- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2-1324/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-684-154/2012 pagal pareiškėjo R. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elenos skanėstai“ dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. P. Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011 pagal ieškovo BUAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ ieškinį atsakovui UAB „Elenos skanėstai“ dėl 59950,25 Lt skolos priteisimo, kurioje ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, 2011 m. birželio 13 d. priimant sprendimą už akių. Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011 išduotą vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių motyvų ir argumentų, pagrindžiančių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Teismas laikė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių pareiškimo reikalavimus, pareiškime nurodė vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pradėti vykdymo veiksmai, nenurodė vykdomosios bylos numerio. Atsižvelgiant į tai, teismas, siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitos šalies interesų labiau, nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia argumentais, kurie savo esme yra susiję su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo už akių neteisėtumu ir nepagrįstumu ir kurie, jog manymu, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą:
Skundžiama nutartis pažeidžia pareiškėjo teises, nes užkerta kelią teisingumo atstatymui ir sudaro prielaidas iš esmės neteisėtos ir neteisingos situacijos, kuri yra Šiaulių apygardos teismo priimto 2011 m. birželio 13 d. sprendimo už akių pasekmė, egzistavimui.
Šalies argumentai
2. BUAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ šantažuoja pareiškėją dėl 30 000 Lt. Pareiškėjo teisė disponuoti nekilnojamuoju turtu yra apribota, areštuotos banko sąskaitose esančios sumos, todėl paramą teikia artimieji.
3. Dėl neteisėto 2012 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2012, pareiškėjas neteko darbo pajamų, akcijų, galimybės patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, taip pat teikti paramą dukrai iš pirmos santuokos – 419 Lt alimentų kas mėnesį. Šios aplinkybės neigiamai veikia pareiškėjo sveikatą.
4. Pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti BUAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ pateikti papildomus įrodymus, nes byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros yra niekinės, tačiau nedalyvaudamas posėdyje, pareiškėjas neturėjo galimybės to įrodyti.
5. 2011 m. birželio 13 d. sprendimas už akių buvo priimtas visiškai neatskleidus bylos esmės, neapklausus atvykusių liudytojų – O. M., A. G., R. T., nebuvo tirti faktai ir įrodymai.
6. 2011 m. gegužės 11 d. BUAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ bylos nagrinėjimo parengiamajame posėdyje pareikalavo, kad teismas prijungtų neteisėtą, tariamą paprastojo vekselio Nr. 1 kopiją, taip pat reikalavo pareiškėją įtraukti trečiuoju asmeniu, tačiau teismas be pagrindo 2011 m. birželio 10 d. neįtraukė pareiškėjo trečiuoju asmeniu.
7. Visos PVM sąskaitos – faktūros, turinčios vienos šalies tariamą parašą, yra niekiniai sandoriai, kurių teismas negalėjo patvirtinti savo sprendimu. Taigi BUAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ civilinės bylos Nr. 2-670- 267/2011 parengiamajame posėdyje aiškiai nurodė teismui, kad sieks neteisėtomis priemonėmis, negaliojančiais vienašaliais sandoriais kenkti pareiškėjui, todėl teismas turėjo pareigą jį įtraukti trečiuoju asmeniu, kad būtų apginti teisėti turtiniai interesai 30 000 Lt apimtyje.
8. Pareiškėjui vykstant į 2011 m. birželio 10 d. posėdį kaip liudytojui, įvyko automobilio avarija. Apie šį įvykį liudija pareiškėjo apmokėtos telefoninių skambučių sąskaitos 2011 m. birželio 10 d. ir iš ryšio operatoriaus galima išreikalauti pareiškėjo pokalbio su teisėjos D. B. sekretore įrašą, kadangi visi telefono skambučiai į Šiaulių apygardos teismą ir jų turinys yra įrašomi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sutikimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo R. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. P. pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas sustabdyti Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011 išduotą vykdomąjį raštą. Prašymas dėl procesinių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo buvo pareikštas pareiškėjui R. P. pateikus prašymą atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011 pagal ieškovo BUAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ ieškinį atsakovui UAB „Elenos skanėstai“ dėl 59 950,25 Lt skolos už suteiktas transporto paslaugas priteisimo, kurioje 2011 m. birželio 13 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiamus tikslus, į tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo priimtas sprendimas dėl lėšų priteisimo, šį pareiškėjo prašymą vertina kai prašymą dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), kadangi vykdymo procese vykdomojo rašto sustabdymo galimybė nėra numatyta.
Bendrąja prasme laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą tuo atveju, jei, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų tenkinami ieškinio reikalavimai. Jei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pareikštas, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje, šiomis priemonėmis, be naujo galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo (tuo atveju, kai ankstesniu teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas ar ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, o proceso atnaujinimu siekiama naujo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų patenkinti visiškai), galima siekti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, sustabdant išieškojimą vykdymo procese iki to momento, kai, atnaujinus procesą ir pakartotinai išnagrinėjus bylą, bus priimtas naujas procesinis sprendimas (tuo atveju, kai ankstesniu teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai ar iš dalies, o proceso atnaujinimu siekiama naujo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų atmesti). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo sąlyga – teismo įsitikinimas, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs asmuo tikėtinai pagrindė sąlygas, būtinas proceso atnaujinimui, ir kad jo pateikti argumentai bei įrodymai gali turėti įtakos ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu šių procesinių priemonių taikymo pagrindas – pagrįsta tikimybė, kad, atnaujinus procesą ir pakartotinai išnagrinėjus bylą, nauju teismo procesiniu sprendimu ankstesnis vykdytinas teismo procesinis sprendimas būtų pakeistas arba panaikintas.
Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš kelių etapų: prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimo išsprendimo, prašymo atnaujinti procesą išnagrinėjimo ir civilinės bylos pakartotinio nagrinėjimo (CPK 370 str.). Klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas priklauso nuo to, kokioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje jis yra sprendžiamas. Jei, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą arba apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą dėl šį klausimą išsprendusio pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, paaiškėja, jog yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas. Tokia procesinė situacija sąlygoja, jog laikinosios apsaugos priemonės nebeužtikrintų joms keliamų tikslų įgyvendinimo, kadangi įsiteisėjusia teismo nutartimi prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas yra užbaigtas atsisakant atnaujinti procesą. Tai reiškia, jog byla pakartotinai nebus nagrinėjama, o ankstesnis procesinis teismo sprendimas nebus peržiūrimas. Tokiu būdu, nesant galimybės priimti ankstesnį teismo procesinį sprendimą pakeičiantį ar panaikinantį procesinį teismo sprendimą, nebelieka objekto, kurio apsaugą turi užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397/2012, paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011. Todėl, nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl išieškojimo vykdymo procese pagal išnagrinėtoje byloje išduotą vykdomąjį raštą sustabdymo, paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.