Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-1122/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2012-11-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-28Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
2-1122/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01977-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytas Milius
Pareiškėjas
T. S., V. S., T. G.
Atsakovas
T. S., V. S., T. G.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė TEO LT, G. Š.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1122/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01977-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 124.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų T. S., V. S. ir T. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1074-413/2013 pagal pareiškėjų T. S., V. S. ir T. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1255-254/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotonas“ ieškinį atsakovams T. S., V. S. ir T. G., tretieji asmenys akcinė bendrovė TEO LT, G. Š. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei atsakovų T. S., V. S. ir T. G. priešieškinį dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovo BUAB „Elektrotonas“ ieškinį atsakovams T. S., V. S. ir T. G. tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė ir priteisė solidariai iš atsakovų 87 600 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovui BUAB „Elektrotonas“ iš atsakovų T. S. ir V. S. solidariai 43 800 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo T. G. 43 800 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjų T. S., V. S. ir T. G. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1255-254/2010 pagal ieškovo BUAB „Elektrotonas“ ieškinį atsakovams T. S., V. S. ir T. G. dėl skolos priteisimo bei atsakovų T. S., V. S. ir T. G. priešieškinį ieškovui BUAB „Elektrotonas“ dėl vienašalių atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pareiškėjų priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje dėl skolos už elektros instaliacijos darbus buvo kilęs ginčas dėl pareiškėjų pareigos sumokėti ieškovo vienašaliuose darbų priėmimo aktuose nurodytas sumas. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad pareiškėjai yra skolingi ieškovui visą vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytą darbų sumą – 284 305 Lt. Atsikirsdami į ieškinį, pareiškėjai nurodė, kad rangos darbus atlikti pavedė trečiajam asmeniui G. Š., su kuriuo sudarė sutartį. Tiek pareiškėjai, tiek ieškovo atstovas, tiek trečiuoju asmeniu įtrauktas G. Š. vieningai tvirtino, kad G. Š. sumokėtos sumos nebuvo skirtos ieškovui ir niekada šiam nebuvo perduotos. Ginčo šalims ir trečiajam asmeniui neigiant bet kokių pareiškėjų mokėjimų atlikimo ieškovui faktą, teismas negalėjo savo iniciatyva konstatuoti ir pripažinti kaip įrodytą faktą dėl pareiškėjų ieškovui tariamai atliktų mokėjimų už rangos darbus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu, o apeliacinės instancijos teismas nutartimi neatskleidė bylos esmės. Teismai neatsižvelgė į pačios sutarties sudarymo aplinkybes, ją pasirašiusių asmenų paaiškinimus bei jos vykdymo ir šalių atsiskaitymo tvarką. Sprendžiant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjai pateikė ne visus atsiskaitymo su G. Š. faktą ir sumokėtas sumas patvirtinančius įrodymus, kadangi byloje buvo sprendžiamas ginčas su ieškovu. Prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. pagrindais. Nurodė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri pareiškėjams tapo žinoma tik 2012 m. lapkričio 8 d. yra ta, kad G. Š., kartu su T. G. yra teisiamieji baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, kur jų atžvilgiu yra pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, nusikalstamo bankroto. Neturėdami duomenų apie trečiųjų asmenų, įskaitant G. Š., įvykdytas galimai nusikalstamas veikas, negalėjo leistinomis priemonėmis įrodinėti su ginčo objektu susijusių aplinkybių. Išreikalauti ikiteisminio tyrimo duomenys būtų patvirtinę, kad ieškovui už atliktus darbus yra skolingas G. Š., o ne pareiškėjai. Nurodė, kad byloje buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų. Baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, nusikalstamo bankroto yra pareikšti ne tik G. Š., bet ir po jo įmonės vadovo pareigas ėjusiam T. G.. Teismui sprendimu konstatavus, kad sutarties šalimi buvo ieškovas UAB „Elektrotonas“, o ne G. Š., ši teismo sprendimo išvada tiesiogiai įtakoja ir T. G. teises ir pareigas. Kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu neigė gavęs pinigus, laikytina, kad priteistą pinigų sumą pasisavino arba iššvaistė ieškovo vadovo pareigas ėjęs G. Š. arba vėliau vadovu skirtas T. G..

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Elektrotonas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad proceso atnaujinimas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu nėra galimas, nes parengtinio tardymo organo ar prokuroro baudžiamajame procese priimti procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios civiliniame procese. Nepriklausomai nuo to, kokį nuosprendį priims baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, neatsiras aplinkybių, naikinančių pareiškėjų prievolę apmokėti už atliktus darbus. Baudžiamasis procesas trečiojo asmens atžvilgiu pradėtas pagal veikas visiškai nesusijusias su išnagrinėta civiline byla. Nurodė, kad inicijuoti proceso atnaujinimą pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys ir jų įstatyminiai atstovai. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Būtina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ir įstatymų saugomus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjų T. S., V. S. ir T. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nurodė, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė apie G. Š. pareikštus kaltinimus baudžiamojoje byloje nesudaro savarankiško proceso atnaujinimo pagrindo. Tik įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti juridiniai faktai sudaro teisinį proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas tokių pagrindų nenustatė, o pareiškėjai jų nenurodė, tinkamai savo prašymo neargumentavo ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtino, koks ryšys sieja civilinėje byloje teismų nustatytas aplinkybes ir baudžiamojoje byloje G. Š. pareikštus kaltinimus. Nurodė, kad pareiškėjų prašyme iš naujo kvestionuojamos preliminariosios rangos sutarties šalių tinkamumo aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos. Pažymėjo, kad ieškovo materialinis reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, atsižvelgiant į pareiškėjų sumokėtus 62 400 Lt ne ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, bet įvertinus aplinkybę, jog šie pinigai buvo sumokėti įmonės vadovui G. Š.. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjų nurodytus argumentus, jog galimybę teikti naujus atsiskaitymo su G. Š. patvirtinančius įrodymus apribojo netinkama ieškovo ir trečiojo asmens procesinė padėtis, teismas pripažino nepagrįstais, o argumentus apie tikėtiną šių įrodymų buvimą baudžiamojoje byloje vertino kaip leistinomis priemonėmis neparemta prielaida.

Pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, teismas nurodė, jog tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymo saugomų interesų. Teismas, nustatęs, kad šį proceso atnaujinimo pagrindą nurodo ne pats į procesą neįtrauktas asmuo T. G. bei kad teismo sprendimu nėra tiesiogiai pasisakyta ir nuspręsta nei dėl neįtraukto į bylą asmens teisių, nei dėl jo pareigų, pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu laikė nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai T. S., V. S. ir T. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

Byloje nebuvo nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, o teismo sprendimas motyvuotas prielaidomis ir spėjimais. Byloje ginčo dalykas buvo aiškus – ieškovas ieškinyje nurodė, kad pareiškėjai skolingi už atliktus rangos darbus, dėl kurių atlikimo tariamai buvo susitarta žodžiu, o jų vertę ir atlikimą patvirtina vienašališki ieškovo atliktų darbų aktai, o pareiškėjai atsiliepime ir priešieškinyje, parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl elektros instaliacijos montavimo darbų susitarė su trečiuoju asmeniu G. Š., o ne su ieškovu. Byloje nei vienos iš šalių procesiniuose dokumentuose nebuvo įrodinėjama, kad sutartį su pareiškėjais sudarė ne tretysis asmuo G. Š., o ieškovas. Sprendime teismas nustatė, kad pareiškėjai ieškovui per jo direktorių G. Š. sumokėjo 62 400 Lt, nors ieškovas neigė bet kokių pinigų už rangos darbų atlikimą gavimo iš pareiškėjų faktą. Teismai byloje iš pareiškėjų ieškovo naudai priteistiną sumą – 87 600 Lt – apskaičiavo nesant jokių objektyvių įrodymų. Ginčo šalims ir trečiajam asmeniui neigiant bet kokių pareiškėjų mokėjimų atlikimo ieškovui faktą, teismas negalėjo savo iniciatyva konstatuoti ir pripažinti kaip įrodytą faktą dėl pareiškėjų ieškovui tariamai atliktų mokėjimų už rangos darbus.Nebuvo atskleista bylos esmė. Pareiškėjai, sprendžiant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė ne visus atsiskaitymo su G. Š. faktą ir sumokėtas sumas patvirtinančius įrodymus, nes byloje buvo sprendžiamas ginčas su ieškovu.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad baudžiamosios bylos G. Š. iškėlimo faktas ir jam pareikšti kaltinimai bei nustatinėjamos aplinkybės nesudaro savarankiško proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 str. 1 d. 2 p. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai išsamiai nurodė ir pagrindė detaliais paaiškinimais aplinkybes dėl tiesioginio ryšio, siejančio civilinėje byloje teismų nustatytas aplinkybes apie pareiškėjų atsiskaitymą už atliktus statybos darbus ir baudžiamojoje byloje G. Š. pareikštus kaltinimus. Jei pareiškėjai būtų žinoję, kad G. Š. yra kaltinamas BUAB „Elektrotonas“ apskaitos klastojimu, tyčiniu bankrotu bei didelės vertės turto pasisavinimu, šią aplinkybę būtų naudoję kaip pagrindimą, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti skolą, nes pinigų už tariamai atliktus ieškovo rangos darbus negavo ne dėl pareiškėjų vengimo vykdyti savo pinigines prievoles pagal sutartį, o dėl G. Š., gavusio atlygį iš pareiškėjų, nesąžiningų veiksmų.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Eletrotonas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjų atskirojo skundo I ir II dalyse dėstomi argumentai orientuoti į išnagrinėtos civilinės bylos faktinių aplinkybių vertinimą ir komentavimą, todėl ši atskirojo skundo dalis nevertintina. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai jau įvertino bylos faktines aplinkybes, teisiškai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pakartotinis faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas prieštarautų civilinio proceso atnaujinimo paskirčiai. Nurodė, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Baudžiamojoje byloje nagrinėjama kaltinamųjų G. Š. ir T. G. veika visiškai nesusijusi su jau išnagrinėta civiline byla, kadangi kaltinimai yra siejami su 2009-01-05 sudarytu sandoriu tarp ieškovo ir Kaliningrado srities įmone OOO „Eurotransfer“. Tuo tarpu ieškinys iš dalies patenkintas pagal atliktų darbų aktus. Darbus ieškovas atliko nuo 2008-08-01 iki 2008-12-31. Nurodė, kad net ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį trečiojo asmens atžvilgiu baudžiamojoje byloje, tai nepakeis pareiškėjų prievolės atsiskaityti už atliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų T. S., V. S. ir T. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pažymėtina, kad po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Proceso atnaujinimu būtent ir siekiama išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006; 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka.

Pareiškėjai atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjams tapo žinoma, jog trečiojo asmens G. Š. atžvilgiu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas dėl BUAB „Elektrotonas“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, nusikalstamo bankroto. Apeliantų teigimu, jei būtų žinoję apie pareikštus kaltinimus, šią aplinkybę būtų naudoję kaip pagrindimą, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti skolą, nes pinigų ieškovas negavo ne dėl pareiškėjų kaltės, o dėl G. Š. nesąžiningų veiksmų.

CPK 366 str. 1 d. 2 p. numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantų nurodoma aplinkybė dėl trečiajam asmeniui G. Š. pareikštų kaltinimų turto pasisavinimu, dokumento suklastojimu, nusikalstamo bankroto baudžiamojoje byloje, nesudaro pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Pažymėtina, kad tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti juridiniai faktai galėtų sudaryti teisinį proceso atnaujinimo pagrindą. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) G. Š. pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-14, būdamas UAB „Elektrotonas“ direktoriumi, sukalstojo 2009 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, neva sudarytą tarp UAB „Elektrotonas“ ir Rusijos įmonės OOO „Eurotransfer“, ir šios suklastotos sutarties pagrindu iš UAB „Elektrotonas“ kasos paėmė 225 345 Lt, suklastodamas pinigų priėmimo kvitus. Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai G. Š. siejami su 2009 m. sausio 5 d. sudarytu sandoriu tarp UAB „Elektrotonas“ ir OOO „Eurotransfer“, tuo tarpu išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios procesą apeliantai siekia atnaujinti, buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjų T. S., V. S. ir T. G. skolos už ieškovo UAB „Elektrotonas“ atliktus elektros instaliacijos darbus laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-12-31. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apeliantai neįrodė ir nepagrindė koks tiesioginis ryšys sieja civilinėje byloje nustatytas aplinkybes apie pareiškėjų atsiskaitymą už atliktus rangos darbus ir baudžiamojoje byloje G. Š. pareikštus kaltinimus.

Apeliantų teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jie pateikė ne visus atsiskaitymo su G. Š. faktą ir sumokėtas sumas patvirtinančius įrodymus. Tačiau nei pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėjai tokių įrodymų nepateikė.

Kiti atskirojo skundo argumentai dėl rangos sutarties šalių tinkamumo, taip pat jog sprendimas buvo motyvuotas prielaidomis ir spėjimais bei kad ieškovui priteista suma apskaičiuota nesant objektyvių įrodymų, nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui, kadangi tokiais argumentais apeliantai iš esmės ginčija teismo sprendimo, kuris buvo patikrintas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, pagrįstumą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisiškai kvalifikavo tarp šalių ir trečiųjų asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, todėl pakartotinis faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas prieštarautų civilinio proceso atnaujinimo tikslams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytas Milius