- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2-1121/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01977-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytas Milius
- Pareiškėjas
- T. S., V. S., T. G.
- Atsakovas
- T. S., V. S., T. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė TEO LT, G. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų T. S., V. S. ir T. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1074-413/2013 pagal pareiškėjų T. S., V. S. ir T. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1255-254/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotonas“ ieškinį atsakovams T. S., V. S. ir T. G., tretieji asmenys akcinė bendrovė TEO LT, G. Š. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei atsakovų T. S., V. S. ir T. G. priešieškinį dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjų T. S., V. S. ir T. G. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1255-254/2010 pagal ieškovo BUAB „Elektrotonas“ ieškinį atsakovams T. S., V. S. ir T. G. dėl skolos priteisimo bei atsakovų T. S., V. S. ir T. G. priešieškinį ieškovui BUAB „Elektrotonas“ dėl vienašalių atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pareiškėjų priešieškinį patenkinti. Taip pat pareiškėjai prašė sustabdyti įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 22 d. sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad sprendimu iš pareiškėjų priteista 87 600 Lt suma, kuri yra labai didelė. Pareiškėjai tokių santaupų neturi, todėl vykdant sprendimą iš varžytynių bus parduodamas jiems nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas bus neįmanomas. Panaikinus ar pakeitus sprendimą pareiškėjų piniginiai reikalavimai ieškovo atžvilgiu būtų tenkinami laikantis specifinės LR Įmonių bankroto įstatyme nustatytos tvarkos, procedūrų ir eiliškumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjų T. S., V. S. ir T. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad sprendimo (nutarties) vykdymą galima stabdyti tik išimtinais atvejais, t. y. jeigu kyla reali pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė ir nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir įstatymų saugomiems interesams. Įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, nes pareiškėjų prašymas nepagrįstas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, be to, pareiškėjų kvestionuojamas ginčo sandorio šalių tinkamumo klausimas išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taikius pareiškėjų prašomą laikinąją apsaugos priemonę, būtų nepagrįstai suvaržytos ieškovo ir jos kreditorių teisės bei turtiniai interesai, pažeisti šalių pusiausvyros ir proporcingumo principai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai T. S., V. S. ir T. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą stabdyti įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 22 d. sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Nurodė, kad teismas, nustatęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas gali sukelti nuostolių ieškovui, turi CPK 372 str. 2 d. numatytą teisę pareikalauti pareiškėjų pateikti išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo vykdymo sustabdymo atlyginimo užtikrinimą. Teismas, priimdamas nutartį, šios teisės neišnaudojo. Nurodė, kad iš pareiškėjų yra priteista 87 600 Lt suma, kuri jiems, kaip fiziniams asmenims, yra labai didelė. Tokių santaupų pareiškėjai neturi, todėl vykdant sprendimą bus parduodamas iš varžytynių pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas bus neįmanomas. Tokiu būdu nesustabdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, sprendimą vykdantiems antstoliams išieškojus bent dalį piniginių lėšų, pareiškėjai praktiškai neturėtų jokių realių galimybių atgauti šias lėšas. Pareiškėjai, prašydami taikyti laikinąją apsaugos priemonę, tinkamai ir išsamiai pagrindė savo prašymą. Teismo nutarties argumentai apie įrodymų nepakankamumą, motyvai dėl ginčo faktinių aplinkybių atmestini kaip nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad nesustabdžius sprendimo vykdymo bus neužtikrintos pareiškėjų teisės, taip pat bus paneigta pati įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo instituto esmė. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas net ir prašymo dėl proceso atnaujinimo atmetimo atveju nesukeltų ieškovui jokių nuostolių.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Elektrotonas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, jog tam, kad teismas galėtų pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo, tokį prašymą pateikiantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti, jog egzistuoja CPK nustatyti pagrindai procesui atnaujinti. Prašymas sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys būtinumą sustabdyti sprendimo vykdymą. Pareiškėjų skunde nurodytas vienintelis motyvas, jog ieškovas UAB „Elektrotonas“ yra bankrutuojanti įmonė, kuris nėra pakankamas. Ieškovo nuomone, G. Š. yra teisiamas už veikas visiškai nesusijusias su civiliniu ginču išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl trečiojo asmens atžvilgiu priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis nepanaikins pareiškėjų prievolės sumokėti už atliktus darbus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų T. S., V. S. ir T. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 10 p. yra numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vienas iš šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atvejų – kuomet paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 str. 2 d.). CPK 372 str. 2 d. numato, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo sąlyga – teismo įsitikinimas, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs asmuo tikėtinai pagrindė sąlygas, būtinas proceso atnaujinimui, ir kad jo pateikti argumentai bei įrodymai gali turėti įtakos ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pažymėtina, jog klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas priklauso nuo to, kokioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje jis yra sprendžiamas. Jei sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą arba apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą dėl šį klausimą išsprendusio pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, paaiškėja, jog yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas. Tokia procesinė situacija sąlygoja, jog laikinosios apsaugos priemonės nebeužtikrintų joms keliamų tikslų įgyvendinimo, kadangi įsiteisėjusia teismo nutartimi prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas yra užbaigtas atsisakant atnaujinti procesą. Tai reiškia, kad byla pakartotinai nebus nagrinėjama, o ankstesnis procesinis teismo sprendimas nebus peržiūrimas. Tokiu būdu nebelieka objekto, kurio apsaugą turi užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1324/2012).
Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1122/2013, paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1255-254/2010. Atsižvelgiant į tai, kad nebeliko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.