Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-30 · Civilinė byla Nr. e2A-152-467/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
e2A-152-467/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42936-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas
I. R.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-152-467/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42936-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo sudaryti sutartį.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. R. 2015-12-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016-06-28 patikslinusi, prašė panaikinti (pripažinti negaliojančiu) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2015-10-29 sprendimą, kuriuo nepritarta I. R. prašymui dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo (pirkimo-pardavimo) pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013-06-01 iki 2015-01-01) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį, pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas už 1404,76 EUR (4850,36 Lt) kainą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1991-06-18 raštu buvo informuota, kad jos šeima turi būti iškeldinta iš tuo metu jos motinai priklausiusio buto, esančio Pamėnkalnio g. 34-2, Vilniuje, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, nes minėtos patalpos bus perduotos Vilniaus miesto tarybos įsteigtiems „Vilniaus lietuvių kultūros namams“ (paimtos visuomenės poreikiams). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995-01-12 sprendimu ieškovė buvo iškeldinta į butą, esantį (duomenys neskelbtini). VĮ „Kapitalinė statyba“ jai 1995-10-10 perdavė naudotis nurodytą butą, atitinkamai ieškovė sudarė minėto buto nuomos sutartis, sutartis dėl komunalinių patarnavimų ir pan. Už butą visada mokėjo tvarkingai, skolų neturi. Niekada neįgijo kito gyvenamojo būsto.

1.2. Ieškovė 2014-04-18 kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti įsigyti (privatizuoti) butą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2013-06-01 iki 2015-01-01) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, t.y., kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą. Atsakovo reikalavimu buvo pateikti visi būtini dokumentai.

1.3. Ieškovė 2014-10-14 gavo pranešimą, jog atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2014-10-08 svarstė klausimą dėl jos prašomo buto privatizavimo ir nusprendė pritarti paskaičiuotai buto pardavimo kainai 4850,36 Lt bei pavedė atitinkamoms atsakovo institucijoms rengti sprendimus dėl buto privatizavimo.

1.4. Ieškovė gavo 2015-11-23 raštą, kad 2015-10-29 atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimu nutarta nepritarti jos prašymui dėl buto privatizavimo. Pridėtame komisijos posėdžio protokolo išraše nurodyta (pripažinta), kad ieškovė galėjo butą privatizuoti jos prašoma tvarka, tačiau prašymui nepritarta, nes tariamai ieškovė šiuo metu negyvena ginčo bute. Toks atsakovo sprendimas (2015-10-29) yra neteisėtas, nesąžiningas bei pažeidžiantis ieškovės teisėtus lūkesčius, todėl naikintinas.

1.5. Ieškovė ginčo butą visada laikė savo gyvenamąja vieta, nes čia dažniausiai būna (gyvena), kito nekilnojamojo turto neturi. Su šia vieta yra labiausiai susijusi, kadangi čia (bute) yra ieškovės turtas (daiktai). Mokami visi mokesčiai susiję su buto išlaikymu, priežiūra. Be to atsakovo sprendimas dėl atsisakymo nėra paremtas jokiais teisės aktais, nes įstatymas nereikalauja nuolat gyventi (būti) bute, turint omenyje tai, jog ieškovės išvykimai (laikini nebuvimai bute) yra susiję su darbu užsienyje.

1.6. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad jos motina D. R. tokiomis pačiomis sąlygomis privatizavo jai skirtą butą iš atsakovo (dėl to paties buvusio iškeldinimo), o jos atžvilgiu atsakovas veikė priešingai ir neteisėtai, be pagrįstų motyvų.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 18 d. ieškovė kreipėsi į jį su prašymu leisti įsigyti (privatizuoti) butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisija 2014 m. spalio 8 d. svarstė klausimą dėl ginčo buto privatizavimo ir pasiūlė pritarti paskaičiuotai 4850,36 Lt buto pardavimo kainai. Rengiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą ir vertinant ieškovės prašymą ir pateiktus dokumentus, atsakovui kilo abejonių, ar I. R. gyvena minėtame bute ir yra laikytina jo nuomininke, nes 2007-05-09 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir buto perdavimo ir priėmimo aktą pasirašė ne pati ieškovė, o D. R., be to ieškovė 2014-08-21 dešimčiai metų išdavė įgaliojimą disponuoti butu (duomenys neskelbtini) D. R.; iki 2015-04-17 nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos bute (duomenys neskelbtini), be to 2015-10-22 buto patikrinimo akte užfiksuota, jog ieškovė yra išvykusi dirbti į užsienį ir bute negyvena. Dėl to 2015 m. spalio 29 d. buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo klausimas pakartotinai buvo svarstomas Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijoje ir prašymui nepritarta. 2016 m. gegužės 13 d. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos posėdyje buvo nutarta pritarti buto (duomenys neskelbtini) nustatytai 1998 m. birželio 30 d. rinkos vertei ir, gavus pareiškėjos sutikimą, pavesti Finansų departamentui rengti Administracijos direktoriaus įsakymo ir Tarybos sprendimo projektus dėl šio buto pardavimo ir įkainojimo akto tvirtinimo už 13 255,28 EUR, tačiau iš ieškovės sutikimo negauta.Pažymi, kad ieškovės ginčijamas Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir turi tik patariamąją funkciją, todėl nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių. Todėl reikalavimas panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2015-10-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2015-10-29 sprendimą laikytinas pertekliniu. Galiojančiu Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos 2016-05-13 sprendimu nutarta pritarti buto (duomenys neskelbtini) nustatytai 1998-06-30 rinkos vertei ir, ieškovei su šia verte sutikus, būtų rengiami Administracijos direktoriaus įsakymo ir tarybos spendimo projektai, todėl tenkinti antrąjį ieškovės reikalavimą taip pat nėra teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino - panaikino (pripažinus negaliojančiu) 2015-10-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimą, kuriuo nepritarta I. R. prašymui dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo (pirkimo-pardavimo), pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013-06-01 iki 2015-01-01) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį, pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013-06-01 iki 2015-01-01) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės I. R. naudai 730 EUR bylinėjimosi išlaidų.

3.1. Teismas nustatė, kad ieškovė 1995-01-12 buvo iškeldinta iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) į butą (duomenys neskelbtini). Pastarasis butas perduotas ieškovei 1995-10-10, 1995-03-23 sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos sutartis. 2014 m. balandžio 18 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti įsigyti (privatizuoti) butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisija 2014-10-08 leido privatizuoti, o tos pačios komisijos 2015-10-29 sprendimu ieškovei pasiūlyta butą įsigyti už masinio vertinimo nustatytą kainą.

3.2. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs šalių pasisakymus bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginį, jog ieškovė nesinaudoja butu kaip nuomininkė. Priešingai, teismas nustatė, kad ieškovė laiku moka nuomos mokestį, kitus mokesčius, susijusius su būsto aptarnavimu. Atsakovas, priimdamas teigiamą sprendimą dėl buto privatizavimo bei nurodydamas sumą, skirtą už įsigyjamą butą sumokėti, sudarė teisines prielaidas ieškovei pagrįstai tikėtis savo teisių įgyvendinimo. Vilniaus miesto savivaldybė nepateisinamai sprendė, jog ieškovė, užsidirbdama užsienyje, byloje laikytina ne nuomininke ir vėliau priėmė neigiamą teisiškai nepagrįstą sprendimą dėl atsisakymo leisti privatizuoti butą pažeidė viešąjį interesą, išreiškiantį pamatines visuomenės vertybes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

4.1. Apeliantas nurodo, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota taikant Butų privatizavimo įstatymą.

4.2. Apeliantas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu byloje pasikeitė faktinė situacija, t.y. teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2016 m. kovo 3 d. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija nutarė pritarti taikos sutarties sudarymui, o 2016 m. gegužės 13 d. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimu buvo nustatyta buto rinkos vertė.

4.3. Byloje ieškovė pripažino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės teisės pirkti ginčo butą pagal ieškinyje nurodytas teisės normas, tačiau yra ginčas dėl šio buto kainos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog, nors teismas sprendė 2015 m. spalio 29 d. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimo panaikinimo klausimą, visiškai neatsižvelgė į galiojančius vėlesnius šios komisijos sprendimus analogišku klausimu, kurie keičia 2015 m. spalio 29 d. sprendimą bei yra nenuginčyti ir galiojantys. Be to 2015 m. spalio 29 d. komisijos sprendimas ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių ir jo naikinti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

4.4. Ieškovė prašė teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo (privatizavimo) sutartį už 1404,76 EUR kainą, o teismas sprendime nurodė... „už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją“.

4.5. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu buvo pritarta nustatytai buto rinkos vertei – 13 255,28 EUR ir nutarta, kad tokia kaina turėtų būti tvirtinamas buto (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktas. Taigi šiuo sprendimu nutarta parduoti butą už konkrečią kainą, o teismo sprendimu atsakovas yra nepagrįstai verčiamas sudaryti sutartį, su kurios sąlygomis nesutinka, nors galiojantys komisijos sprendimai nėra nuginčyti, o panaikintas 2015 m. spalio 29 d. komisijos sprendimas nebeturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje.

4.6. Dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas, negaliojantis, taip pat pažeidžiantis viešąjį interesą, nes Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis turtas turėtų būti privatizuojamas atsakingai ir efektyviai. Teismas ištyrė ne visus byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nenurodydamas argumentų, dėl kurių teismas atmetė įrodymus, neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją, o tai lėmė neteisėto bei nepagrįsto sprendimo šioje byloje priėmimą.

5. Ieškovė I. R. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Ieškovė nurodo, kad, įvertinus atsakovo apeliacinio skundo pagrindą, akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo ribos (ginčas) apeliacinėje instancijoje, susiję su ieškovei parduotino (privatizuotino) buto kaina. Atsakovė apeliaciniu skundu jau nebeginčija ieškinyje nurodytos ir teismo sprendimu pripažintos ieškovės teisės privatizuoti ginčo butą pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013-06-01 iki 2015-01-01) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

5.2. Atsakovas teigia, kad 2016-05-13 nustatyta ginčo buto rinkos kaina - 13 255,28 EUR, t.y. tariamai atsakovas priėmė sprendimus analogišku klausimu, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys. Ieškovės nuomone, atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos vėlesni sprendimai, kuriais buvo vėl leista (pripažinta teisė) ieškovei privatizuoti ginčo butą, tik patvirtina ieškovės ieškinio argumentus (faktines aplinkybes) dėl ieškovės teisės privatizuoti butą, dėl ko, apeliacinėje instancijoje šalys ginčo nekelia.

5.3. Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl privatizuojamo buto kainos, tačiau šie argumentai teisiškai nepagrįsti. Kaip nustatyta byloje, ieškovė prašymą dėl buto privatizavimo pateikė 2014-04-18. Atsakovas, 2014-10-08 priimdamas sprendimą leisti privatizuoti butą ieškovei, nustatė jo rinkos kainą - 1404,76 EUR (4850,36 Lt). Taigi akivaizdu, jog ieškovė įgijo teisę privatizuoti ginčo butą pagal įstatymą, galiojusį iki 2015-01-01, t.y. pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2013-06-01 iki 2015-01-01) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

5.4. Ieškovės nuomone, pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą, teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Kadangi ieškovė dėl buto privatizavimo kreipėsi į atsakovą 2014 metais, atsakovas butą 2014 metais įvertino 1404,76 EUR (4850,36 Lt) kaina, t.y. pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2013-06-01 iki 2015-01-01) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Reiškia, aplinkybė, jog nuo 2015-01-01 pasikeitė įstatymas, nereiškia, jog išnyko ieškovės bei atsakovo teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2013.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė su šeima 1995-01-12 buvo iškeldinta iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), į butą (duomenys neskelbtini) dėl pirmosios patalpos paėmimo visuomenės poreikiams. Butas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas ieškovei 1995-10-10, o 1995-03-23 sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos sutartis. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei.

9. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovė 2014 m. balandžio 18 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti įsigyti (privatizuoti) butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3punktą ir atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2014-10-08 nutarė pritarti paskaičiuotai buto pardavimo kainai 4850,36 Lt bei pavedė atitinkamoms atsakovo institucijoms rengti sprendimus dėl buto privatizavimo. Vėliau Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2015-10-29 sprendimu buvo nutarta nepritarti ieškovės prašymui įsigyti (privatizuoti) butą. Dėl atsakovo atsisakymo privatizuoti ginčo butą (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į teismą.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį, kurį sudaro du reikalavimai, tenkino visiškai, t.y. tiek panaikino atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2015 m. spalio 29 d. sprendimą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį, pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013-06-01 iki 2015-01-01) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, už kainą, kuri nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą visoje apimtyje.

11. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino 2015 m. spalio 29 d. komisijos sprendimą, kuris, apelianto teigimu, ieškovei nesukelia jokių pasekmių, kadangi galioja vėliau priimti tos pačios komisijos sprendimai. Be to pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2016 m. kovo 3 d. nutarė pritarti taikos sutarties sudarymui, o 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu nustatė ieškovei parduotino buto kainą - 13 255,28 EUR. Tokiu būdu tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės teisės pirkti ginčo butą, tačiau yra ginčas dėl kainos. Teisėjų kolegija apelianto pozicijai nepritaria ir jo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją tais atvejais, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, atitinkama savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę parduoti nuomojamą butą, o nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas, turi teisę kreiptis į šias institucijas dėl jo nuomojamos gyvenamosios patalpos pardavimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės pripažįsta, kad ieškovė turi teisę pirkti butą (duomenys neskelbtini) pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2013-06-01 iki 2015-01-01) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, plačiau šios aplinkybės neanalizuoja ir dėl jos nepasisako. Taigi bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje iš esmės yra susiję su ieškovei parduotino (privatizuotino) buto kaina.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2009-12-08 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-548/2009; kt.). Savivaldybės turto privatizavimo tvarką reglamentuoja specialūs teisės aktai, vienas jų - Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, nustatantis privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

14. Nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir nėra išsamių motyvų dėl bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitusių aplinkybių, tačiau nėra pagrindo teigti, kad teismas neanalizavo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2016 m. kovo – gegužės mėnesiais priimtų sprendimų dėl ginčo buto pardavimo ieškovei už buto rinkos vertę, kadangi šiuo atveju aktualus įstatymo galiojimo (taikymo) laike klausimas, t.y. kuria kaina turi būti privatizuotas ginčo butas, kurį pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, o iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

15. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovė dėl ginčo buto pardavimo (privatizavimo) kreipėsi į atsakovą 2014 metais, jos prašymas buvo išnagrinėtas ir jam buvo pritarta atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2014-10-08 sprendimu; ieškovė, susipažinusi su aktu, nurodė sutinkanti pirkti butą už 1 404,76 EUR kainą. Taigi ieškovė turėjo teisėtus lūkesčius nusipirkti (privatizuoti) butą už nustatytą 1 404,76 EUR kainą. Atsižvelgiant į tai, kad kaina buvo šalių nustatyta, nebuvo ginčyta ir (per maža) kaina nebuvo tas kriterijus, kuriuo remiantis atsisakyta 2015-10-29 leisti ieškovei išpirkti butą, nustatyta kaina neturėjo keistis, neatsižvelgiant į proceso, skirto sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, trukmę. Be to atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kad 2014-10-08 nurodyta ginčo buto kaina būtų nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl negali būti taikoma.

16. Pažymėtina, kad pats atsakovas byloje nurodė, jog atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2016 m. kovo mėnesį sprendė dėl taikos sutarties sudarymo su ieškove sąlygų ir 2016 m. kovo 3 d. sprendimu buvo pritarta taikos sutarties civilinėje byloje sudarymui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su taikos sutarties sąlygomis nesutiko, šis komisijos sprendimas šalims neįgijo jokios teisinės galios.

17. Ieškovė reikalavimą panaikinti atitinkamą atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimą grindė tuo, kad būtent jis sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovės motina D. R. atsakovui taip pat teikė analogišką prašymą (tuo pat metu ir tais pačiais pagrindais bei aplinkybėmis) dėl jai suteikto (po to paties iškeldinimo kaip ir ieškovė) buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo (pirkimo-pardavimo). Iš 2015-05-06 pirkimo- pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 8-2760, 1.3 punkto matyti, kad sutartis sudaryta 2014 m. gruodžio mėn. 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolo Nr. A16-1124/14(2.1.28-AD4) ir 2015 m. kovo mėn. 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2223 pagrindu. Taigi akivaizdu, kad atitinkami atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimai sukelia tam tikrus teisinius padarinius.

18. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės į ginčo buto privatizavimą tik dėl to, kad, kaip sprendė komisija 2015-10-29 posėdžio metu, ieškovė ginčo bute negyvena, tačiau šiuo metu, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, tokio ginčo tarp šalių nėra, nes atsakovas iš esmės ieškovės teisę į ginčo buto privatizavimą pripažįsta.

19. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas, jog ieškinį tenkina visiškai, sprendimo rezoliucinę dalį suformulavo nevisiškai tiksliai taip, kaip tai buvo nurodyta patikslinto ieškinio reikalavime, t.y. nurodant konkrečią parduodamo buto kainą. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti, nustatant, kad Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigojama sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas už 1404,76 EUR kainą.

20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigojama sudaryti su ieškove I. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas už 1404,76 EUR kainą.

Teisėjai Andrius IgnotasJūra Marija StrumskienėAlma Urbanavičienė