- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 2-508-971/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07506-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- O. B.
- Advokatai
- Marina Saveljeva, Robertas Skėrys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui O. B. (O. B.), trečiasis asmuo ieškovės pusėje T. Ž., dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Eur nuo 2019-09-01 iki 2024-07-01 ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 10000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad, nors jau sulaukė pilnametystės, tačiau dar mokosi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultete. Studijos yra mokamos, metinė studijų kaina yra 2850 Eur, todėl jai reikalinga tėvo materialinė parama. Ieškovė neturi jokio turto, pajamų ir galimybių uždirbti lėšų mokslui ir pragyvenimui, nes studijuoja dieniniame skyriuje, nėra galimybių gauti paskolos mokslui, todėl be tėvo pagalbos negalės tęsti mokslų. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo 2017-02-03 nutartimi yra paskirta savo senelės I. Ž. rūpintoja, todėl dar ir dėl tos priežasties negali niekur įsidarbinti, nes daug laiko skiria senelės priežiūrai. Pažymėjo, kad atsakovas gauna pakankamai dideles pajamas, yra pelningos įmonės akcininkas, turi nekilnojamojo turto. Tuo tarpu ieškovės mama T. Ž. dėl savo sveikatos būklės dirbti negali, jos pajamas sudaro 154,28 Eur netekto darbingumo pensija, kitų pajamų ji neturi, todėl motina negali padėti ieškovei finansiškai. Ieškovė mano, kad atsakovas turi visas galimybes skirti jos išlaikymui po 600 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir toks išlaikymo dydis atitiks abiejų tėvų dabartinę turtinę padėtį bei ieškovės poreikius. Kadangi atsakovas daugiau nei 20 metų ieškove nesirūpino, nedalyvavo jos gyvenime, nepadėjo materialiai, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, baimę, kad negalės normaliai gyventi ir vystytis, gauti aukštąjį išsilavinimą ir įsitvirtinti gyvenime, pažeminimą. Dėl šių priežasčių prašo priteisti iš atsakovo 10000 Eur jai padarytos neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 189-191).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, ir prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė ieškiniu įrodinėjamų aplinkybių, jog dėl studijų Kazimiero Simonavičiaus universitete negali dirbti. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį, t. y. apie gaunamas pajamas, taip pat nepateikė duomenų, kad išnaudojo visas galimybes save išlaikyti, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų darbui susirasti ar socialinei paramai gauti, nepateikė įrodymų, kad siekė gauti valstybės remiamą paskolą studijų kainai apmokėti. Mano, kad ieškovė nedirba ne dėl to, kad neturi galimybių dirbti derindama studijas su darbu, bet todėl, kad elgiasi nerūpestingai ir išlaikymo naštą siekia perkelti kitiems asmenims. Taip pat nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad patikslintas ieškinys grindžiamas analogiška aplinkybe, kaip ir 2018 m. teismų išnagrinėtoje byloje, t. y. kad dirbti ieškovė negalinti dėl to, kad prižiūri senelę I. Ž., kurios rūpintoja ji buvo paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutartimi. Kadangi minėto ieškinio argumento reikšmė atsakovo išlaikymo prievolės atsiradimui jau buvo įvertinta Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-18 nutartimi, mano, kad nėra pagrindo ir šioje byloje ieškovės paskyrimo senelės rūpintoja vertinti kaip vienos iš aplinkybių, sukuriančios prievolę atsakovui teikti ieškovei išlaikymą. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad išgyveno depresiją, jai buvo paskirtas medicininis gydymas, teikiamos psichologo paslaugos ir pan., taip pat nenurodyta, dėl kokių konkrečių atsakovo veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos iš atsakovo priteisimo ieškovė jau buvo pareiškusi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. nagrinėtoje civilinėje byloje, nurodydama analogiškas aplinkybes, kad atsakovas 20 metų ja nesirūpino, nebendravo su ja, materialiai nepadėjo. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-18 sprendimu ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos iš atsakovo priteisimo buvo atmestas, mano, kad teismas turėtų atsisakyti priimti ieškovės patikslintą ieškinį, o priėmęs, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 293 straipsnio 3 punktu, šioje dalyje bylą nutraukti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1098-637/2018, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (2 t., b. l. 56-61).
Trečiasis asmuo T. Ž. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti visiškai (2 t., b. l. 64).
Ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo į 2020-06-10 teismo posėdį neatvyko, visi proceso dalyviai apie posėdį buvo informuoti tinkamai, be to, šalys veda bylą per atstovus, todėl byla išnagrinėta ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Marina Saveljeva palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas, kadangi yra kitos aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Robertas Skėrys posėdžio metu atsiliepime nurodytais motyvais prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė ieškinio, pareikštas ieškinys yra tapatus ankstesniam ieškiniui – pasikeitė tik viena aplinkybė – mokymo įstaiga. Taip pat prašė inicijuoti trečiajam asmeniui T. Ž. administracinio nusižengimo bylą dėl karantino taisyklių pažeidimo bei skirti T. Ž. maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstus nušalinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo atmestinas, civilinė byla dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktina.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. B. yra atsakovo O. B. ir trečiojo asmens T. Ž. dukra (1 t., b. l. 42). Ieškovės tėvų – atsakovo ir trečiojo asmens santuoka nutraukta. Ieškovei 2015-01-17 sukako 18 metų. Ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo mėn. yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto teisės studijų programos nuolatinių sesijinių studijų skyriaus pirmo kurso studentė; studijos mokamos (metinė studijų kaina, pritaikius 30 proc. nuolaidą, yra 1995 Eur), ieškovei stipendija neskiriama; numatoma studijų pabaiga 2024 m. birželio mėn. (1 t., b. l. 43-44, 45, 2 t., b. l. 156). Nekilnojamojo turto ieškovė neturi (1 t., b. l. 61), duomenų apie kitą privalomai registruotiną turtą (transporto priemones) ieškovė nepateikė, byloje nėra duomenų, kad ieškovė gautų kokias nors pajamas ar jai būtų paskirta socialinė pašalpa (2 t., b. l. 158-162). Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutartimi ieškovė yra paskirta senelės I. Ž. rūpintoja (1 t., b. l. 49-51).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgiu yra ypatingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Taigi skirtingai nuo pareigos besąlygiškai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės, atsiradimas siejamas ne tik su tėvų galimybe išlaikyti, bet ir pačių vaikų galimybe patiems gauti pajamų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012-03-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).
Ieškovė teigia, kad jai reikalinga tėvo materialinė parama, kadangi ji studijuoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultete, studijos yra mokamos, o ji jokio turto, pajamų ir galimybių uždirbti lėšų mokslui ir pragyvenimui neturi, nes studijuoja dieniniame skyriuje, teigia nesant galimybių gauti paskolos mokslui, be to, teismo 2017-02-03 nutartimi yra paskirta savo senelės I. Ž. rūpintoja, todėl dar ir dėl to negali niekur įsidarbinti, nes daug laiko skiria senelės priežiūrai. Pažymėtina, kad ieškovė pilnamete tapo 2015-01-17, šiuo metu yra sulaukusi 23 metų, o 2021-01-17 jai sukaks 24 metai, kuomet pagal minėtą CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ji apskritai negalės pretenduoti į tėvų materialinę paramą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, kad gautų savarankiškų pajamų (išskyrus kreipimąsi dėl socialinės pašalpos skyrimo). Ieškovė teigia, kad dirbti negali, nes studijuoja dieniniame skyriuje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės studijos yra sesijinės – paskaitos vyksta savaitgaliais, egzaminų sesijos taip pat vyksta tik savaitgaliais, ką patvirtina ieškovės pateiktas paskaitų tvarkaraštis (2 t., b. l. 151) ir viešai skelbiama informacija Kazimiero Simonavičiaus universiteto interneto svetainėje (https://ksu.lt/priemimas/duk/#1464957932697-08290d1a-97dc). Teismo vertinimu, ieškovės pasirinka studijų forma – nuolatinės sesijinės studijos, priešingai nei teigia ieškovė, suteikia galimybę derinti studijas ir darbą, todėl ieškovės teiginiai, kad ji negali dirbti, nes studijuoja, atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovė taip pat teigia, kad negali dirbti, nes yra paskirta savo senelės rūpintoja. Dėl šio ieškovės argumento sutiktina su atsakovo atstovo pozicija, kad minėto ieškinio argumento reikšmė atsakovo išlaikymo prievolės atsiradimui jau buvo įvertinta Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-80-459/2018. Apeliacinės instancijos teismas 2019-03-18 nutartyje konstatavo, jog ieškovės argumentas, kad ji turi rūpintis senele ir dėl to negali dirbti (vietoj to, kad dirbtų ir ieškotų kito žmogaus, kuris pasirūpintų senele) tik patvirtina, kad ieškovė elgiasi nerūpestingai, pati nesirūpina savo turtine padėtimi, vengia save išlaikyti ir išlaikymo naštą siekia perkelti kitiems asmenims; teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė savo noru pasirinko tapti senelės rūpintoja, nereiškia, kad jos savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta turėtų būti perkelta atsakovui. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas neturi pagrindo ieškovės nurodytus argumentus dėl senelės priežiūros vertinti kitaip nei juos įvertino apeliacinės instancijos teismas, todėl minėti ieškovės argumentai taip pat yra nepagrįsti.
Nors ieškovė teigia, kad nėra galimybių gauti paskolos mokslui, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų ar duomenų, kad ji apskritai kreipėsi dėl tokios paskolos gavimo, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė teigia, kad jos išlaikymui reikalinga 600 Eur suma per mėnesį ir kad motina jai finansiškai padėti negali dėl savo pačios sunkios finansinės padėties, tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė duomenų, įrodymų, pagrindžiančių patiriamas tokio dydžio išlaidas, o juo labiau tokias gaunamas pajamas. Ieškovės pateikti kvitai dėl maisto ir kitų prekių pirkimo (2 t., b. l. 25-49) neįrodo, kad šiuos produktus, prekes perka būtent ji ir kad jie skirti tik jai vienai, o ne vartojami ir naudojami visų šeimos narių (motinos, senelės) kartu. Išlaidos kompiuterinės technikos, teisinės literatūros įsigijimui (2 t., b. l. 22-24) vertintinos kaip vienkartinės išlaidos ir nepagrindžia ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio (600 Eur per mėnesį). Ieškovė teigia, kad per mėnesį jai reikalinga 600 Eur suma pragyvenimui, ji pati jokių pajamų negauna, motinai jai finansiškai padėti negali, todėl lieka neaišku, iš kokių pajamų ieškovė realiai iki šiol gyvena. Ieškovė yra 23 metų, duomenų, kad ji būtų nedarbinga, turėtų sveikatos problemų, byloje nėra. Ieškovė šioje byloje turi pareigą įrodyti, kad yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis aukštojoje mokykloje, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tokių galimybių ieškovė ne tik, kad neišnaudojo, bet apskritai darbo net neieškojo ir nesiėmė jokių priemonių pataisyti savo turtinę padėtį.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir fakto, jog ji yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (CPK 178 straipsnis), todėl nenustačius pirmosios grupės sąlygos – išlaikymo poreikio, toks išlaikymas negali būti priteisiamas ir yra pagrindas atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo net nenagrinėjant antrosios sąlygos – atsakovo realios galimybės tokią paramą teikti (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-80-459/2018).
Atmetus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nėra pagrindo spręsti dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas pagrįstumo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos, kadangi atsakovas daugiau nei 20 metų ja nesirūpino, nedalyvavo jos gyvenime, nepadėjo materialiai ir dėl to ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, baimę, kad negalės normaliai gyventi ir vystytis, gauti aukštąjį išsilavinimą ir įsitvirtinti gyvenime, pažeminimą.
Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2017-11-02 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui O. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo ir neturtinės žalos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-1098-637/2018). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 14000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-10-31, 5 procentų metines palūkanas, priteisti išlaikymą po 1000 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2018-06-30 (kol mokysis Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje), 20000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė grindė aplinkybėmis, kad atsakovas 20 metų ja nesirūpino, nebendravo su ja, materialiai nepadėdavo, dėl to turėjo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-05-18 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2019-03-18, ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos ir reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmetė.
CPK 18 straipsnis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, todėl sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-494/2010 ir kt.).
Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10000 Eur, o ne 20000 Eur neturtinės žalos, nesudaro pagrindo manyti, kad ieškinių reikalavimai yra netapatūs. Tiek šioje byloje, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1098-637/2018 reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiami iš esmės vienodomis faktinėmis aplinkybėmis, reikalavimas reiškiamas tam pačiam atsakovui O. B.. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tapatus analogiškam reikalavimui jau išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1098-637/2018. Paaiškėjus šiai aplinkybei jau po to, kai byloje buvo priimtas patikslintas ieškinys, civilinė byla dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012), todėl teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų ir nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, o bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukus, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1050 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 38 Eur žyminis mokestis už 2019-11-06 atskirąjį skundą (1 t., b. l. 126), kuris Klaipėdos apygardos teismo 2020-01-23 nutartimi buvo patenkintas. Ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (914,85 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 2, 4 dalys).
Atsakovo atstovas taip pat prašė inicijuoti trečiajam asmeniui T. Ž. administracinio nusižengimo bylą dėl karantino taisyklių pažeidimo bei skirti T. Ž. maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstus nušalinimus. Pažymėtina, kad 2020-05-25 pradėjus teismo posėdį, buvo padaryta pertrauka ir T. Ž. nustatyta tvarka pasimatavo temperatūrą, jos temperatūra buvo normali. T. Ž. padarytas Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2020-04-29 įsakymu Nr. 1V-64 nustatytos teismo veiklos organizavimo tvarkos pažeidimas vertintinas kaip formalus, teismas neturi duomenų, kad buvo sukeltas pavojus proceso dalyvių ir teismo darbuotojų sveikatai, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo trečiajam asmeniui inicijuoti administracinio nusižengimo bylą, o atsakovo atstovas, manydamas priešingai, gali ir pats tą padaryti, informuodamas atsakingas institucijas. Trečiasis asmuo T. Ž., reikšdama teismui nušalinimus, naudojosi įstatyme įtvirtinta procesine teise, nors ir ne visai tinkamai. Pareiškimai dėl nušalinimų yra išspręsti, byla yra išnagrinėta, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo trečiajam asmeniui skirti baudą.
Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-24 nutartis, kuria byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo nekilnojamojo turto areštas, yra panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2020-01-23 nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 293 straipsnio 3 punktu, 307 straipsniu teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo atmesti.
Civilinę bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Priteisti iš ieškovės D. B. 1088 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui O. B. (O. B.).
Ieškovei D. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.
A. O. Bode atstovo advokato Roberto Skėrio prašymus dėl administracinio nusižengimo bylos inicijavimo ir baudos skyrimo trečiajam asmeniui T. Ž. atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.