Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2264-1201/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-21
Bylos Nr.
1-2264-1201/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Kaltinamasis
D. Ž.
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Dimitrijus Fomkinas, Aivaras Miškūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2264-1201/2023
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-003811-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,sekretoriaujant Dominykai Švedkovaidalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,kaltinamajam D. Ž., jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkin,nukentėjusiajam A. S., jo atstovui advokato padėjėjui Aivarui Miškūnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. D. Ž. 2023 m. sausio 22 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje – prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpose prie kavinės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės priežasties pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad konflikto metu vieną kartą kumščiu trenkė į veidą A. S., padarydamas poodinę kraujosruvą su patinimu apatinio žandikaulio kairėje pusėje, muštinę žaizdą dešinio momens srityje, muštinę žaizdelę alkūnėje, taip nežymiai sutrikdydamas A. S. sveikatą bei tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sekmadienio vakarą su draugais – T. P. J. (T. P. J.), D., V. ir V. – atvažiavo į kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini). Atsisėdo prie paskutinio staliuko nuo įėjimo. Bevakarieniaujant kaltinamasis nusprendė nueiti į parduotuvę nusipirkti maisto produktų. Šalia išėjimo iš kavinės prie stalo sėdėjo nukentėjusysis su drauge (kokių 15–20 metrų atstumu nuo jų staliuko). Praeinant nukentėjusysis kaltinamajam išsakė replikas, į kurias pirmą kartą jis nekreipė dėmesio. Einant link eskalatoriaus prisiminė, kad automobilio raktai liko prie staliuko, todėl turėjo grįžti jų paimti, kadangi norėjo nupirktas prekes palikti automobilyje. Grįžtant pasiimti raktų jam vėl buvo išsakomos replikos, todėl šįkart kaltinamasis sustojo ir pasakė nukentėjusiajam, kad jeigu šis yra išgėręs, galėtų pasinaudoti taksi paslaugomis ir važiuoti namo, neįžeidinėti aplinkinių. Kad nukentėjusysis yra išgėręs, sprendė iš to, kad ant jo stalo stovėjo alaus bokalai. Po šių žodžių, nepaisant toliau išsakomų replikų, grįžo prie savo staliuko. Pasiėmė raktus nuo automobilio, vėl ėjo į parduotuvę, praeinant pro nukentėjusiojo stalą vėl išgirdo replikas, sustojo, priėjo dar vienas nepažįstamas žmogus, kuris paklausė nukentėjusiojo, kas atsitiko, kodėl jis taip elgiasi. Tuo metu buvo priėjusi ir kaltinamojo draugė V., kuri taip pat ėmė replikuoti, tačiau kaltinamasis paprašė jos grįžti prie savo staliuko. Nukentėjusysis ėmė elgtis agresyviai, grasinti susidorojimu, tačiau ilgainiui viskas nurimo, nukentėjusysis ir nepažįstamas asmuo atsisėdo prie savo stalų, o kaltinamasis toliau ėjo link savo tikslo – į parduotuvę. Išėjęs iš kavinės ir eidamas link eskalatoriaus išgirdo, kad link jo (iš nugaros) artėja nukentėjusysis, kuris buvo piktybiškai nusiteikęs ir sakė, kad su juo (kaltinamuoju) susidoros. Tai vyko apie 15 metrų atstumu nuo kavinės įėjimo. Kaltinamasis sustojo, atsisuko ir sudavė nukentėjusiajam, link pastarojo nėjo. Nematė, kad nukentėjusysis kažką neštųsi, jo rankos buvo plačiai ištiestos į šalis. Prisipažįsta, kad blogai pasielgė iš karto trenkęs žmogui be priežasties. Sureagavo neproporcingai, galėjo pasielgti kitaip – išklausyti, ko žmogus nori, arba nekreipti dėmesio ir eiti toliau. Sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Šį smūgį galėjo matyti pašaliniai asmenys. Sutinka, kad toks elgesys gali sutrikdyti aplinkinius, nes visuomenėje nėra normalu muštis, kai tau negresia pavojus. Galėjo sutrikdyti ir padavėjų darbą, kadangi jų dėmesys buvo skirtas šiai situacijai, o ne darbui. Nukentėjusysis iš karto nugriuvo, o kaltinamasis ėmė prašyti, kad kas nors kviestų policiją. Po visko dar prasidėjo grumtynės tarp nukentėjusiojo draugės ir kaltinamojo draugės. Kaltinamasis bandė jas skirti. Iš kavinės išbėgo lankytojai, klausė, kas atsitiko, gal reikia pagalbos. Kai viskas baigėsi, nuėjo prie staliuko laukti, kol atvažiuos policija, jiems atvažiavus iš karto prisipažino ir pateikė visus savo duomenis, paprašė, kad patikrintų jo blaivumą. Dėl tokio savo poelgio gailisi, nukentėjusiojo nuoširdžiai atsiprašo. Savo motiną E. Ž. (Ž.) laiko autoritetu, nenori jos nuvilti, jaučiasi prieš ją atsakingas. Mama skatina jį eiti doros keliu, visą gyvenimą mokė, kad negalima skriausti kitų žmonių, jų įžeidinėti, todėl yra įsitikinęs, kad ir toliau jam darys teigiamą įtaką. Su mama bendrauja kiekvieną dieną, po kelis kartus per dieną, tiek gyvai, tiek telefonu, gyvena netoli vienas nuo kito, todėl lanko mamą tiek namuose, tiek darbe, kartu leidžia laisvalaikį.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4. Kaltinamojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. sausio 22 d. vakare, kelintą valandą pasakyti negali, jis su draugais atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsisėdo prie paskutinio staliuko kairėje. Jie visi norėjo pavalgyti, o jis dar norėjo nueiti į parduotuvę apsipirkti. Jis vilkėjo žydros spalvos languotą sportinį kostiumą. Kaltinamasis pavalgė ir draugams (T., V., D., V.) pasakė, kad eina į parduotuvę apsipirkti. Netoli išėjimo kairėje pusėje prie staliuko sėdėjo vyras su moterimi. Šis vyras, kaltinamajam dar nepriėjus išėjimo, ėmė garsiai vartoti necenzūrinius žodžius. Jis tam vyrui nieko nepasakė. Atėjus prie eskalatoriaus prisiminė, kad striukėje paliko raktus nuo automobilio. Grįžus į kavinę tas pats vyras vėl ėmė ant jo šaukti tokiais pačiais necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis priėjo prie to vyro staliuko ir jam ramiai pasakė, kad jau išgėrė pakankamai, paimtų taksi ir važiuotų namo. Tai pasakęs nuėjo prie savo striukės. Jo draugai klausė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad prisikabino girtas vyras. Paėmė raktus ir vėl ėjo link išėjimo, kai tas pats vyras vėl ant jo (kaltinamojo) ėmė šaukti necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis sustojo, taip pat priėjo nepažįstamas vyras, kiek pamena, vilkintis raudoną striukę, ir to vyro, kuris šaukė necenzūriniais žodžiais, paprašė nurimti. Tuo metu atbėgo V. ir ėmė šaukti ant to vyro, kuris kabinėjosi prie kaltinamojo. Kaltinamasis V. pasakė, kad nelįstų, ir ji nuėjo atgal prie jų staliuko. Vyras ėmė jam (kaltinamajam) ir tam kitam vyrui raudona striuke grasinti. Matėsi, kad asmuo buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Po kurio laiko tas vyras nurimo, vyras raudona striuke nuėjo prie savo staliuko, o jis (kaltinamasis) išėjo iš kavinės ir ėjo link eskalatoriaus. Jam paėjus gal kokius 5 žingsnius išgirdo, kad paskui jį eina tas pats vyras ir grasina susidorojimu. Jis (kaltinamasis) sustojo, atsisuko, pamatė, kad to vyro dešinė ranka suspausta į kumštį, todėl nieko nelaukęs dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veidą. Tas vyras iš karto nukrito nugara ant grindų. Pamatė, kad jam iš galvos bėga kraujas. Atėjo vyrai, pasuko jį ant šono. Kas vyko toliau, sunku tiksliai pasakyti, nes išsigando. Pamatė, kad V. stumdosi su to vyro moterimi. Bandė jas skirti. Pasakė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Tas vyras atsistojo, atsigavo. Jis (kaltinamasis) nuėjo į kavinę, atsisėdo ir laukė policijos. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tas vyras vėl ėmė grasinti. Atvyko greitoji medicinos pagalba, tą vyrą išvežė į ligoninę, nes jam buvo prakirsta galva.

5. Nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. sausio 22 d., apie 18.00 val., jis su savo sugyventine O. N. atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Prieš tai buvo kavinėje (duomenys neskelbtini), kurioje išgėrė po bokalą alaus. Atėjo iš namų, kur taip pat vartojo nestiprius alkoholinius gėrimus. Jiems esant kavinėje (duomenys neskelbtini), išgėrė po kelis bokalus alaus. Apie 21.00 val. pastebėjo kitoje pusėje sėdinčią apie 5 asmenų kompaniją, prie staliuko stovėjo vaikinas „salotinės“ spalvos languotu sportiniu kostiumu. Jis (nukentėjusysis) praeidamas pasakė jam, kad jo gražus kostiumėlis. Pasakė tai kaip komplimentą, nenorėdamas jo įžeisti. Grįžo prie savo staliuko. Tada minėtas vaikinas pamojo jam ranka, kad prieitų, jis paėjo kelis žingsnius. Vaikinas kažką pasakė, tačiau jis (nukentėjusysis) neišgirdo, kadangi kavinėje buvo triukšminga. Kadangi visa kitoje pusėje prie staliuko sėdėjusi kompanija buvo nerimastinga, jis padarė prielaidą, kad jį pasikvietę norėjo aiškintis santykius. Jis (nukentėjusysis) pasakė „jeigu muštis, nesimušu“ ir iškėlė abi plaštakas prieš save bei atsitraukė. Grįžo prie savo staliuko. Nuo to momento įvykio aplinkybes prisimena miglotai. Vaikinas kvietė jį išeiti, suprato, kad jis (vaikinas) nori susipažinti arba pakalbėti. Nuėjo paskui jį (vaikiną) nieko blogo nesitikėdamas. Kas vyko vėliau, neprisimena. Kad jam smūgiavo ir kad gulėjo be sąmonės, sužinojo tik iš O. N. Prisimena, kad atvyko policija, kad jį išvežė į ligoninę, jam buvo susiūta 10 cm ilgio kirstinė žaizda pakaušio srityje, dešinėje pusėje, darytas pėdų rentgenas, kadangi jautė skausmą dešinėje pėdoje. Taip pat nusibrozdino dešinę alkūnę, skaudėjo žandikaulį kairėje pusėje. Grįžęs iš ligoninės, kelias dienas negalėjo vaikščioti dėl galvos svaigimo ir pykinimo. Po įvykio sugyventinė jam papasakojo, kad tas vaikinas su sportiniu kostiumu trenkė jam, po ko jis nukrito be sąmonės ir jam pradėjo kraujuoti iš galvos. Jis pats niekam netrenkė ir, jo manymu, neatliko jokių įžeidžiančių, provokuojančių veiksmų.

6. Liudytojos O. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. sausio 22 d., apie 17.30 val., su savo sugyventiniu A. S. atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Prieš tai buvo kavinėje (duomenys neskelbtini), abiejose vietose, o taip pat ir namuose, vartojo nestiprius alkoholinius gėrimus. Picerijoje už kairėje pusėje esančio staliuko sėdėjo vyras, vilkintis tamsios spalvos sportinį kostiumą, išmargintą langeliais. A. S. pagyrė jo kostiumėlį. Minėtas vaikinas priėjo prie jų ir pasakė A. S. „išeikim“. A. S. jo paklausė, ar šis nori muštis. Vaikinas nieko neatsakė. Tada A. S. pasakė „nesimušu“. A. S. nelinkęs dalyvauti muštynėse. Vaikinas nuėjo link išėjimo, o A. S. ėjo jam iš paskos. Jiems tik išėjus iš picerijos patalpų, tas vaikinas užsimojo ir ji net nesuprato, ar jis trenkė A. S., ar dar spyrė koja, bet A. S. nukrito ant plytelių ir nebejudėjo. Ji pribėgo prie A. S., prie jo galvos ant grindų buvo kraujo bala. Ji labai išsigando. Susigrūmė su mergina iš to vaikino, kuris sudavė A. S., kompanijos. Atvyko policijos pareigūnai ir medikai, išvežė juos su A. S. į ligoninę. A. S. buvo susiūta kirstinė žaizda galvos srityje, dešinėje pusėje. Po įvykio jis tris dienas negalėjo atsikelti, nes jam svaigo galva, skaudėjo visą kūną. Du mėnesius negalėjo dirbti. Picerijoje buvo nemažai žmonių, kurie matė šį įvykį.

7. Liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. sausio 22 d., apie 20.30 val., kartu su trimis draugais ir D. (kurio nepažįsta) užėjo į piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo momentu D. pasakė, kad eis į parduotuvę apsipirkti. Jis atsistojo ir išėjo iš picerijos. Beišeinant iš picerijos, D. užkalbino vyras, kuris kartu su šviesiaplauke moterimi sėdėjo prie staliuko prie įėjimo. Ką sakė, negirdėjo, kadangi tarp jų staliukų buvo didelis atstumas. Jis jau buvo išėjęs iš picerijos patalpų, tačiau grįžo prie jų, kadangi, kaip paaiškėjo, pamiršo piniginę. Kaip suprato, jam praeinant pro tą staliuką, vyras jam vėl kažką pasakė. Kažkas iš jų kompanijos paklausė, ko norėjo tas vyras. D. atsakė, kad jis juokėsi iš jo (D.) aprangos. D. pasiėmė piniginę ir vėl išeidinėjo iš picerijos, o tas vyras sušvilpė tarsi atkreipdamas jo dėmesį. D. atsisuko ir tas vyras rankos gestu parodė, kad šis ateitų. D. liko stovėti ten, kur buvo. Vyras pats atsistojo ir pradėjo eiti link D., kuris tuo metu stovėjo bendrose prekybos centro patalpose prie picerijos įėjimo. Vyras eidamas link jo kažką šaukė, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, šiek tiek svirduliavo, jai pasirodė, kad jis buvo nusiteikęs agresyviai. Kai tas vyras atsidūrė prie D., šis jam trenkė, kiek prisimena, dešine ranka į veido ar kaklo sritį. Vyras nugriuvo ant grindų. Kai kurie žmonės, sėdėję kavinėje, puolė bėgti link D. ir to vyro, taip pat nubėgo ir V.. Atbėgo ir moteris, kuri sėdėjo kartu su tuo vyru. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. D. liko stovėti prie to vyro, tuo metu ten buvo daug žmonių. Tas vyras atsikėlė, atvyko policija, vėliau – medikai. Vienu momentu pro žmonių būrį ji pamatė, kaip V. su šviesiaplauke moterimi laiko viena kitą už plaukų.

8. Liudytojo T. P. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. sausio 22 d. vakare jis su draugais (D., V., V., D.) atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Jie sėdėjo kairėje pusėje (nuo įėjimo) pačiame gale. Po kurio laiko D. pasakė, kad eina į parduotuvę apsipirkti. Atsistojo ir ėjo link picerijos išėjimo. Prie išėjimo iš kavinės prie staliuko sėdėjo vaikinas su mergina. D. vilkėjo languotą sportinį kostiumą ir jam praeinant vyras, sėdintis prie staliuko, pradėjo klausinėti, kas čia per sportinis kostiumas, pradėjo kabinėtis, kalbėti agresyviai. D. paklausė, kas atsitiko, ko šis nori. Vyras atsistojo. Prie jų priėjo nepažįstamas vyras, sėdėjęs prie kito staliuko, ir paprašė nurimti. Tas vyras, kuris kabinėjosi prie D., ėmė grasinti, vėliau nurimo, atsisėdo ir jie nuėjo prie savo staliukų. D. einant į parduotuvę, tas vyras staigiai atsistojo ir pradėjo eiti link jo, buvo pasiruošęs trenkti. D. atsisukęs iš karto trenkė tam vyrui ranka. Vyras nukrito ant grindų, nes buvo neblaivus. Žmonės pasakė, kad kviestų policiją ir greitąją medicinos pagalbą.

9. Liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. sausio 22 d., apie 21.00 val., su draugais D. Ž., T. P. J., V. P. ir D. atvyko į kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini). Jos vakarieniavo, matė, kad nuo jų stalo per vieno stalo atstumą sėdėjo vyras ir moteris, matėsi, kad jie yra neblaivūs, kabinėjosi prie picerijos lankytojų, vartojo necenzūrinius išsireiškimus, tačiau niekas į juos nekreipė dėmesio. Vienu metu D. turėjo eiti į parduotuvę apsipirkti. Kai jis išeidinėjo, tas vyras pradėjo D. įžeidinėti, tačiau šis nekreipė dėmesio ir nuėjo. Neužilgo grįžo, nes buvo nepasiėmęs automobilio raktų. Pasiėmė raktus ir vėl išėjo. Jam esant jau prekybos centro patalpose, tas vyras pakilo nuo savo staliuko ir išbėgo paskui D. Kai ji atsisuko, pamatė, kaip tas vaikinas užsimojo trenkti D. iš nugaros, o D. atsisuko ir jam ranka sudavė į viršutinę kūno dalį. Po D. suduoto smūgio vaikinas nugriuvo ant grindų. Tai pamačiusi ji nubėgo prie D. Iš karto atėjo ir to vaikino draugė, kuri jai suėmė už plaukų ir jos ėmė grumtis. Iš picerijos atėjo lankytojai. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriuos, kaip suprato, iškvietė padavėja.

10. Liudytojos O. K. ikiteisminio tyrimo metu duotis parodymai, kad 2023 m. sausio 22 d., apie 19.00 val., į kavinę atėjo vyras su moterimi, kurie buvo išgėrę. Vėliau atėjo kompanija, kuri atsisėdo gale prie kampinio staliuko. Vyras su moterimi gėrė alų, išgėrė gal po 4–5 bokalus. Vyras kabinėjosi prie minėtos kompanijos, bet ką sakė, ji pasakyti negali. Kompanija buvo sustojusi prie to staliuko, kur sėdėjo vyras su moterimi, ir kažką šnekėjo, aiškinosi. Ji priėjusi pasakė, kad nurimtų. Jie išsiskirstė, kompanija nuėjo prie savo staliuko. Vėliau vienas vaikinas iš kompanijos išeidinėjo iš kavinės. Tada atsistojo tas vyras, kuris sėdėjo su moterimi, ir garsiai pasakė „išsiaiškinam“, pakeltais pečiais taip pat išėjo iš kavinės, ėjo prie to vaikino ir tuo metu vaikinas atsisukęs iš karto smogė kumščiu tam vyrui į veidą. Vyras iš karto atbulas krito ant grindų, galva (pakaušiu) trenkėsi į grindis ir gulėjo nejudėdamas. Tada išbėgo to vyro moteris, kompanija, moteris pradėjo šaukti. Kiti kavinės klientai vyrui suteikė pirmąją pagalbą. Moteris, buvusi su tuo vyru, pradėjo muštis su mergina iš kompanijos, vaikinai bandė jas išskirti. Ji (liudytoja) paskambino 112 ir pranešė, kad reikia policijos ir greitosios medicinos pagalbos. Tas vyras atsigavo, jo pakaušis buvo kruvinas. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba vyrui subintavo galvą ir išvežė į ligoninę, kartu važiavo ir jo moteris.

11. 2023 m. sausio 30 d. nukentėjusiojo A. S. pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. sausio 22 d., adresu (duomenys neskelbtini), kavinėje (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas su nepažįstamu asmeniu, kurio metu nepažįstamas asmuo trenkė į veido sritį, po ko jis (nukentėjusysis) nukrito ant grindų ir neteko sąmonės, dėl to jam buvo padaryti kūno sužalojimai: praskelta galva, nubrozdinta alkūnė, žandikaulio sumušimas, kojos sumušimas.

12. 2023 m. sausio 30 d. apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtos įvykio vietos nuotraukos ir nustatyta, kad bendrose prekybos centro patalpose 2 aukšte prie kavinės (duomenys neskelbtini) ant grindų matomi kraujo pėdsakai.

13. 2023 m. vasario 1 d. specialisto išvada Nr. G 367/2023(01), iš kurios matyti, kad A. S. nustatyta poodinė kraujosruva su patinimu apatinio žandikaulio kairėje pusėje, muštinė žaizda dešinio momens srityje, muštinė žaizdelė dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti tiesiogiai kontaktuojant su bet kokiais kietais–bukais daiktais tiek suduodant smūgius, tiek griūnant ar atsitrenkiant. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja įvykio aplinkybėms. Poodinė kraujosruva su patinimu apatinio žandikaulio kairėje pusėje padaryta vienu trauminiu poveikiu. Muštinė žaizda dešinio momens srityje padaryta vienu trauminiu poveikiu. Muštinė žaizdelė dešinėje alkūnėje padaryta vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

14. 2023 m. vasario 9–10 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti kavinės (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų vaizdo stebėjimo kamerų įrašai:

14.1. vaizdo įrašas pavadinimu „C45_ch2_20230122210345_20230122210707 – ŠAMPANO MŪŠIS“ (data 2023 m. sausio 22 d., laikas 21:03:47), kuriame užfiksuotas prie staliuko sėdintis A. S., atsisukęs nugara į kamerą. 25-ą įrašo sekundę A. S. ištiesia prieš save dešinę ranką bei patraukia ranką prie savęs. Tuo metu prie A. S. staliuko prieina vyras pilku sportiniu kostiumu. Jie kalbasi tarpusavyje. 51-ą įrašo sekundę vyras pilku sportiniu kostiumu pastuksena ranka per minkštasuolio atlošą ir nueina prie kitoje salės pusėje esančių staliukų, vieną kartą atsisuka, A. S. dar kartą daro mostą ranka. 1 min. 11 sek. įrašo laiko vyras pilku kostiumu grįžta ir pasuka link išėjimo. A. S. rankos gestu kviečia jį prieiti. Jis prieina prie staliuko, bet tuoj pat išeina iš picerijos. 1 min. 35 sek. įrašo laiko vyras pilku kostiumu grįžta prie A. S. staliuko, tuo pat metu iš salės gilumos ateina mergina ilgais tamsiais plaukais ir pilkais marškiniais, aktyviai gestikuliuoja, kažką kalba, kalbėdama kelis kartus palinksta į priekį, prieina arčiau prie A. S.. 1 min. 53 sek. įrašo laiko prie merginos prieina vyras juodu švarku ir kavinės lankytojas raudonu džemperiu. Mergina prieina dar arčiau staliuko, vyras raudonu džemperiu atsistoja tarp jos ir A. S. Tuo metu A. S. pakyla nuo staliuko ir mergina pasitraukia už vyro pilku kostiumu, stovinčio prie staliuko. A. S. pakelia abi rankas į viršų, gestikuliuoja, nuo staliuko atsistoja ir šalia jo sėdėjusi O. N., taip pat pakelia rankas į viršų, gestikuliuoja, išeina į priekį prieš A. S., tačiau jis ją atitraukia ir pasodina už staliuko. Mergina ilgais plaukais grįžta prie savo staliuko. A. S. kalbasi su vyru raudonu džemperiu. 2 min. 51 sek. įrašo laiko A. S. pasilenkia arčiau vyro pilku kostiumu, kažką jam pasako, grįžta ir pasilenkia prie sėdinčios O. N. Tuo metu prie vyro pilku kostiumu prieina padavėja ir kažką jam sako. Jis apsisuka ir išeina iš picerijos. A. S. nueina paskui. 3 min. 16 sek. įrašo laiko matyti, kaip O. N. pakyla nuo staliuko ir eina link išėjimo. Tuo pačiu metu link išėjimo bėga picerijos lankytojas juoda striuke ir mergina ilgais plaukais pilkais marškiniais.

14.2. vaizdo įrašas pavadinimu „C45_chl_20230122210345_20230122210938 – ŠAMPANAS – SMŪGIS – MERGINOS RINGE“ (data 2023 m. sausio 22 d., laikas 21:03:47), kuriame užfiksuota, kaip į piceriją įeina vyras, vilkintis pilkos spalvos sportinį kostiumą langeliais, jis sustoja prie įėjimo, pasisuka į kairę pusę ir kažką kalba. Tada palinksta į priekį, nusisuka į kitą pusę ir nueina link ten esančių staliukų. 1 min. 12 sek. įrašo laiko minėtas vyras greitu žingsniu grįžta atgal, sustoja prie įėjimo, vėl pasilenkia į priekį kažką kalbėdamas ir išeina iš picerijos patalpų, tačiau už keliolikos sekundžių apsisuka ir grįžta. Tuo pačiu metu iš picerijos salės gilumos link išėjimo ateina mergina, liekno kūno sudėjimo, pilkais marškiniais, ilgais tamsiais plaukais, rankoje laiko taurę, galvą palenkusi į priekį kažką kalba, aktyviai gestikuliuoja dešine ranka. Vyras pilku kostiumu tuo metu stovi prie įėjimo, pasisukęs į žmones, esančius už kadro. Prie ilgaplaukės merginos iš už nugaros prieina tamsiaplaukis vaikinas juodu švarku. Mergina paeina kelis žingsnius į priekį ir tuo metu kadre atsiranda vyras raudonu džemperiu, kuris užstoja jai kelią. Mergina toliau aktyviai gestikuliuoja ir kalba, prieina prie vyro pilku kostiumu, paima jį už peties, tada vyras juodu švarku paima ją už peties. Mergina šiek tiek pasitraukia link išėjimo, tada grįžta ir staigiu judesiu išpila skystį iš savo taurės į žmonių, esančių už kadro, pusę, bando eiti link jų, tačiau vyras raudonu džemperiu pastoja jai kelią. Ji toliau kalba ir aktyviai gestikuliuoja, rankoje laikydama tuščią taurę. 2 min. 28 sek. įrašo laiko matyti, kaip minėta mergina nueina į kitą salės pusę. Vyras pilku kostiumu lieka stovėti savo vietoje prie įėjimo. Kadre pasirodo vyras juodu švarku, jis taip pat stovi prie įėjimo. 3 min. 4 sek. įrašo laiko vyras juodu švarku nueina į salės gilumą, o vyras pilku kostiumu išeina iš picerijos patalpų. Pakui jį išeina asmuo (A. S.). Vyras pilku kostiumu, paėjęs toliau nuo įėjimo, atsisuka, A. S. tuo metu eina link jo. Kai prieina arti, vyras pilku kostiumu smūgiuoja jam vieną kartą dešine ranka į veido sritį. A. S. nukrenta ant grindų, ant nugaros, o vyras pilku kostiumu lieka stovėti prie jo. Tuo metu iš picerijos patalpų išbėga mergina ilgais plaukais ir vyras tamsios spalvos striuke. Paskui juos išbėga moteris (O. N.). Ji bando prasibrauti link A. S., atsitrenkia į merginą ilgais plaukais, atsistoja prie A. S., o mergina ilgais plaukais savo kūnu užstoja vyrą pilku kostiumu. Kadre pasirodo tamsiaplaukė mergina tamsios spalvos švarkeliu su telefonu rankoje ir prijuoste. Už picerijos ribų žmonės prie nukentėjusiojo juda, vaikšto aplink, O. N. atsiklaupia ant kelių priešais ten stovinčius tris žmones, tada atsistoja. Link jų iš picerijos patalpų ateina dar du vyrai. O. N. suima rankomis ilgaplaukei merginai už rūbų, vyksta trumpas susistumdymas tarp merginų, jos pasišalina iš kadro. Prie įėjimo pasirodo dar vienas vyras su telefonu rankoje. Jis nueina arčiau konfliktuojančiųjų, galimai filmuoja. Mergina su prijuoste laiko telefoną prie ausies. 4 min. 1 sek. įrašo laiko kadre vėl pasirodo O. N. su mergina ilgais plaukais, įsikibusios viena į kitą. Tuo metu A. S., kuris visą laiką gulėjo nejudėdamas, pajuda ir pasisuka ant dešinio šono. Jam pasisukus, ant grindų prie jo galvos matyti tamsi dėmė. Keturi vyrai (picerijos lankytojai) grįžta atgal į piceriją, tarp merginų ant grindų vyksta grumtynės. 5 min. 16 sek. įrašo laiko A. S. atsikelia ant kojų, tačiau tuoj pat susvirduliuoja, pasitraukia iš kadro.

15. 2023 m. gegužės 3 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo papildomai apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „C45_chl_20230122210345_20230122210938 – ŠAMPANAS – SMŪGIS – MERGINOS RINGE“ (data 2023 m. sausio 22 d., laikas 21:03:47) ir užfiksuota, kad 21:06:52 iš picerijos išeina D. Ž., o 21:06:55 išeina nukentėjusysis A. S. (vilki baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos kelnes). 21:06:59 A. S. prieina prie kaltinamojo, kuris jau atsisukęs į jį kažką šneka, ir 21:07:00 D. Ž. dešinės rankos kumščiu (iš šono) trenkia A. S. į kairę veido pusę. Nukentėjusysis dešiniu šonu krenta ant grindų ir guli nugara.

16. 2023 m. vasario 10 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti prekybos centro (duomenys neskelbtini) bendrų patalpų stebėjimo kamerų vaizdo įrašai ir nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu „192.168.1.102_chl0_20230122210435_20230122211404“ (data 2023 m. sausio 22 d., laikas 21:04:35) užfiksuotas prie picerijos įėjimo stovintis vyras pilku sportiniu kostiumu. Po kelių sekundžių jis išeina iš picerijos, eina link automatinių laiptų, prie stiklinės pertvaros apsisuka ir grįžta į tą vietą, kur buvo. Nuo paskutinio staliuko kairėje pusėje nuo įėjimo, esančio prie pat pertvaros, pakyla vyras juodu švarku. Tuo metu link išėjimo ateina mergina, liekno kūno sudėjimo, pilkais marškiniais, ilgais tamsiais plaukais, kažką kalba, aktyviai gestikuliuoja dešine ranka. Vyras pilku kostiumu tuo metu stovi prie įėjimo, pasisukęs į žmones, esančius už kadro dešinėje pusėje. Prie ilgaplaukės merginos iš už nugaros prieina vaikinas juodu švarku. Mergina paeina kelis žingsnius į priekį ir tuo metu prie jos prieina vyras raudonu džemperiu, kuris užstoja jai kelią. Mergina paeina arčiau už kadro esančių žmonių, aktyviai gestikuliuoja. 55-ą įrašo sekundę matyti, kaip ji staigiu judesiu išpila iš savo rankoje laikytos taurės skystį į tą pusę, kur yra žmonės, esantys už kadro. Ji artinasi į tą pusę, tačiau vyras raudonu džemperiu ją atstumia. Mergina ilgais plaukais grįžta prie savo staliuko, už kurio sėdi dar dvi merginos. 1 min. 47 sek. įrašo laiko vyras juodu švarku ir vyras juodu džemperiu pasitraukia į salės gilumą, o vyras pilku kostiumu išeina iš picerijos patalpų, prie stiklinės pertvaros apsisuka, tuo metu iš picerijos išeina A. S. Jie artinasi vienas link kito. A. S. atsiduria priešais vyrą pilku kostiumu, vyras pilku kostiumu smūgiuoja jam vieną kartą dešine ranka į veido sritį. A. S. nukrenta ant grindų ant nugaros, dešinę koją parietęs po kaire koja, o vyras pilku kostiumu lieka stovėti prie jo. A. S. nejuda, prie jo atbėga trys asmenys iš picerijos patalpų: mergina ilgais plaukais, vyras tamsios spalvos striuke, O. N., kuri iškelia rankas prieš save, kažką kalba. Prie gulinčio A. S. ateina trys vyrai – kavinės lankytojai. A. S. pradeda judinti galvą. Vyras žaliomis kelnėmis atsistoja prie jo ir kažką šaukia atsisukęs į picerijos įėjimą. A. S. pajuda ir pasisuka ant dešinio šono, šalia jo galvos ant grindų matyti kraujo dėmė. Aplink vaikšto kavinės lankytojai, padavėja. Vyras žaliomis kelnėmis deda A. S. prie galvos servetėles. Iš picerijos išeina vyras juodu švarku, mergina ilgais plaukais grįžta į piceriją. Prie A. S. prieina vyras languotais marškiniais ir deda jam prie galvos servetėles. Vyras pilku kostiumu ir vyras žaliomis kelnėmis nueina į piceriją. A. S. atsistoja ir susvirduliuoja, pasitraukia iš kadro. Į jo pusę bėga vyras languotais marškiniais ir kitas vyras juodomis kelnėmis, O. N. atsistoja, irgi bėga link jo, pasišalina iš kadro, o minėti vyrai grįžta į piceriją. Grįžta vyras žaliomis kelnėmis, rankoje nešasi servetėles, dingsta už kadro. Vyras languotais marškiniais taip pat grįžta, iš picerijos ateina padavėja, rankoje laiko skudurėlį, visi grįžta į kadrą. A. S. laiko servetėles prie galvos dešinėje pusėje, kita ranka apsikabinęs O. N.. Vyras žaliomis kelnėmis prideda jam skudurėlį prie galvos bei grįžta į piceriją, tada grįžta padavėja, atneša servetėles. Vyras žaliomis kelnėmis paima jas ir tuo metu A. S. su O. N. prieina prie stiklinės pertvaros, kuri ribojasi su kavinės pertvara. Už pertvaros prie staliuko sėdi dvi merginos, vyras juodu švarku ir mergina ilgais plaukais. A. S. kažką jiems kalba, o vyras žaliomis kelnėmis stovi šalia ir kalba su O. N. 6 min. 33 sek. įrašo laiko visi grįžta į piceriją. 9 min. 17 sek. įrašo laiko į piceriją ateina policijos pareigūnai.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

17. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-3-489/2018 ir kt.).

18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. Ž., būdamas viešoje, visiems prieinamoje vietoje – prekybos centre (duomenys neskelbtini) prie kavinės (duomenys neskelbtini), vakare, kai lankosi ir kiti klientai, dirba pakankamai daug darbuotojų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jis dėl menkavertės priežasties sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Tokio smūgio sudavimo faktą įrodo kaltinamojo parodymai ir vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taigi, panaudodamas fizinį smurtą viešoje vietoje, kaltinamasis pasirinko moralės požiūriu nepriimtiną elgesio modelį, šokiravo aplinkinius ir taip pademonstravo nepagarbą tiek jiems, tiek aplinkai.

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turi būti keičiamos faktinės kaltinime nurodytos veikos aplinkybės, o būtent – nusikaltimo padarymo vieta, apie ką proceso dalyviai buvo informuoti teisiamojo posėdžio metu. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių bei teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo parodymų, kuriuos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, matyti, kad nusikalstama veika nagrinėjamu atveju padaryta ne kavinėje (duomenys neskelbtini), o prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpose prie kavinės (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta – kavinė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), keistina į prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpas prie kavinės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tai nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi prekybos centro patalpos taip pat laikytinos vieša vieta.

20. Tai, kad nagrinėjamu atveju kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jo elgesys, t. y. smūgio sudavimas, galėjo sutrikdyti aplinkinius, taip pat galėjo sutrukdyti ir padavėjų darbą, kadangi jų dėmesys buvo nukreiptas į šią situaciją. Kaltinamojo teigimu, iš kavinės buvo išbėgę lankytojai, teiravosi, ar reikia pagalbos, į įvykio vietą buvo atvykę tiek policijos pareigūnai, tiek greitoji medicinos pagalba. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad vos tik kaltinamasis suduoda smūgį nukentėjusiajam, kyla sąmyšis – iš kavinės „(duomenys neskelbtini) išbėga lankytojai, taip pat ir liudytojos O. N. bei V. R., pašaliniai asmenys teikia pagalbą nukentėjusiajam, atneša servetėles, deda prie galvos, taip pat įsitraukia ir kavinės darbuotojai – neša servetėles, skudurėlį, kviečia specialiąsias tarnybas. Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai patvirtina šias aplinkybes – liudytoja O. N. nurodė, kad ji matė, kaip D. Ž. užsimojo, o A. S. krito ant grindų, po smūgio sudavimo ji išbėgo iš kavinės prie gulinčio nukentėjusiojo, išsigando, ant grindų buvo kraujo, liudytojos D. V. ir V. R. parodė, kad prie kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo atėję kavinės lankytojai, V. R. ir pati buvo prie jų pribėgusi, nes matė smūgio sudavimą, kavinėje dirbusi liudytoja O. K. nurodė, kad po smūgio moteris, buvusi su nukentėjusiuoju, pradėjo šaukti, kavinės klientai nukentėjusiajam suteikė pirmąją pagalbą, ji pati paskambino pagalbos telefonu, atvyko policija ir medicinos specialistai. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad fizinis smurtas buvo panaudotas pašalinių asmenų akivaizdoje, o kavinės lankytojų ir darbuotojų dėmesio pritraukimas, kilęs triukšmas ir sąmyšis, sutrikdytas poilsis ir darbas, būtina policijos pareigūnų ir medicinos specialistų pagalba neabejotinai rodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta. Taip pat byloje nustatyta ir tai, kad dėl neteisėtų D. Ž. veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl to byloje ginčas nekilo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. S. nustatytų sužalojimų – poodinės kraujosruvos su patinimu apatinio žandikaulio kairėje pusėje, muštinės žaizdos dešinio momens srityje, muštinės žaizdelės alkūnėje – pobūdis neprieštarauja įvykio aplinkybėms. Akivaizdu, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti kaltinamajam suduodant smūgį kumščiu į kairę veido pusę ir nukentėjusiajam dešiniu šonu krentant ant prekybos centro grindų.

21. Šioje situacijoje nekyla abejonių ir dėl būtinojo nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Kaltinamasis D. Ž., ypač turint omenyje jo darbinę patirtį naktiniuose klubuose, neabejotinai suvokė, kad jo veiksmai peržengia privataus konflikto ribas ir viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą jis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kaltinamasis neabejotinai numatė ir tai, kad bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, bet vis tiek savo elgesio nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu D. Ž. gan išsamiai apibūdino nukentėjusiojo elgesį iki smūgio sudavimo (buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, išsakė tam tikras replikas, grasino, naudojo necenzūrinę leksiką), vis tik pripažino, kad sureagavo neproporcingai susidariusiai situacijai, smūgio sudavimas nebuvo pagrįstas, dėl ko sutiko, kad taip pasielgė dėl menkavertės priežasties. Teismo vertinimu, visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad nukentėjusiojo A. S. elgesys iki smūgio sudavimo moralės požiūriu nebuvo priimtinas, vis tik reali grėsmė kaltinamajam nebuvo kilusi. Iš kaltinamojo parodymų ir vaizdo įrašų turinio galima daryti išvadą, kad jau prieš smūgio sudavimą tarp D. Ž. ir A. S. buvo kilęs žodinis konfliktas, kaip nurodė kaltinamasis – nukentėjusiojo iniciatyva, nesant jokios priežasties. Liudytojų T. P. J. ir V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis tą vakarą elgėsi nemandagiai, įžeidinėjo kaltinamąjį. Kad žodiniai kontaktai tarp A. S. ir D. Ž. vyko nukentėjusiojo iniciatyva, patvirtino ir liudytoja O. K., nurodydama, kad A. S. „kabinėjosi prie tos kompanijos“, turėdama omenyje kaltinamąjį ir jo draugus. Vis dėlto teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ar jo draugai buvo išsigandę nukentėjusiojo. Kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, ką patvirtina ir liudytojos O. N. parodymai, su kaltinamuoju buvusi liudytoja V. R. dar iki smūgio sudavimo apipylė taurėje buvusiu skysčiu nukentėjusiojo draugę O. N., V. R. buvo įsitraukusi į žodinį konfliktą ir su nukentėjusiuoju. Iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad kaltinamasis, praeidamas pro nukentėjusiojo staliuką, ne vieną kartą buvo prie jo sustojęs, kaip nurodė apklausos metu, pats išsakė A. S. pastabas dėl šio elgesio. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina ir tai, kad prieš pat smūgio sudavimą nukentėjusysis ėjo link kaltinamojo nieko nelaikydamas rankose, nebuvo užsimojęs ar kaip nors kitaip demonstruojantis ketinimą imtis smurtinių veiksmų, be kita ko, kaltinamasis, atsisukęs ir pamatęs artėjantį nukentėjusįjį, dar žengė kelis žingsnius link jo ir tuomet, nieko nelaukdamas, sudavė jam smūgį. Tai leidžia teismui spręsti, kad D. Ž. nejautė realaus pavojaus iš nukentėjusiojo, jo veiksmai nebuvo būtini, siekiant apsisaugoti, kaltinamojo reakcija nebuvo adekvati susidariusiai situacijai.

22. Įvertinus D. Ž. veiksmų paskatas, jo veiksmų pobūdį, įvykio vietos specifiką, kitas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nes jis ne tik sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau tuo pačiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas

23. Teisiamojo posėdžio metu pateiktas galimos laiduotojos E. Ž. prašymas atleisti kaltinamąjį D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jos atsakomybei pagal laidavimą.

24. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

25. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: D. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), anksčiau nėra teistas, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (2023 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo 500 Eur) ir įsipareigojo atlyginti teismo priteistą likusią žalos dalį, taip pat atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (178,74 Eur).

26. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. D. Ž. yra (duomenys neskelbtini) metų – amžiaus, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nebaustas, nors nėra vedęs, tačiau turi šeimą, (duomenys neskelbtini) vaiką, dirba, dėl savo elgesio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, ėmėsi veiksmų žalai atlyginti. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jo elgesys nepasikartos. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas turėjo tinkamą auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas, gali padaryti jam reikiamą teigiamą įtaką. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad D. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

27. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

28. Laiduotoja siekianti būti E. Ž. teisme paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus, juos sieja itin artimi tarpusavio santykiai, glaudus ryšys, kartu išgyventi sunkumai juos yra suvieniję, bendrauja kiekvieną dieną, dalinasi visais gyvenimo įvykiais, tariasi įvairiais klausimais. D. Ž. padarytą nusikalstamą veiką galima laiduotoja vertino kritiškai, atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, kad dėl tokio poelgio jos sūnus labai gailisi, vertina kaip klaidą ir žada daugiau taip nesielgti. Savo sūnų E. Ž. apibūdino kaip itin veiklų, neturintį žalingų įpročių. Galima laiduotoja mano galėsianti daryti jam teigiamą įtaką, nes ji kaip mama jam yra brangi. E. Ž. nurodė dirbanti (duomenys neskelbtini), bendraujanti su įvairiais žmonėmis. Galimos laiduotojos teigimu, ji yra pasiryžusi surinkti (pasiskolinti) reikiamą sumą pinigų užstatui, jei toks būtų paskirtas, tačiau jos pajamos nėra didelės, o už sūnų sutiktų laiduoti ir visam gyvenimui. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad E. Ž. dirba, yra neteista, nors per pastaruosius penkerius metus yra bausta administracine tvarka, tačiau visos paskirtos baudos sumokėtos. Prašyme nurodo esanti pasiryžusi būti atsakinga už sūnaus elgesį ir jį kontroliuoti.

29. Iš D. Ž. ir E. Ž. teiktų paaiškinimų matyti, kad nors jie negyvena kartu, tačiau nuolat bendrauja, rūpinasi vienas kito gerove, tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys, santykiai atviri, nuoširdūs ir pagarbūs. Nors E. Ž. yra ne kartą bausta administracine tvarka, ką teismas vertina neigiamai, vis tik nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nesumenkina teismo pasitikėjimo ir įsitikinimo, kad ji yra artima kaltininkui ir galės daryti jam teigiamą įtaką.

30. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant E. Ž. atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė siūlė dvejus metus taikyti laidavimo institutą, skiriant 500 Eur dydžio užstatą. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, D. Ž. charakterizuojančius duomenis, jo požiūrį į padarytą veiką, santykį su laiduotoja, konstatuoja, kad prokurorės siūlomas laidavimo terminas yra neproporcingas. Teismo įsitikinimu, vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas šiuo atveju yra pakankamas ir per šį terminą baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti. Įvertinus laiduotojos turtinę padėtį (nurodė dirbanti (duomenys neskelbtini), negaunanti didelių pajamų), taip pat jos prisiimtą atsakomybę, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo manyti, kad yra reikalingas užstatas kaip kaltinamojo atsakomybės jausmą prieš laiduotoją sustiprinantis veiksnys.

V. Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

31. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodyta, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, baigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-128-489/2020).

32. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika.

34. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, stresą, dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką vengė viešumos, nes veidas buvo patinęs, matėsi kraujosruva. Po įvykio A. S. kamavo nemiga, jis sapnavo košmarus, iki šiol jaučiasi nesaugus, nes buvo sumuštas viešoje vietoje, kur negalėjo to tikėtis. Iki įvykio nukentėjusysis dirbdavo (duomenys neskelbtini), po įvykio negalėjo išvykti dirbti, nors turėjo tokį pasiūlymą. Teisiamojo posėdžio metu A. S. patvirtino, kad dėl patirtos traumos – 10 cm ilgio žaizdos galvos srityje – jis du mėnesius negalėjo dirbti, neišvyko į (duomenys neskelbtini) darbiniais tikslais (dirba (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo dėvėti šalmo), ilgą laiką buvo ištinęs žandikaulis, nuolat juto galvos svaigimą, pykinimą, mėnesį naktimis negalėjo užmigti, po įvykio sutriko atmintis, atsirado depresija, jaučia baimę išeiti iš namų. Į medicinos specialistus gydymo eigoje nesikreipė, medikamentų nevartojo. (duomenys neskelbtini) dirbdavo tam tikrais laikotarpiais (6–8 savaites dirba ir 3–4 savaites būna (duomenys neskelbtini)), iki įvykio grįžo į (duomenys neskelbtini) prieš Kalėdas. Darbo sutartis su darbdaviu būdavo sudaroma kiekvieną kartą iš naujo, po įvykio dirbti pradėjo 2023 m. kovo mėn. pabaigoje.

35. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamasis nustatytus sužalojimus padarė tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusysis A. S. neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė išgąstį ir stresą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, buvo sutrikdyta jo įprasta darbinė veikla, tam tikrą laiką apribotos galimybės bendrauti su aplinkiniais. Dėl patirto smūgio į veidą jam buvo patinęs žandikaulis, nugriuvus ant grindų buvo prakirsta galva, dėl ko teko vykti į ligoninę susiūti žaizdą. Šios aplinkybės sukėlė nukentėjusiajam nepatogumus. Dalis padarytų sužalojimų buvo matomose kūno vietose – galvos srityje ir veide, kas neabejotinai galėjo jam sukelti ir gėdos jausmą.

36. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl A. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo baudžiamosiose bylose, kai nukentėjusiesiems yra nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebėtina, kad jie svyruoja nuo 500 Eur iki 1 500 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-1058/2023, Nr. 1A-219-851/2022, Nr. 1A-138-1035/2022, Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-148-879/2021, Nr. 1A-198-768/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz., nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-1058/2023). Nagrinėjamu atveju, nors nukentėjusysis ir nurodė, jog smurtinio veiksmo pasekmes jautė pakankamai ilgai, tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis ir turi būti mažinamas. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Išskirtinės aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra nustatytos.

37. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl vienkartinių D. Ž. veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie būtų ilgam sutrikdę jo veiklos produktyvumą. Taip pat nėra duomenų, jog A. S. būtų gydęsis dėl sukrėtimo, kad ilgą laiką būtų neatsigavęs psichologiškai ar kad jo emocinė pusiausvyra dėl panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, taip pat nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, jog dėl įvykio metu patirtų sužalojimų A. S. fizinė sveikata gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai bei fiziniai sužeidimai turėjo ar turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiam gyvenimui. Nors nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio pasireiškia tam tikri atminties sutrikimai, emocinė depresija, vis tik į medicinos specialistus dėl to jis nesikreipė, po patirto fizinio smurto jokių medikamentų nevartojo.

38. Nors nagrinėjamu atveju nukentėjusysis ir jo atstovas prašė priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad nėra prašoma atlyginti negautas pajamas, nors dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis tam tikrą laiką negalėjo dirbti, teismas neturi teisinio pagrindo negautų pajamų prilyginti neturtinei žalai. Nuosprendžio 33 punkte yra nurodytas neturtinės žalos apibrėžimas, tuo tarpu negautos pajamos yra turtinės žalos kategorija ir šios kategorijos negali būti painiojamos. Baudžiamojoje byloje yra UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 23 d. A. S. adresuotas pasiūlymas dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. sausio 25 d. Teisiamojo posėdžio metu A. S. paaiškino, kad jis kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau šio UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymo dėl savo sveikatos būklės buvo priverstas atsisakyti. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis neturėjo objektyvios galimybės priimti šį pasiūlymą, nes buvo sužalotas 2023 m. sausio 22 d., kas neabejotinai jam sukėlė tam tikrus neigiamus emocinius išgyvenimus ir finansinį neužtikrintumą. Vis tik kalbėti apie negautų pajamų dydį šioje baudžiamojoje byloje nėra jokio pagrindo. A. S. nėra pateikęs jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) gaunamas pajamas (nei iki įvykio, nei po jo), taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad dirbti pradėjo tik 2023 m. kovo mėn. pabaigoje. Kadangi asmuo gydymo įstaigoje lankėsi tik iš karto po įvykio, vėliau į medicinos specialistus nesikreipė, teismas negali objektyviai nustatyti laikotarpio, kurį jis buvo nedarbingas. Taigi, nagrinėjamu atveju tai, kad asmens įprasta darbinė veikla buvo sutrikdyta, vertintina kaip vienas iš daugelio aspektų, nustatant neturtinės žalos dydį. Negautos pajamos šiuo atveju neturtinės žalos dydžiui jokios įtakos neturi, jos nėra įrodytos.

39. Pagal CK 6.282 straipsnį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tada, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, Nr. 2K-205-719/2020). Nustatant neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas ir nukentėjusiojo elgesys. Kaip jau nurodyta nuosprendžio 21 punkte, A. S. elgesys moralės požiūriu viešoje vietoje taip pat nebuvo priimtinas, nors jis nekėlė realios grėsmės kaltinamajam, vis tik iki fizinio smurto panaudojimo A. S. dalyvavo žodiniame konflikte su kaltinamuoju ir jo draugais, komentavo kaltinamojo aprangą, buvo neblaivus, vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis rankos gestu kviečia D. Ž. prieiti, prieš smūgio sudavimą jis pats išėjo iš kavinės ir nuėjo kaltinamajam iš paskos, kas reiškia, kad fizinio smurto panaudojimas nebuvo nukentėjusiajam visiškai netikėtas užpuolimas, o jo paties elgesys buvo didinantis žalos atsiradimo galimybę.

40. Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusiojo elgesį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad 5 000 Eur neturtinės žalos dydis šioje situacijoje neatitinka vyraujančios teismų praktikos, kelis kartus viršija priteisiamų sumų dydžius panašiose situacijose, todėl mano esant teisinga nukentėjusiajam iš D. Ž. priteisti 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (500 Eur kaltinamasis savo iniciatyva jau atlygino). Šiuo atveju teismas priteisia daugiau nei vidutiniškai priteisiama už nežymų sveikatos sutrikdymą todėl, kad sužalojimai galvos srityje paprastai laikomi pavojingesniais, nes nuo smūgių į galvą yra didelė tikimybė patirti sudėtingą galvos smegenų traumą, o šiuo atveju D. Ž. smūgiavo būtent į galvos sritį, buvo padaryta muštinė žaizda dešinio momens srityje ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių. Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad didesnės sumos priteistinos tuomet, kai neteisėtais veiksmais sukeliami tam tikrų kūno dalių kaulų lūžiai ar stiprus gyvybiškai svarbaus organo – galvos sumušimas. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitinka teismų praktikos tendencijas, taip pat ir kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

41. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo A. S. atstovas prašė priteisti nukentėjusiojo naudai 1 815 Eur išlaidas už advokato padėjėjo Aivaro Miškūno teisinę pagalbą viso baudžiamojo proceso metu – teisinės konsultacijos suteikimą, civilinio ieškinio rengimą, susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga ir atstovavimą teisme. Ši suma yra pagrįsta 2023 m. vasario 2 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 030 ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymo kopija.

42. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų sumą yra per didelė, nukentėjusiojo atstovas detalizavo, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos už nurodytą sumą, todėl teismas šią sumą pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

43. Byloje buvo pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 178,74 Eur išlaidų už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo. Kaltinamasis šią žalą savanoriškai atlygino. Civilinė ieškovė patvirtino, kad turtinė žala jai yra atlyginta, ir civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 294 straipsnio 2 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

44. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegti prie baudžiamosios bylos viršelio (2 vnt.), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. Ž. (Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį ir jam iš D. Ž. priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. Ž. nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti 1 815 Eur turėtų išlaidų advokato padėjėjo, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktinius diskus, laikomus vokuose (2 vnt.), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. Ž., kad:

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Išaiškinti E. Ž. (Ž.), kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Božena Mozūraitienė