Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-282-1076/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-14
Bylos Nr.: 1A-282-1076/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-06-5-00060-2021-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Justas Namavičius (pirm.), Ernestas Rimšelis, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis: E. J., R. G.
Prokuroras: Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Žydrūnas Kungys
Advokatai: Elena Žilėnienė, Julija Asovskaja

Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-282-1076/2022

Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00060-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.8; 1.2.17.3; 2.1.14; 2.4.6.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,vertėjaujant Žanai Tadorovskajai,dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,nuteistajam E. J. (E. J.) ir jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nuteistajam R. G. (R. G.) ir jo gynėjai advokatei Julija Asovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. J. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. J. pripažintas kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytos E. J. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. liepos 22 d. 6 val. iki 2021 m. liepos 23 d. 13.15 val. išbūtos dvi paros. Iš E. J. išieškota 332,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

R. G. pripažintas kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytos R. G. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. liepos 22 d. 6 val. iki 2021 m. liepos 23 d. 15 val. išbūtos dvi paros. Iš R. G. išieškota 202,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. J. ir R. G. pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 papunktį (2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312 redakcija), kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis ir 3.1.2 papunktį (2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759 redakcija), kuriame nustatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, veikdami bendrininkų grupe abu ir dar su vienu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, iš anksto susitarę, dėl savanaudiškų paskatų 2021 m. liepos 22 d., apie 4.30 val., Akmenės geležinkelio stotyje, esančioje Akmenės r. sav., Ventoje, Geležinkelio g. 1, iš geležinkelio sąstato vagono Nr. (duomenys neskelbtini) abu ir su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu iškrovę 7 496 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, 7 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 7 470 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė sudaro 78 277,10 Eur ir viršija 250 MGL, šias cigaretes neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą tol, kol 2021 m. liepos 22 d., apie 5 val. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis E. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį, nustatyti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jam paskirtą baudą sumažinti iki 150 MGL dydžio ir nustatyti dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

2.1. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jis prisipažino padaręs nusikaltimą, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi ir nebandė išvengti atsakomybės. Pažymėta, kad R. G. nedalyvavo nusikaltimo padaryme ir nežinojo apie jo nusikalstamus ketinimus. Be to, teismas neįvertino to, kad jis nebuvo nusikaltimo organizatorius, iš nusikaltimo negavo naudos, cigarečių kiekis buvo nedidelis ir jos nepateko į apyvartą, todėl žala nepadaryta. Šios aplinkybės turėtų būti pripažintos lengvinančiomis jo atsakomybę pagal BK 59 straipsnio 2 dalį.

2.2. Teismas taip pat neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir jam paskyrė aiškiai per didelę baudą. Jis dėl pandemijos neteko darbo ir buvo priverstas registruotis Užimtumo tarnyboje. Nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, nes buvo sudėtinga rasti darbą ir reikėjo teikti išlaikymą mažamečiui vaikui. Prie apeliacinio skundo pridėti vaiko gimimo liudijimas ir pažyma apie registraciją užimtumo tarnyboje. Jis neturi galimybių artimiausiu metu sumokėti paskirtą baudą, todėl būtų teisinga nustatyti dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

3. Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba sumažinti jam paskirtą baudą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

3.1. Jo kaltė padarius nusikaltimą pagrįsta išimtinai liudytojų pareigūnų parodymais. Priešingai, negu vertino teismas, tam tikri liudytojų parodymai yra prieštaringi ir prieštarauja kitiems įrodymams, todėl tai verčia abejoti jų patikimumu. Iš liudytojo P. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, galima suprasti, kad iki jo sulaikymo jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tuo tarpu apklausiamas teisme P. S. tai neigė. Pažymėta, kad pareigūnai, nepaisant atliekamo ikiteisminio tyrimo, iki jo sulaikymo neturėjo informacijos apie jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme, nes jis tame ir nedalyvavo. Be to, iš P. S. teisme duotų parodymų matyti, kad jis prieštaringai nurodė, jog, viena vertus, matė visą procesą, dėžių išmėtymą, kita vertus, kad praėję asmenys tiesiog dingo, girdėjo garsus, kolegos per raciją pranešė, kad vyko krovimas. Pastebėta, kad pasalos metu toje pačioje vietoje buvęs liudytojas A. Š. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, jog nematė nei kas iš konteinerio išmetė paketus, nei kaip juos nešė. Tai patvirtina, kad abu pareigūnai nematė, kas vyko ir paneigia priešingus P. S. parodymus. Dar daugiau, iš A. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, kad jis įsidėmėjo tik vieną praeinantį vyrą, kuris buvo su barzda, tačiau praėjus penkiems mėnesiams apklausiamas teisme A. Š. apibūdino ir kitus asmenis, t. y. kad vienas buvo stambesnis, o kitas jaunesnis, kas yra neįtikėtina. Be to, apklausiami liudytojai nurodė, kad jis neva bandydamas pabėgti ir pasislėpti pateko į rūsį, kuris buvo pilnas vandens, todėl išėjęs buvo visiškai sušlapęs ir sušalęs, tačiau asmens apžiūros protokole tai neužfiksuota, taip pat nėra kitų tai pagrindžiančių įrodymų. Dar daugiau, liudytojas R. J. apklausiamas parodė, kad matė, kaip jis numetė į vandenį darbines pirštines, tačiau jos nebuvo rastos, tuo labiau, jeigu jis mūvėjo pirštines, neaišku, kam ant polietileno plėvelės aptikti pėdsakai buvo lyginami su jo rankų atspaudais. Negana to, prieš liudytojų P. S. ir T. A. apklausą teismas nepaisydamas jų nurodymo, kad gerai prisimena įvykius, pagarsino jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio reikalavimus.

3.2. Jis įvykio vietoje atsirado E. J. prašymu padėti pervaryti automobilį. Apie cigarečių gabenimą kalbos nebuvo. Įrodymų, pagrindžiančių jų priešingą susitarimą, byloje nėra. Liudytojai pareigūnai apklausiami nurodė, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme, tačiau jų parodymų negalima objektyviai patikrinti. Iš liudytojo P. S. teisme duotų parodymų matyti, kad jis filmavo įvykį, tačiau vaizdo įrašo byloje nėra, taip pat nėra tarnybinio pranešimo dėl nepavykusio vaizdo įrašymo. Pasak pareigūnų, įvykio metu buvo šviesu, todėl buvo galima užfiksuoti nusikaltimą darančius asmenis. Jis yra įsitikinęs, kad vaizdo įrašas būtų paneigęs liudytojų parodymus apie jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme, nes jis laukė prie netoliese esančio pastato, kur E. J. turėjo atgabenti automobilį. Šiuo gi atveju pareigūnai sulaikė jį tiesiog vietoje pabėgusio asmens.

3.3. Iš nuteistojo E. J. ir liudytojo pareigūno T. A. teisme duotų parodymų matyti, kad įvykio vietoje buvo ir kiti asmenys, pavyzdžiui, geležinkelio darbuotojai, tačiau jie nebuvo apklausti ir jis nebuvo parodytas jiems atpažinti.

3.4. Jis yra neteistas (teistumas seniai išnykęs), dirba, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, yra kraujo donoras, aktyvus Naujosios Vilnios seniūnijos gyvenimo dalyvis ir padeda Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijai realizuoti jos uždavinius. Prie apeliacinio skundo pridėti vaiko gimimo liudijimas, Nacionalinio kraujo centro pažymėjimas ir pažyma, Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos charakteristika ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnius seniūnijos charakteristika.

3.5. Teismas nusprendė iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tačiau tai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktui, kuriame numatyta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, jei jis neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokie būtino gynėjo dalyvavimo atvejai reglamentuojami BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Be to, pažymėta, kad teismas negalėjo spręsti klausimo dėl jo galimybės sumokėti už būtiną gynėjo dalyvavimą, nes nenagrinėjo dokumentų, susijusių su jo turtine padėtimi.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistieji E. J., R. G. ir jų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų E. J. ir R. G. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, teisėtai ir pagrįstai R. G. ir E. J. nuteisė pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, jiems paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jų asmenybei bei teisingą bausmę, taip pat teisėtai ir pagrįstai iš jų išieškojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Dėl nuteistojo R. G. dalyvavimo darant nusikaltimą.

7. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog nedalyvavo padarant nusikaltimą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

8. BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo (LAT 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266-693/2016). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis R. G. veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju E. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pažymėtina, kad gabenimu laikomas akcizais apmokestinamų prekių pervežimas iš vienos vietos į kitą, taip pat pernešimas rankinėje, lagamine ar kituose daiktuose, kaltininko drabužiuose ar betarpiškai ant jo kūno. Gabenimo būdas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

9. Nuteistasis R. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad cigarečių krovime ir nešime nedalyvavo, apie tai nieko nežinojo, prie pastato laukė E. J. ir turėjo tik vairuoti automobilį (2 t., b. l. 162-164). Tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys. Iš liudytojų P. S., T. A., A. Š. ir R. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (2 t., b. l. 146–149) matyti, kad jie iš surengtos pasalos stebėjo tris asmenis; P. S., T. A. ir R. J. nurodė, jog vienas iš asmenų buvo užsimovęs mėlynos spalvos džinsus ir apsivilkęs mėlynos spalvos megztinį; T. A. ir R. J. taip pat parodė, kad visi trys asmenys nešė ryšulius, užkluptiems asmenims bandant pabėgti, liudytojas R. J. netrukus pastato rūsyje sulaikė mėlynos spalvos džinsus mūvėjusį ir megztinį vilkėjusį asmenį, kaip paaiškėjo – R. G.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti liudytojų parodymai nepalieka abejonių dėl R. G. dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

10. Apeliaciniame skunde ginčijamas liudytojų parodymų patikimumas. Pirma, apeliantas teigia, kad P. S. nurodė pats matęs ryšulių nešimą. Priešingai, liudytojas tik bendrai nurodė, kad tai matė kiti pareigūnai, o jis pats girdėjo duslius, tarsi krentančių sunkių daiktų garsus (kai buvo iškraunami ryšuliai), matė žmogaus galvą ant traukinio vagono. Kaip minėta, ryšulių nešimą matė kiti pareigūnai – T. A. ir R. J.; tuo tarpu P. S. parodymai, kad kolegos apie tai pranešė per raciją, dar kartą patvirtina jų nurodytas aplinkybes. Antra, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. Š., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (1 t., b. l. 26–29), apibūdino tik vieną iš stebėtų asmenų, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kitų požymius. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu. A. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, kad kitų asmenų apibūdinti negali, nes jie buvo atokiau, tuo tarpu teisme nurodė tik tiek, jog vienas iš jų buvo kiek stambesnis, o kitas atrodė jaunesnis, nei kiti. Šie požymiai nėra tokie detalūs, kurių A. Š. objektyviai negalėjo pastebėti per atstumą. Kita vertus, dėl bendro šių aplinkybių pobūdžio kur kas didesnę reikšmę turi P. S., T. A. ir R. J. parodymai apie stebėto asmens dėvimus mėlynos spalvos džinsus ir megztinį, kurie leidžia iš kitų asmenų patikimai išskirti R. G.. Trečia, apeliantas neteisus teigdamas, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina T. A. ir R. J. parodymų, jog jis slėpdamasis apleisto pastato rūsyje sušlapo; į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole (3 t., b. l. 100) užfiksuota, kad kratos metu iš R. G. paimti piniginė ir pinigai buvo šlapi. Ketvirta, apeliantas ginčija R. J. parodymus, kad prieš sulaikymą R. G. numetė darbines pirštines, pažymėdamas, jog jos nebuvo aptiktos ir jis jų nemūvėjo, neva nešdamas ryšulius. Tačiau R. J. ir nenurodė, kad R. G. nešdamas ryšulius mūvėjo pirštines, be to, jų nesuradimas savaime nepaneigia liudytojų parodymų apie R. G. dalyvavimą padarant nusikaltimą, nes aplinkybė, ar, jis ryšulius nešė mūvėdamas pirštines, ar ne, nepaneigia paties jų nešimo fakto įrodytumo. Todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas neturi reikšmės, vertinant R. J. parodymų patikimumą. Penkta, apelianto tvirtinimas apie liudytojų kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi yra deklaratyvus. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad jie turėtų tikslą pakenkti R. G.. Apeliacinio skundo versiją, kad pareigūnai R. G. sulaikė vietoje kito asmens, paneigia visuma byloje esančių įrodymų. Šešta, apelianto argumentas, kad iki jo sulaikymo pareigūnai neturėjo jokių duomenų apie jo ryšį su padarytu nusikaltimu, nepaneigia liudytojų parodymų, pagrindžiančių R. G. dalyvavimą jį padarant. Pagaliau, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas prieš apklausdamas P. S. ir T. A. perskaitė visus jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Priešingai, 2022 m. sausio 31 d. teisiamojo posėdžio garso įraše užfiksuota, kad teisėjas apklausų pradžioje liudytojams BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies tvarka iš protokolų tik tikslino įvykio laiką, kurio liudytojai nurodė neprisimeną, taigi visų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neskelbė.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo, yra nuoseklūs, taip pat atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu pačių nuteistųjų parodymai nėra nuoseklūs. R. G. versiją, kad jis prie pastato laukė E. J. ir turėjo tik vairuoti automobilį, pirmą kartą iškėlė apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 162–164). Ne kartą apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (2 t., b. l. 10–11, 17–18) R. G. duoti parodymus atsisakė. Tuo tarpu E. J. pirminės apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu (1 t., b. l. 162–163) apskritai neigė apie R. G. dalyvavimą padarant nusikaltimą, parodė, kad nuteistąjį pažįsta, bet negalėjo paaiškinti, kodėl jis buvo sulaikytas, parodė, jog iki tol jo neva nematė. Vėliau E. J. keitė savo parodymus, kad R. G. turėjo tik vairuoti automobilį (1 t., b. l. 173–174; 2 t., b. l. 150–151). Tai paneigia nuteistųjų parodymų patikimumą ir suteikia pagrindo manyti, kad jie derino savo pozicijas siekdami, jog R. G. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Be to, šiuos nuteistųjų parodymus patikimai paneigia aukščiau pateikti liudytojų parodymai.

12. Apeliaciniame skunde, remiantis liudytojo P. S. parodymais, kad jis bandė filmuoti įvykį, tačiau jam nepavyko to padaryti, teigiama, jog vaizdo įraše būtų užfiksuoti nuteistąjį R. G. teisinantys duomenys, tačiau jo nėra, kaip ir tarnybinio pranešimo dėl nepavykusio vaizdo fiksavimo. Pirmiausia pažymėtina, kad pareigūnai neprivalėjo filmuoti įvykio ar surašyti tarnybinį pranešimą dėl nepavykusio vaizdo fiksavimo. Apeliantas teigia, kad įvykis galimai buvo nufilmuotas, tačiau vaizdo įrašai nepridėti prie bylos medžiagos, tarytum slepiant jį teisinančius duomenis. Tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti P. S. parodymais, kad vaizdo fiksavimas nepavyko; nuteistojo argumentai, neva tyčia buvo slepiamas vaizdo įrašas, atsižvelgiant į liudytojų parodymų visumą, vertintini kaip deklaratyvūs. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, kad liko neapklausti įvykio vietoje buvę geležinkelio darbuotojai, o R. G. nebuvo parodytas jiems atpažinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis; teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tai reiškia, kad įrodinėjimo procesas turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2020, 10 pastraipa). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios tikimybės nėra. Be to, iš nuteistojo E. J. ir liudytojo T. A. parodymų matyti, jog geležinkelio darbuotojai dirbo prie geležinkelio bėgių, bet ne prie pastato, prie kurio R. G. neva laukė E. J.. Jog geležinkelio darbuotojai jį ten matė, nenurodė ir pats apeliantas.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia nuteistojo R. G. dalyvavimą padarant nusikaltimą. Liudytojų P. S., T. A., A. Š. ir R. J., iš dalies E. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 10–17), Klaipėdos teritorinės muitinės raštas dėl cigarečių vertės nustatymo (1 t., b. l. 41) ir kiti byloje esantys įrodymai taip pat pagrindžia, kad ryšuliuose buvo akcizais apmokestinamos prekės, jog jų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kad šios prekės buvo gabenamos E. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir, kaip pasitvirtino, R. G., jog jie tai darė veikdami bendrininkų grupe ir pažeisdami nustatytą tvarką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo dėl to išdėstytais motyvais ir atsižvelgdama į tai, kad jie apeliaciniame skunde neginčijami, šiais aspektais plačiau nepasisako.

14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, teisėtai ir pagrįstai R. G. ir E. J. nuteisė pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Dėl nuteistiesiems R. G. ir E. J. paskirtų bausmių

15. Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji R. G. ir E. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jiems paskirtų baudų dydžiu, kurį vertina, kaip aiškiai per didelį. Teisėjų kolegija tokiam apeliantų vertinimui nepritaria.

16. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas ją patikrina tiek, kiek žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. G. ir E. J. parinko BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį (300 MGL) nustatė artimą minimaliam (už sunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas)).

17. Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirma, apelianto vertinimu, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (LAT 2022 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022, 17 pastraipa). E. J. iki šiol neigia nusikaltimą padaręs kartu su bendrininku nuteistuoju R. G., nors byloje esančių įrodymų visuma tai akivaizdžiai patvirtina. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Antra, apeliaciniame skunde pažymėta, kad E. J. nebuvo nusikaltimo organizatorius, negavo iš to naudos, cigarečių kiekis yra nedidelis ir jos nepateko į apyvartą, todėl žala valstybei nepadaryta. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia ir tokią aplinkybę, kuri nenurodyta šio straipsnio 1 dalyje (LAT 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021, 236 pastraipa). Priešingai, negu mano apeliantas, cigarečių kiekis yra didelis – net 22 466 pakeliai bendros 78 277,10 Eur vertės, kas ženkliai viršija įstatyme numatytą baudžiamosios atsakomybės ribą; be to, žala valstybei nekilo tik teisėsaugos institucijų dėka. Tuo tarpu E. J. kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikaltimą forma ir rūšis jau buvo įvertinti individualizuojant jam paskirtą bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 58 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 2 dalyje.

18. Nuteistieji R. G. ir E. J. apeliaciniuose skunduose iš esmės akcentuoja tik jų asmenybę apibūdinančias aplinkybes, susijusias su šeimine padėtimi, darbu, turtine padėtimi, taip joms suteikdami dominuojančią reikšmę. Tačiau pabrėžtina, kad individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, kaltės forma, kaltininko asmenybė, nusikalstama veika padaryta žala, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (LAT 2022 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022, 9 pastraipa). Pažymėtina ir tai, kad apeliantų asmenybės negali būti apibūdintos išimtinai teigiamai. R. G. ir E. J. praeityje yra teisti, E. J. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui (1 t., b. l. 137–140, 197–199); jie ne kartą bausti administracine tvarka, taip pat už veikiant kartu, o E. J. – ir atskirai padarytus analogiškus nusižengimus gabenant akcizais apmokestinamas cigaretes (1 t., b. l. 127–136, 192–196). Tai rodo ne tik tai, kad R. G. ir E. J. nesijautė įspėti dėl savo elgesio, bet ir jų padarytų teisės pažeidimų sunkėjimą – peraugimą į nusikalstamą.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems R. G. ir E. J., tinkamai įvertino tiek veikos pavojingumą, tiek bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai paskyrė BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį, kurios dydį pagrįstai nustatė artimą minimaliam.

20. Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde prašo nustatyti dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą; nurodo, kad šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 65). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies pagrindu nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą ar išdėstyti baudą galima ir bausmės vykdymo stadijoje, tą gali padaryti tiek pirmosios instancijos teismas, gavęs įtikinamais ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą apie negalėjimą sumokėti baudą per įstatyme nustatytą terminą su aiškiai matomu noru sumokėti baudą, tiek ir antstolis, jei teismo nuosprendis dėl baudos nesumokėjimo laiku bus perduotas vykdyti priverstinai. Šiuo metu sprendimas pratęsti įstatyme numatytą savanoriško baudos sumokėjimo terminą būtų skubotas ir priimtas neįvertinus visų realių nuteistojo galimybių nuteistajam sumokėti baudą taip kaip tą numato įstatymas ir būtų pagrįstas vien tik remiantis deklaratyviais nuteistojo argumentais.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

21. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, teigdamas, kad tai pažeidžia jo teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą, be to, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

23. Pirmiausia pažymėtina, tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020). R. G. gynėjo dalyvavimas būtinu pripažintas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (2 t., b. l. 100), todėl nepatenka į BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kada dėl to susidariusios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos negali būti išieškotos iš kaltinamojo. Be to, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į R. G. turtinę padėtį apibūdinančius darbą bendrovės direktoriaus pareigose ir jauną darbingą amžių, todėl teisėtai ir pagrįstai iš jo išieškojo dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

24. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 113,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš nuteistojo E. J. valstybės naudai (3 t., b. l. 94–98). Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021, 17 pastraipa). Atsižvelgdama į tai, kad E. J. yra paskirta pakankamai ženkli piniginė bauda, gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese būtinas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš E. J. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų E. J. (E. J.) ir R. G. (R. G.) apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo E. J. (E. J.) išieškoti 113,33 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.

Teisėjai Justas NamavičiusVitalija NorkūnaitėErnestas Rimšelis