 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokolo nutarimas dėl tujų gyvatvorės, gebenių iškirtimo bei mėlynųjų puskiparisių genėjimo, neturint savivaldybės išduoto leidimo, apylinkės teismo vertinimu, nesuteikė G. L. teisės atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, pažeidžiančius teisės aktuose nustatytą tvarką. Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog jau anksčiau apygardos teismas konstatavo, kad, pasikeitus nagrinėjamu atveju aktualiems teisės aktams, dėl gebenių ir kipariso krūmo šakų genėjimo nebereikėjo gauti leidimo iš savivaldybės administracijos, kadangi šie želdiniai nebepriskiriami saugotiniems medžiams ir krūmams. Tuo tarpu dėl 2017 m. lapkričio 11 d. valdybos posėdžio protokolo, kuriame užfiksuota, jog bendrijos pirmininkas įpareigojamas sutvarkyti želdinius, kad netrukdytų atlikti remonto darbus ir negadintų namo sienų, tvoros, įvažiavimo į garažą apsauginės sienelės (b. l. 65), pažymėtina, kad nors šis protokolas savaime ir negali būti prilyginamas teisėtam įsakymui, nurodymui ar potvarkiui, tačiau atitinkamas teisines pasekmes sukelia. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose yra numatyta, jog bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, iš kurių vienas yra bendrijos pirmininkas (b. l. 55–64). Taigi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo konstatuota, jog N. B. skundžiamus G. L. pagal valdybos sprendimus įgaliotus atlikti veiksmus pastarasis atliko remdamasis bendrijos valdybos protokolais Nr. 1 ir Nr. 4. Tai, kad bendrija svarstė minėtus klausimus dėl bendrijos vartelių, kurie trukdė bendrijos poreikiams – naudotis visiems priklausančia teritorija – ir augalų, kurie gadino bendrijai priklausančią sieną, posėdžio metu patvirtino apklausti visi bendrijos valdybos nariai – E. K., E. V., A. P. Toje pačioje nutartyje nustatyta, kad visa informacija dėl bendrijos valdybos posėdžių metu priimtų protokolų buvo skelbiama viešai – skelbimų lentoje, ji prieinama visiems namo gyventojams. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje konstatavo, kad tiek ginčo želdiniai, tiek tvora su varteliais namo bendrijos gyventojams kėlė nepatogumų patenkant į bendro naudojimo teritoriją ir trukdė automobilių stovėjimui bei gadino sieną. Būtent šios aplinkybės, ribojančios bendrus bendrijos gyventojų poreikius, ir buvo svarstytos bendrijos visuotiniame susirinkime, taip pat bendrijos valdybos posėdžiuose (protokolai Nr. 1, Nr. 4) ir bendru valdybos narių nutarimu bendrijos pirmininkas buvo įpareigotas atlikti N. B. skundžiamus veiksmus, nustačius terminą darbams atlikti – iki 2018 m. birželio 1 d., kas ir buvo padaryta (b. l. 108–109). Taigi, nors minėtoji Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka, neaptardamas duomenų, susijusių su ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimu G. L. veiksmuose, apygardos teismas pažymi, kad, remdamasis valdybos protokolų nutarimais, tiek tvorą su varteliais, tiek želdinius bendrijos pirmininkas buvo įpareigotas pašalinti, todėl negalima teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiuos veiksmus atliko neteisėtai.

Papildomai būtina atkreipti dėmesį, kad Aprašo 10.1.3 punkte, kaip jau minėta, yra numatyta, jog leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikia, kai jie auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog nebuvo įrodyta, kad pašalinti ir nugenėti želdiniai (tujos) augo ant pastato pamatų ar kitų jo konstrukcijų, tačiau, apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į keletą reikšmingų aplinkybių. Pirmiausia, objektyviai nelabai įmanomas atvejis, kad nugenėti želdiniai, t. y. šiuo atveju būtent tujos, augtų tiesiogiai ant paties pastato pamatų ar kitų jo konstrukcijų. Vis dėlto bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo želdiniai iš tiesų buvo itin arti daugiabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ne mažiau svarbu teisės aktų nuostatas taikyti ne vien pažodžiui, bet atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Nors nagrinėjamu atveju pašalinti ir nugenėti želdiniai (tujos) augo ne ant paties pastato pamatų ar kitų jo konstrukcijų, tačiau želdinių ardomasis poveikis žemės sklype esantiems statiniams buvo nustatytas. Taigi konstatuotina, jog želdinių augimas labai mažu atstumu nuo statinių ar kitų betoninių konstrukcijų laikytinas augimu ant jų, įvertinus tai, jog betoninių konstrukcijų paviršius nelaikytinas terpe, kurioje būtų įmanomas augalų įveisimas. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog želdinių pašalinimo darbai buvo būtini, siekiant pašalinti asmenų teisėms ir teisėtiems interesams gresiantį pavojų, todėl Aprašo 10.1.3 punkte numatytos išimties taikymas nagrinėjamu atveju yra aktualus ir pagrįstas.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), netinkamai pritaikė aktualių teisės aktų nuostatas ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgdamas į visus anksčiau aptartus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad G. L. veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti G. L. atstovo advokato Irmanto Balsio apeliacinį skundą:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.