Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-648-730/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Ilona Girdenienė 2015-12-07 patvarkymu pareiškėjo A. K. skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti su vykdomosiomis bylomis Plungės rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės Ilonos Girdenienės žinioje yra keturios vykdomosios bylos: Nr. 0051/12/00956 pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-03-09 išduotą nutartį dėl 300,00 Lt baudos, Nr. 0051/12/00892 pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato 2012-02-23 išduotą nutarimą dėl 150,00 Lt baudos, Nr. 0051/08/00527 pagal Plungės rajono policijos komisariato 2008-04-22 nutarimą dėl 40,00 Lt baudos, Nr. 0051/09/00369 pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2008-12-06 nutarimą dėl 80,00 Lt baudos išieškojimo iš skolininko A. K.. Antstolė 2015-11-10 Patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-18565 nurodė Vilniaus pataisos namams išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Skunde dėl antstolio veiksmų, kuris buvo netenkintas, pareiškėjas teigė, kad vykdomosios bylos turi būti nutrauktos, vykdomieji raštai grąžinti išieškotojams, kadangi suėjo vykdymo senaties terminai, vykdomieji dokumentai priimti praleidus pateikimo terminą, skolininkui nebuvo išsiųsti raginimai įvykdyti vykdomuosius dokumentus.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi pareiškėjo pavardę nutartyje nurodė „A. B.“ bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

Apeliantas pirmiausia teigė, kad minėtose vykdomosiose bylose vykdomieji raštai pateikti praleidus pateikimo vykdyti senaties terminą. CPK 651 straipsnyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Vienas iš atliekamų veiksmų – patikrina, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 651 straipsnio 1, 2 dalys). Terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, reglamentuoja CPK 606 straipsnis, kurio 3 dalyje nurodyta, kad terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ir institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Kadangi visos vykdomosios bylos vykdomos dėl administracinių nuobaudų – baudų išieškojimo, sprendžiant, ar nepraleistas vykdomojo dokumento padavimo terminas, vadovaujamasi ATPK 308 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos.

Vykdomojoje byloje Nr. 0051/09/00369 esantys duomenys patvirtina, kad 3 mėnesių vykdomojo dokumento padavimo terminas pažeistas nebuvo, kadangi nutarimas skirti pareiškėjui 80,00 Lt baudą priimtas 2008-12-06, antstolei vykdyti pateiktas 2009-03-06, vykdomojoje byloje Nr. 0051/08/00527 nutarimas skirti pareiškėjui 40,00 Lt baudą priimtas 2008-04-22, pateiktas antstolei vykdyti 2008-06-09, vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00892 nutarimas skirti pareiškėjui 150,00 Lt baudą priimtas 2012-02-23, pateiktas antstolei vykdyti 2012-04-23, vykdomojo byloje Nr. 0051/12/00956 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartis, kuria patenkintas teikimas ir pareiškėjas įpareigotas sumokėti 300,00 Lt baudą, kadangi vengė atlikti viešuosius darbus, kurie jam buvo paskirti 2011-10-17 nutarimu, kai 300,00 Lt bauda paskirta 2006-01-11 nutarimu buvo pakeista į viešuosius darbus, pateikta vykdyti antstolei 2012-05-03. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vykdomojo dokumento pateikimo senaties terminai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas savo skunde dėl antstolės veiksmų taip pat teigė, jog yra suėjęs vykdymo senaties terminas, dėl ko vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos.

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, jog, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, tai turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų.

Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog dėl pareiškėjo priimtų nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti senaties terminai nebuvo pažeisti. Vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, iš vykdomosiose bylose Nr. 0051/08/00527, Nr. 0051/09/00369, 0051/12/00892 esančių duomenų matyti, kad nuo vykdomųjų dokumentų priėmimo dienos, tai yra nuo 2008-06-09, kai buvo gautas pirmas vykdomasis dokumentas, iki 2015-07-01 periodiškai buvo užklausiama kredito įstaigų apie skolininko turimas pinigines lėšas ir nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00956 nustatyta, kad antstolė nuo vykdomojo dokumento gavimo dienos periodiškai vidutiniškai kas metai laiko tikrino duomenis apie skolininko draudžiamąsias pajams, turimas transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, lėšas kredito įstaigose ir nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Dar 2014-10-03 antstolė patikrino Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, tačiau duomenų apie skolininką nebuvo nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad antstolė epizodiškai atliko vykdymo veiksmus keliose vykdomosiose bylose, bet ne atskirai kiekvienoje vykdomoje byloje, taip nedidindama vykdymo išlaidų, nėra pagrindas pripažinti, jog 2 metus dėl aplaidumo ar kitų priežasčių antstolė neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo.

Iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjui patvarkymai priimti dokumentą vykdyti buvo siaučiami vykdomajame dokumente (v. b. Nr. 0051/09/00369) nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Apelianto deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kitokio gyvenamosios vietos adreso pareiškėjas antstolei nebuvo nurodęs. Pareiškėjas pajamų negavo, nedirbo, todėl realiai antstolė neturėjo galimybės išieškoti baudų. Antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/00956 2015-07-01 nustačius, kad pareiškėjas dirba Vilniaus pataisos namuose, buvo priimtas 2015-11-10 patvarkymas Nr. S-18567 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, patvarkymas Nr. S-18565 dėl skolos išieškojimo. Kadangi apeliantas yra pasirašęs nutarimuose, kuriais jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos, darytina išvada, kad jis žinojo ne tik apie paskirtas administracines nuobaudas – baudas, bet ir faktą, jog nėra jų sumokėjęs (šių aplinkybių apeliantas neginčija), todėl darytina išvada, kad apeliantas privalėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole (CPK 644 straipsnis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, vykdymo procese nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, darytina išvada, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas dėl vykdymo senaties termino suėjimo, kadangi yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas vengė atlikti jam paskirtas nuobaudas ir baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.

Apeliantas skunde dėl antstolės veiksmų teigė, kad antstolė pažeidė CPK 657 straipsnį, kadangi nesilaikė raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu.

CPK 661 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, – jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. ATPK 313 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Kaip teisingai nurodė antstolė, kadangi vykdomosios bylos užvestos dėl administracinių nuobaudų – baudų išieškojimo ir įstatymas numato terminą, per kurį bauda turi būti sumokėta, šiuo konkrečiu atveju antstolė neturėjo pareigos apeliantui išsiųsti raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų reiškė reikalavimą grąžinti vykdomuosius raštus išieškotojams. CPK 631 straipsnyje nurodyti atvejai, kuomet vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: 1) išieškotojo prašymu; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma; 3) jeigu išieškotojas atsisakė paimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą; 4) jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus CPK 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė; 5) jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą; 6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija dviejų tūkstančių trisdešimt eurų (CPK 663 straipsnio 3 dalis); 7) jeigu antstolis nusišalino ar buvo nušalintas ir nebuvo gautas išieškotojo pageidavimas perduoti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui; 8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ir jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui (šio Kodekso 590 straipsnio 4 dalis); 9) nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog nėra įstatyme numatytų pagrindų grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams.

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti vykdomosiose byloje visus vykdymo išlaidų išieškojimus. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas suėjus vykdymo senačiai, bei pareiškėjui nenurodžius argumentų dėl vykdymo išlaidų nepagrįstumo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundas anksčiau nurodytais motyvais netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstų abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog teisėja Aldona Burbienė būtų turėjusi tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą nurodydamas neteisingą pareiškėjo pavardę „A. B.“, kuri buvo ištaisyta pirmosios instancijos teismo 2016-02-12 nutartimi, nesudaro jokio pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo, tinkamai aiškino ir taikė ATPK 308, 313 straipsnius, proceso teisės normas (CPK 651, 611 straipsniai, 629 straipsnis), dėl to pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį.