Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Jono Petriko teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribijimo bausme nuteistajam L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas antstolio Jono Petriko teikimas pakeisti baudą laisvės apribojimo bausme, nes L. J. baudos nesumokėjo ir nėra galimybės jos išieškoti priverstinai. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą bauda išieškoma priverstinai. Minėto vykdomojo rašto pagrindu 2022 m. rugpjūčio 11 d. antstolio Jono Petriko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad skolininko vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra. VSDFV duomenimis skolininkas darbo užmokesčio negauna. Lietuvos Respublikoje veikiančiose kredito įstaigose, skolininko vardu atidarytos sąskaitos suareštuotos, piniginių lėšų nėra. Kito skolininkui priklausančio turto nenustatyta. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis skolininkas išsiskyręs, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini). Bauda iš skolininko L. J. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškota, skolos likutis yra 1000 Eur. Nurodo, kad priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalimi ir 362 straipsnio 2 dalimi teikia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams antstolio teikimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. el-285-1010/2022 skolininkui L. J., paskirtos ir neišieškotos 1000,00 Eur dydžio baudos pakeitimo laisvės apribojimu.

Antstolis Jonas Petrikas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas netenkintinas.

BPK 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis L. J. per nustatytą dviejų mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos 2022 m. kovo 1 d. savanoriškai nesumokėjo 2022 m. vasario 3 d. visos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, todėl pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą bauda buvo išieškoma priverstinai. Kaip matyti iš bylos duomenų, per daugiau nei metus nuo baudos paskyrimo nuteistasis nesumokėjo visos jam paskirtos baudos, skolos likutis yra 1000 Eur. Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)medžiagos nustatyta, kad 2023 m. birželio 27 d. skolininkas L. J. Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi turto ar pinigų (v. b. l. 71-72).

Nuteistasis nurodė, kad baudą jau moka ir pažadėjo ją sumokėti, prokurorė prašė teikimo netenkinti. Teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu, baudą pakeitus į 20 dienų laisvės apribojimo bausmę, nebūtų įvykdytas teisingumas. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsivelgiant į tai, kad praėjo nedidelis laiko tarpas nuo patvarkymo pateikimo vykdyti, teismas daro išvadą, kad antstolis dar turi galimybę imtis visų jo sprendimo vykdymo instrukcijoje numatytų priemonių ir išieškoti baudą, todėl teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Antstolio Jono Petriko teikimo dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme nuteistajam L. J. netenkinti.

Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.