- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- 1A-304-851/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-01013-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Dalia Romaškevičienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinus trečdaliu, G. K. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, uždraudžiant nuteistajam 2 metus ir 6 mėnesius vairuoti transporto priemones bei konfiskuojant G. K. priklausantį automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 72 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. sausio 08 d. 14.48 val. Žalgirio-Geležinio Vilko gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.91 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu G. K. (toliau tekste ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog byla jo atžvilgiu išnagrinėta paviršutiniškai, neatsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principus, todėl jis įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, netinkamai pritaikė BK nuostatas, neįvertinęs galimybės skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
2.2. Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje neįvertinta, kad yra net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – apelianto teigimu, po sukelto eismo įvykio jis sustojo, teiravosi, ar kliudytame automobilyje buvusiems žmonėms viskas gerai, kas, apelianto suvokimu, rodo jo atsakingumą, rūpestį aplinkiniams ir tai, jog jis suprato atsakomybę už sukeltas neigiamas pasekmes; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – apelianto manymu, neginčijama aplinkybė, kad jis suprato padaręs priešingą teisei veiką, ją pripažino ir padėjo išaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, davė parodymus, jų nekeitė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, todėl nesutinka su teismo argumentais, kad jo gailestis nebuvo nuoširdus. Teigia, jog teismas padarė tokią išvadą iš jo ankstesnių baustumų ar teistumų, tačiau pažymi, kad bet kuriuo atveju jis savo padarytas klaidas supranta ir tikrai jų nevengia taisyti ir daryti teigiamas išvadas. Anot apelianto, jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo patvirtina lengvinančių aplinkybių visetas – iš įvykio vietos nepasišalino, domėjosi, ar įvykio metu nenukentėjo kiti asmenys, pripažino padaręs nusikaltimą, davė parodymus, todėl įsitikinęs, kad bausmė jam buvo paskirta vertinant ne konkrečią padarytą veiką, bet jo anksčiau padarytus nusižengimus įstatymui.
2.3. Apelianto manymu, svarbu paminėti, jog nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad „kaltinamasis nutylėjo tą aplinkybę, kad 2022 m. sausio 22 d. apie 16:45 val. jis buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis tą patį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jam buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas.“ Jo manymu, teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo nešališkumo principu, priimdamas nuosprendį vadovavosi tik prielaidomis, kadangi, kaip ir pats teismas mini savo nuosprendyje, dėl 2022 m. sausio 22 d. įvykio buvo pradėtas tik ikiteisminis tyrimas, dėl šio įvykio jis nėra nuteistas ir niekaip nėra susijęs su nagrinėta baudžiamąja byla. Teigia, kad tokiu būdu teismas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas dėl asmens nekaltumo prezumpcijos bei draudimo versti duoti parodymus prieš save.
2.4. Esant šioms aplinkybėms apeliantas daro išvadą, jog teismas tuo pačiu nepagrįstai paskyrė jam ir baudžiamojo poveikio priemones, kadangi baudžiamojo priemonės skyrimas yra kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nurodo, jog nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Teigia, jog skundžiamame nuosprendyje tik užsimenama, nenurodant, kada ir kokie administraciniai nusižengimai buvo padaryti, ar jie susiję su transporto priemonės vairavimu, tai yra, apelianto manymu, tinkamai neindividualizavus bausmės, nepagrįstai nuspręsta uždrausti jam naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę 2 metus ir 6 mėnesius.
2.5. Be to, pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje netinkamai vadovautasi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir - BPK) nuostatomis, dėl ko galimai klaidingai priimtas nuosprendis. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis priimtas vadovaujantis „BPK <...> 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi“. Nurodo, jog BPK 303 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra BK 36-40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Taip pat apeliantas nurodo, jog BPK 307 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodoma: <...>. Pažymi, kad jis dirbo Islandijoje, į Lietuvą buvo atvykęs trumpam, ruošėsi vėl vykti į darbą užsienyje, tačiau dėl padaryto nusikaltimo negalėjo ir negali išvykti. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, siekia keisti gyvenimo būdą. Nurodo, jog serga sunkia užkrečiama liga, ir jam reikalingas nuolatinis gydymas, nes liga susijusi su rimtu pavojumi gyvybei. Teigia, jog būtinas pažymas pateiks teismui, kai tik jas gaus iš gydymo įstaigos.
3. 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad baudžiamasis įstatymas G. K. atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Prokuroro vertinimu, teismas, skirdamas G. K. bausmę, tinkamai įvertino jo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jis yra teistas 6 kartus, paskutinį kartą už analogiško nusikaltimo padarymą teistas teismo baudžiamuoju įsakymu 2022 m. vasario 14 d., baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 5 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su girtumu, taip pat daug kartų baustas tiek už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, tiek už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Taip pat, prokuroro vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad G. K. nutylėjo tą aplinkybę, jog 2022 m. sausio 22 d., apie 16:45 val. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis tą patį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jam buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Kai nagrinėjimo metu kilo klausimas, kur šiuo metu yra automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. teigė, jog automobilis jam nebuvo sugrąžintas, jis buvo perduotas ankstesniam savininkui, iš kurio G. K. buvo nusipirkęs šį automobilį, tačiau iš byloje esančio leidimo atsiimti transporto priemonę, taip pat iš to, kad po 2022 m. sausio 8 d. padaryto nusikaltimo G. K. šiuo automobiliu 2022 m. sausio 22 d naudojosi, akivaizdu, jog automobilis G. K. buvo grąžintas ir jis, neturėdamas teisės vairuoti, vėl jį vairavo būdamas neblaivus. Esant šioms aplinkybėms, prokuroras įsitikinęs, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad G. K. tik formaliai deklaruoja, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jo elgesys, teismo vertinimu, rodo, jog jis visiškai neketina keisti savo elgesio ir toliau elgiasi, kaip jam patogu, todėl toks prisipažinimas ir gailėjimasis negali būti vertinamas kaip nuoširdus ir pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į G. K. asmenybę, į tai, kad teisiamas jau 7 kartą, yra atlikęs ir laisvės atėmimo bausmę, tai, kad niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau nuolat vairuoja automobilį, taip pat ir būdamas neblaivus, taigi piktybiškai ignoruoja teisės aktais nustatytus saugaus eismo reikalavimus, yra nedirbantis, todėl galimybės sumokėti ar išieškoti piniginę baudą yra ribotos, padarė pagrįstą išvadą dėl realios – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės G. K. skyrimo.
4. Apelianto gynėja advokatė Dalia Romaškevičienė atsiliepime nurodė, kad palaiko ginamojo apeliacinį skundą, kuriame išsamiai išdėstyti nesutikimo su jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausme argumentai. Visus skundo argumentus palaiko. Prašo apeliacinį skundą tenkinti, ir bausmę G. K. sušvelninti
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Iš G. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto ir kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl paskirtos bausmės ir baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas prašo skirti švelnesnę bausmę ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis prisipažinimą įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi bei pagalbos suteikimą nukentėjusiam asmeniui.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidus imperatyvių bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų.
8. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019 ).
11. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas G. K. skirtą bausmę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Vertindamas bylos duomenis, teismas atsižvelgė į tai, kad G. K. yra teistas 6 kartus, paskutinį kartą teistas 2022-02-14 baudžiamuoju įsakymu už analogiško nusikaltimo padarymą, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs. Nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 5 kartus, teistumuose vyrauja nusikaltimai nuosavybei, yra atlikęs ir laisvės atėmimo bausmę. G. K. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra baustas administracine tvarka daugelį kartų, tarp pažeidimų daugybė nusižengimų, kurių padarymas susijęs su girtumu, taip pat daug kartų baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, ne kartą baustas už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Parenkant bausmės rūšį atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad šiuo metu teisiamas jau 7 kartą, niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau nuolat vairuoja automobilį, taip pat ir būdamas neblaivus, taigi piktybiškai ignoruoja teisės aktais nustatytus saugaus eismo reikalavimus, yra nedirbantis, todėl galimybės sumokėti ar išieškoti piniginę baudą yra ribotos. Nuspęsdamas G. K. skirti realią laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo ir tuo, kad kaltinamasis netrukus po šio nusikaltimo padarymo, galiojant kardomajai priemonei uždraudimui naudotis specialia teise, vėl būdamas sunkaus girtumo vairavo automobilį.
12. Teisėjų kolegija tokioms Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadoms pritaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas G. K. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, bausmės švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo.
13. Apeliantas, nesutikdamas su paskirta bausme, skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl ko paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija su tokiais G. K. teiginiais nesutinka.
14. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad G. K. prisipažinimo nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis, paaiškindamas bylos aplinkybes ir atsakydamas į klausimus teismui, nebuvo nuoširdus, po nusikalstamos veikos toliau naudojosi automobiliu bei neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį vėl būdamas neblaivus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. K. tik formaliai deklaruoja, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jo elgesys rodo, jog visiškai neketina keisti savo elgesio ir toliau elgiasi, kaip jam patogu. Todėl teismas tokį prisipažinimą ir gailėjimąsi vertino kaip nenuoširdų.
15. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020 ).???
16. Šioje byloje nustatyta, kad G. K., iš tikrųjų, viso proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau šios nusikalstamos veikos aplinkybės buvo aiškios nuo pat pradžių, kadangi apeliantas, neblaivus vairuodamas jam priklausantį automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį, ir buvo sulaikytas įvykio vietoje buvusių liudytojų. Taigi neigti padarius inkriminuotą veiką būtų absurdiška. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, apeliantas, teismo posėdyje aiškindamas įvykio aplinkybes, nebuvo nuoširdus, klaidino teismą dėl transporto priemonės buvimo vietos, taip siekdamas išvengti automobilio konfiskavimo. Be to, šiuo atveju nenustatytas antras šios lengvinančios aplinkybės aspektas – nuoširdus gailėjimasis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. K. teiginys, jog gailisi dėl nusikaltimo, yra deklaratyvus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nuolat vairuoja transporto priemones neturėdamas tam teisės, taip pat tai daro ir neblaivus, už tai baustas daugelį kartų administracine tvarka, negana to, po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, vėl vairavo tą patį automobilį būdamas neblaivus, esant kardomajai priemonei – uždraudimui vairuoti transporto priemones. Taigi toks G. K. elgesys nėra atsitiktinis, priešingai, yra sistemingas, kas rodo, kad apeliantas visiškai nekritiškas savo elgesiui. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, kad G. K. neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ar kritiškai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką. Dėl to teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir gailėjimąsi.
17. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje dėl G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų nėra, taigi pagalbos niekam nereikėjo teikti ar stengtis išvengti sunkesnių padarinių. Be to, apelianto teiginių, kad jis priėjęs prie apgadintame automobilyje važiavusių asmenų teiravosi apie jų sveikatos būklę, niekas nepatvirtina. Priešingai, policijos pareigūnės 2022-01-08 tarnybiniame pranešime (55 bylos lapas) užfiksuota, kad neblaivus G. K. bando šalintis iš įvykio vietos, o bendraujant su pastaruoju, jis nerišliai kalbėjo, nesugebėjo net prisistatyti, buvo agresyviai nusiteikęs. Apklausta liudytoja apgadinto automobilio keleivė J. Š. nurodė, kad G. K. nesiorientavo aplinkoje, visą laiką, kol laukė policijos, bandė patekti į savo automobilį, tačiau jos sutuoktinis neleido to padaryti, taigi tokiu būdu neleido pasišalinti iš eismo įvykio vietos (58 bylos lapas).
18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. K. tinkamų išvadų nedaro, nusikalstamas veikas kartoja, daugybę kartu baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti, tame tarpe ir esant neblaiviam, tai pat už girto pasirodymą viešoje vietoje, aptariamą nusikalstamą veiką padarė sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, be to, sukėlė eismo įvykį, taigi yra pavojingas visuomenei, ir nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Juolab, kad bausmė, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantas sirgtų tokia liga, dėl kurios negalėtų atlikti paskirtos bausmės, apie ką G. K. paminėjo apeliaciniame skunde.
19. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad G. K. tinkamai pritaikyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams.
20. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones nuo 1 iki 5 metų, tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padaro nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad G. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas ženkliai didesnis nei 1,5 promilių girtumas. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti apelianto veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, nes apeliantas nusikaltimą padarė dienos metu intensyvaus automobilių judėjimo sankryžoje. Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju įvertinusi jau aukščiau aptartas G. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė paminėtą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatė apeliantui 2 metų ir 6 mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą, ir objektyvaus pagrindo tokį terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, nėra.
21. Teisėjų kolegija pritaria apelianto skunde nurodytiems teiginiams, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas netinkamai vadovavosi BPK nuostatomis, o būtent BPK 303 straipsnio 4 dalimi ir 307 straipsnio 5 dalimi. Iš tiesų, paminėtos BPK straipsnių dalys reglamentuoja nuosprendžio surašymą nutraukiant baudžiamąją bylą, o šiuo atveju yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija tai vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris taisytinas, ir kuris nekeičia nuosprendžio esmės. Juolab, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tinkamai vadovautasi ir BPK 297, 298 bei 302 straipsniais.
22. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo G. K. apeliacinį skundą.
Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą, nurodant, kad teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi BK 67 straipsniu, BPK 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi.