Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. L., jo atstovui, advokatui Irmantui Balsiui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Turskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. L. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-623-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugsėjo 14 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-623-2018 skirti G. L. nuobaudą – 80 Eur baudą - už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 281 str. 1 d. numatytą nusižengimą - neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų naikinimą. Nutarime nurodyta, kad G. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 p. reikalavimus.

Pareiškėjas G. L. nesutinka su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad tujų gyvatvorės, gebenių iškirtimo bei mėlynųjų puskiparisių genėjimo darbus vykdė vadovaudamasis DNSB valdybos 2017 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokolo nutarimu dėl želdinių sutvarkymo prie daugiabučio, adresu Neringos g. 12, Palanga, todėl pagal ANK 18 str. 1 d. jis neturėtų atsakyti, kaip vykdęs teisėtus institucijų ir Bendrijos valdybos organų nurodymus. Be to, pažymėjo, kad kipariso krūmo apatinių šakų genėjimo darbus buvo būtina atlikti, kadangi šakos kliudė pašalinti Žemės sklype daugiabučio namo, esančio adresu Neringos g. 12, Palanga, gyventojos neteisėtai pastatytą statinį. Taip pat teigė, kad ant pastato ir kitų betoninių konstrukcijų augantys krūmai kėlė grėsmę daugiabučio gyvenamojo namo ir kitų žemės sklype esančių statinių, o kartu ir gyventojų, saugumui, tujų gyvatvorės pašalinimo darbai buvo būtini ir neatidėliotini, todėl leidimas tokių augalų pašalinimui nebuvo reikalingas pagal Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 10.1.3 punkte numatytą išimtį. Pareiškėjo teigimu, pašalinti ir apgenėti krūmai nepagrįstai pripažinti saugotinais. Dėl leidimo nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, kad jis nereikalingas.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė nurodė, jog veikos padarymo metu želdiniai buvo pripažinti saugotinais, nes augo kultūros paveldo objektų apsaugos teritorijoje. Nuo liepos mėn. kriterijai, pagal kuriuos želdiniai pripažintini saugotinais, keitėsi. Laiko, jog buvo neteisėtai pašalinta 6 metrų tujų gyvatvorė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 str. nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 563 ir 567 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-623-2018 skirti G. L. 80 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 281 str. 1 d. numatytą nusižengimą. Skundą priėmusi institucija nustatė, kad daugiabučio namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas G. L. 2018 m. gegužės 16 d. 16.00 val. savavališkai, t. y. neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, žemės sklype, esančiame Neringos g. 12, Palangoje, organizavo ir iškirto geros būklės vienos eilės 6 metrų vakarinių tujų gyvatvorę, 6 vnt. geros būklės gebenių bei nugenėjo du geros būklės mėlynuosius puskiparisius, augančius žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 2501/0027:176 (b. l. 31-32). G. L. šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ (toliau Aprašas) 9 p. reikalavimus.

ANK 281 str. 1 d. numatyta, kad neteisėtas želdynų naikinimas arba neteisėtas ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimas, naikinimas arba persodinimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustatyta piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų pareiga saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto Aprašo 9 p. įtvirtintas reikalavimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus vykdyti tik turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Aptariami nugenėti ir pašalinti želdiniai buvo priskirti saugotiniems vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.) 3.2 punkte nurodytu kriterijumi - auga kultūros paveldo objektų teritorijoje, į kurią įeina Neringos g. 12, Palangoje.

Pagal ANK 5 str. 1 d. administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkantis administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Šioje byloje G. L. kaltė padarius ANK 281 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjo pateiktu paaiškinimu, žemės sklypo apžiūros aktu ir fotonuotraukomis, saugotinų želdinių matavimo duomenimis bei kita surinkta rašytine medžiaga (b. l. 10-15, 31-33, 42-47, 67-68).

Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog aptariami želdiniai nepagrįstai institucijos priimtame ginčijamame nutarime pripažinti saugotinais, kurių naikinimas draudžiamas neturint savivaldybės išduoto leidimo. Atkreiptinas pareiškėjo dėmėsys, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to pažeidimo padarymo metu (ANK 3 str. 1 d.). ANK 2 str. 2 d. įtvirtinta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2018 m. gegužės 16 d., nugenėti ir pašalinti želdiniai (tujos, gebenės ir puskiparisiai) buvo priskirti saugotiniems vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.) 3.2 punktu, kaip augantys kultūros paveldo objektų teritorijoje. Vadovaujantis Aprašo 9 p., saugotinų medžių ir krūmų kirtimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą, išskyrus šio Aprašo 10 p. numatytus atvejus, kai tokio leidimo nereikia. Sutiktina su institucija, priėmusia skundžiamą nutarimą, kad šiuo konkrečiu atveju leidimas saugotinų medžių kirtimui buvo privalomas, tačiau pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės išduoto leidimo neturėjo, kas reiškia, jog pareiškėjas pažeidė Apraše nustatytą tvarką ir padarė ANK 281 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas atsako nepaisant to, ar pagal pasikeitusį reglamentavimą pašalinti ir nugenėti želdiniai priskiriami prie saugotinų medžių ir krūmų ar ne.

Pareiškėjo teiginys, jog jis pagal ANK 18 str. 1 d. neatsako už tujų gyvatvorės, gebenių iškirtimą bei mėlynųjų puskiparisių genėjimą, nes šiuos darbus vykdė vadovaudamasis DNSB valdybos 2017 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokolo nutarimu, atmestinas, kaip nepagrįstas. Pagal ANK 18 str. 1 d. asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, tačiau 2017 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokolo nutarimas dėl tujų gyvatvorės, gebenių iškirtimo bei mėlynųjų puskiparisių genėjimo neturint savivaldybės išduoto leidimo nesuteikia pareiškėjui teisės atlikti vienokius ar kitokius veiksmus pažeidžiančius teisės aktuose nustatytą tvarką. Be to, sutiktina su institucija, priėmusia skundžiamą nutarimą, jog šiuo atveju negalima laikyti, kad Nacionalinės žemės prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad naudotojų tarpusavio sutarimu tvorą galima nugriauti, yra įsakymas, potvarkis ar nurodymas apie aptariamų želdinių ar statinių pašalinimą, kurį pareiškėjas vykdė ir kuris pagal ANK 18 str. 1 d. būtų pagrindas šalinti jo atsakomybę. Šiuo pranešimu pateikiama tik institucijos nuomonė. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui ANK 18 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kuri sudarytų pagrindą šalinti jo administracinę atsakomybę, netaikytina.

Pareiškėjo teiginiai apie būtinumą atlikti minėtus tujų gyvatvorės ir gebenių kirtimo bei mėlynųjų puskiparisių genėjimo darbus nepateisina padaryto pažeidimo ir nepašalina reikalavimo gauti savivaldybės išduotą leidimą tokiems darbams atlikti. Šiuo atveju nenustatyta, kad buvo būtina atlikti aptariamus želdinių pašalinimo ir genėjimo darbus siekiant pašalinti pareiškėjui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, kai šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (ANK 16 str. 1 d.).

Pareiškėjas taip pat neįrodė aplinkybės, kad pašalinti ir nugenėti želdiniai (tujos) augo ant pastato pamatų ar kitų jo konstrukcijų, dėl ko galėtų būti taikoma Aprašo 10.1.3. p. įtvirtinta išimtis, kai leidimo tokių želdinių pašalinimui nereikia. Byloje nustatyta, kad tujos buvo pasodintos mažu atstumu nuo pastato, tačiau jos neaugo ant pastato pamatų ar kitų jo konstrukcijų, todėl pareiškėjo teiginys, kad leidimo tujų pašalinimui nereikėjo vadovaujantis Aprašo 10.1.3. p., atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui, kaip bendrijos pirmininkui, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Pareiškėjas, organizuodamas aptariamų želdinių pašalinimo ir tvarkymo darbus, turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai ir protingai bei išsiaiškinti visas šių darbų vykdymui svarbias aplinkybes, įskaitant ir tai, ar šiems darbams atlikti yra reikalingas savivaldybės leidimas. Iš liudytojos N. B. parodymų nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir N. B., pasodinusios aptariamus kiparisus, tujas ir gebenes, 2018 m. pavasarį iki želdinių pašalinimo ir nugenėjimo darbų, buvo pokalbis dėl šių želdinių tvarkymo. N. B. prieštaravo tokių darbų atlikimui, kas tik patvirtina, jog pareiškėjas turėjo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad išsiaiškinti, ar savo veiksmais nepažeis teisės aktų reikalavimų, tačiau to nepadarė, dėl ko turi ir prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes.

Teismo vertinimu, G. L. suorganizavęs tujų gyvatvorės ir gebenių iškirtimą bei puskiparisių nugenėjimą žemės sklype, esančiame Neringos g. 12, Palangoje, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 str. 1 d., ir žalą aplinkai, dėl ko yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kaip jau aukščiau buvo paminėta, nepriklausomai nuo to, kad pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl saugotinų medžių ir krūmų rūšies, pareiškėjo atžvilgiu administracinė atsakomybė taikyta pagrįstai.

G. L. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai pagal ANK 281 str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Nagrinėjamu atveju, G. L., kaip juridinio asmens DNSB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui (pirmininkui), paskirta minimali ANK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad G. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, išsamiai atlikusi tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą skirti pareiškėjui nuobaudą – 80 Eur baudą - už ANK 281 str. 1 d. padarytą nusižengimą, todėl tenkinti pareiškėjo G. L. skundo jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 str. 1 d., 642 str. 1 d. 1 p., 636, 646 str.,

nutaria:

G. L. skundą atmesti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-623-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.