Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-10040-841/2014 pagal kreditorės R. V. pareiškimą skolininkei R. V. dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Nurodo, kad po 2014 m. sausio 31 d. kreditorės turtinė padėtis pasikeitė, nes ji tapo nėščia ir laukiasi, todėl paduotas pareiškimas nėra analogiškas ankstesniajam ir turėjo būti nagrinėjamas.

2. Pirmosios instancijos teismas turi aiškiai pasakyti, kas kreditorei turi padėti, nes ji augina dukrą I. P., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu laukiasi antro kūdikio, gimdymo terminas 2015-03-01, tačiau neturi jokių pragyvenimo lėšų. Vaiko tėvas turi tik skolų, neturi jokio turto, antstolis iš jo alimentų neišieško, vaiko tėvo tėvai gyvena nepasiturinčiai. Pažymi, kad turto turi kreditorės motina R. V., kuri, priteisus išlaikymą, bent kiek pagelbėtų.

3. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas kreditorei baudą, pasielgė neadekvačiai. Į teismą kreditorė kreipėsi iš beviltiškos situacijos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Pažymėtina, kad baudą kreditorei pirmosios instancijos teismas skyrė už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis, konstatavęs, kad kreditorė pakartotinai kreipėsi į teismą analogišku prašymu, ir tokį kreditorės elgesį pripažindamas tyčiniu ir nesąžiningu.

CPK 334 str. 1 d. reglamentuoja atvejus, kada pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta paduodant atskirąjį skundą: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Teismo paskirtos baudos asmeniui apskundimo tvarka nustatyta CPK 107 str. 1 d., kurioje numatyta asmens, kuriam paskirta bauda, teisė per 14 dienų nuo nutarties priėmimo prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Pagal CPK 107 str. 2 d. atskirasis skundas gali būti duodamas dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą. Taigi, apeliacija galima tik dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą, bet ne dėl nutarties, kuria bauda skirta. Tokio proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo nutarčių, susijusių su teismo baudomis, apskundimą apeliacine tvarka, aiškinimo ir taikymo laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200/2013; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-623/2013). Taigi CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį (jos dalį), kuria paskirta bauda. Tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.), todėl yra neskundžiama.

Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 3 p.) Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties dalis dėl baudos skyrimo nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 301 str. 1 d.) apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, vadovaudamasis CPK 435 str. 2 d. numatytu pagrindu, t. y. konstatavęs, jog pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas, tik vertinant atsisakymo priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumą.

Iš pateikto pareiškimo matyti, kad kreditorė R. V., remdamasi CK 3.237 str. 2 d., iš skolininkės (vaiko senelės) R. V. prašė priteisti išlaikymą po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-11-01 iki vaikaitės I. P. pilnametystės, taip pat prašė priteisti ir 43200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-31 iki 2014-10-31 (b. l. 1).

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, o spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Tačiau pažymėtina, kad šios kategorijos bylose jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje teismui suteikta diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Įstatymas numato ir teisinį instrumentą, apribojantį akivaizdžiai nepagrįsto pareiškimo priėmimą – CPK 435 str. 2 d., pagal kurią teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio kodekso 431 str. 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Pažymėtina, kad CK 3.237 str. 2 d. nustatyta senelių pareiga išlaikyti nepilnamečius savo vaikaičius yra subsidiarioji, t. y. atsiranda, jeigu vaikaičiai neturi tėvų arba pilnamečių brolių ar seserų ar negalima išieškoti iš jų išlaikymo. Be to, senelių pareigos atsiradimas papildomai siejamas su dar dviem sąlygoms –nepilnamečiui išlaikymas yra reikalingas (jis neturi savarankiškų pajamų ar kitokio turto) ir seneliai turi realią galimybę jį teikti.

Nagrinėjamu atveju esant nustatytai imperatyviai tėvų pareigai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str..), kreditorės pareiškimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš senelės, nesant jokių įrodymų, kad apie tai, kad kreditorė ir jos nepilnametės dukros tėvas A. P. dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės vykdyti įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, yra vertintinas kaip aiškiai nepagrįstas. Juolab, kad pareiškimu dar yra prašoma priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą, kas taip pat pripažintina aiškiai nepagrįstu reikalavimu, nes byloje nėra duomenų, kad skolininkė turėjo pareigą teikti vaikaitei išlaikymą nuo 2011-10-31, kaip nurodyta pareiškime.

Tai reiškia, jog tam, kad būtų pagrindas priteisti iš senelės išlaikymą nepilnametei vaikaitei, pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai vertinti, ar pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka visas CK 3.237 str. 2 d. nustatytas sąlygas, todėl pareiškime keliami reikalavimai, konkrečiu atveju nenagrinėtini CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, o pareiškimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, be kito ko, nurodė, kad teisme jau kartą buvo gautas kreditorės pareiškimas dėl išlaikymo iš vaiko senelės priteisimo, kurį Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-1829-841/2014, buvo atsisakyta priimti, minėta nutartis apeliacinės instancijos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-344-440/2014, palikta nepakeista (b. l. 3-4, 5-10).

Kreditorei išaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, kartu pateikdama įrodymus savo reikalavimas pagrįsti (CPK 135 str.)

Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 337str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 1 d. nutartį nepakeistą, apeliacinį procesą, dalyje dėl baudos panaikinimo, nutraukti.