Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-17 · Administracinė byla Nr. I-4717-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
I-4717-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00713-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
G.M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4717-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00713-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G.M. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, jam priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2-3) nurodė, jog jis nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. yra laikomas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpose sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, jog kamerų tipo patalpose buvo laikomas neatitinkančiomis vienam asmeniui turinčio tekti ploto sąlygomis, kadangi kamerose nuolat būdavo 4 asmenys. Paaiškina, jog plotą dar labiau mažino jose esantis kietasis inventorius, todėl nuolat trūko privatumo. Argumentuoja, jog neturėjo jam skirtos spintelės, todėl daiktus turėjo laikyti po lova, kur kaupiasi dulkės, purvas. Kadangi kamerose būdavo laikomi 4 asmenys, o spintelės tik 3, buvo pažeistos jo teisės. Paaiškina, jog kamerose negalėdavo palaikyti švaros, nes atsakovas nesuteikė tam skirtų priemonių. Nuolat turėdavo būti aplinkoje, kurioje pilna dulkių, kvėpuoti dulkėmis. Paaiškina, jog neturėjo galimybės nuo sienų ir lubų nuvalyti dulkių, nusivalyti langų dėl ant jų esančių grotų. Teigia, jog neveikė mechaninė ventiliacija, buvo netinkamas apšvietimas, kamerų sienose elektros instaliacija tinkamai izoliuota, todėl kildavo grėsmė jo sveikatai. Nurodo, jog kamerose plytelės atskilusios, sienos nelygios, dušo patalpos taip pat neatitinka higienos normų reikalavimų. Teigia, jog dušo patalpose nuo lubų krenta lentelės, grindyse plytelės suskaldytos, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, grybeliu, neįrengta atskira persirengimo patalpa. Skundžiasi privatumo neužtikrinimu besinaudojant dušu, teigdamas, jog dušai nėra atskirti sienele, o duryse yra langas, taigi jį galėdavo stebėti nuteistieji ir pareigūnai. Argumentuoja, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose jam trūko vietos, kiemeliai blogos būklės, tinkas nukritęs, byra plytos, padengtas pelėsiu, samanomis. Akcentuoja, jog jam nebuvo suteikta teisė naudotis skalbykla, joje nebuvo įrengta nešvarių skalbinių, lyginimo patalpos. Teigia, jog kirpimo patalpa įrengta medicinos apžiūros kabinete, kerpant nėra dezinfekuojamos kirpimo priemonės. Dėl aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, kančias, baimę, pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovė, Pravieniškių PN), atsiliepime į skundą (b.l. 8-15) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose 1-ame sektoriuje, kamerų tipo patalpose, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. kovo 20 d. Akcentuoja, jog nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Teigia, jog minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui nebuvo pažeista. Nesutinka su pareiškėjo vertinimu, jog iš gyvenamojo ploto turi būti atimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Akcentuoja, jog kamerų tipo patalpos buvo aprūpintos inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Normos). Paaiškina, jog kameros tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, patalpos taip pat vėdinamos per atidaromus langus. Argumentuoja, jog pagal teisinį reglamentavimą patys nuteistieji rūpinasi švaros ir tvarkos palaikymu, todėl pats pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas. Paaiškina, jog uždarų kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Nurodo, jog elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.7 punkto reikalavimais, ir ji kamerų tipo patalpose buvo tvarkinga. Argumentuoja, jog dušinės patalpų būklė yra gera, grindų, sienų bei lubų danga yra tvarkinga, nenusilupusi. Teigia, jog nuteistųjų privatumui užtikrinti dušinėje langai yra padengti permatoma plėvele, įrengtos pertvaros, taip pat atitverta atskira patalpa persirengimui. Akcentuoja, jog pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal Taisyklių reikalavimus, įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas svyruoja nuo 6,01 iki 7.56 kv.m. Teigia, jog įstaigos skalbykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius, kamerų tipo patalpose yra surenkami nešvarūs drabužiai bei patalynė ir perduodami į įstaigoje esančią skalbyklą. Pabrėžia, jog teisės aktai nenumato atskirų patalpų nešvariems rūbams įrengimo. Paaiškina, jog kirpykla yra įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje, instrumentai, valomi ir tinkamai dezinfekuojami. Mano, jog pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo būtent dėl Pravieniškių PN pareigūnų veiksmų, todėl prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškių PN kameros tipo patalpose sąlygų, įvairiais laikotarpiais buvusiais nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. kovo 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, kančiomis, baime, pažeminimu, nepilnavertiškumo jausmu, nepatogumais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN kameros tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Pravieniškių PN kameros patalpose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotą, gyvenamojo ploto apskaičiavimo kartu su baldais, higienos normų pažeidimo - netinkamos ventiliacijos, apšvietimo, elektros instaliacijos, pasivaikščiojimo kiemelių netinkama būkle, privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, netinkamos dušo būklės, sąlygų naudotis skalbykla nesudarymo, atskiros patalpos nešvariems drabužiams bei lyginimo patalpos neįrengimo, kirpimo patalpos netinkamos būklės, higienos normų pažeidimo kerpant nuteistuosius.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.vienam žmogui.

Iš Pravieniškių PN pateiktų rašytinių įrodymų: Pažymos dėl nuteistojo gyvenamųjų patalpų (b.l. 48), Pažymos apie nuteistojo laikymo sąlygas (b.l. 49-51) nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki birželio 7 d. karantino kameroje Nr. 1, patalpų plotas – 36,73 kv.m., kameroje laikomi 3 asmenys, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 12,25 kv.m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki birželio 11 d. kameroje Nr. 15, asmenų skaičius – 2, kameros plotas - 8,58 kv., todėl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,29 kv.m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki birželio 12 d. kameroje Nr. 4, kameros plotas – 16,38 kv. m., asmenų skaičius – 2, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 8,19 kv., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki birželio 14 d. karantino kameroje N. 2, asmenų skaičius 5, kameros plotas – 36,73 kv.m., todėl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 7,35 kv.m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki birželio 18 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,38 kv.m., asmenų skaičius – 2, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 8,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki birželio 30 d. kameroje Nr. 10, asmenų skaičius – 1, kameros plotas 15,66 kv.m., todėl pareiškėjui atitinkamai ir atiteko visas kameros plotas – 15,66 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 30 d. iki liepos 2 d. karantino kameroje Nr. 2, kuri 36,73 kv.m. ploto, asmenų skaičius – 7, todėl asmeniui tenkantis plotas buvo 5,25 kv.m. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki liepos 3 d. kameroje Nr. 4, kuri 16,38 kv.m. ploto, asmenų skaičius – 1, todėl minėtas plotas ir atiteko pareiškėjui; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki liepos 9 d. karantino kameroje Nr. 2, plotas 36,73 kv.m., asmenų skaičius – 6, vienam asmeniui tenkantis plotas – 6,13 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki liepos 16 d. kameroje Nr. 13, kuri 16,38 kv.m. asmenų skaičius – 2, asmeniui tekęs plotas – 8,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki liepos 19 d. karantino kameroje Nr. 2, kuri 36,73 kv.m. ploto, asmenų skaičius – 3, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 12,25 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki liepos 23 d. kameroje Nr. 10, kuri 15,66 kv.m. buvo dviese, asmeniui tenkantis plotas - 7,83 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki rugsėjo 21 d. karantino kameroje Nr. 2, penkiese, kameros plotas 36,73 kv.m., todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 7,35 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki gruodžio 20 d. kameroje Nr. 7, dviese, plotas 16,38 kv.m., todėl vienam asmeniui atiteko 8,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki gruodžio 21 d. karantino kameroje Nr. 2, vienas, plotas – 36,73 kv.m., todėl minėtas plotas atiteko būtent pareiškėjui; laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 7, kurios plotas 16,38 kv.m. buvo dviese, todėl vienam asmeniui atiteko 8,19 kv.m. Apibendrinant matyti, jog vienam asmeniui tekęs plotas svyravo nuo 4,29 kv.m. iki 36,73 kv.m. Ir nors pareiškėjas skunde nurodo, jog nuolat buvo laikomi 4 asmenys, pažymėtina, kad visose kamerose įrengtos minimaliai 4 miegamosios vietos, išskyrus kamerą Nr. 15 (įrengtos 2 miegamosios vietos), todėl net ir vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad teisės aktais numatyta minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma nebuvo pažeista. Kaip jau minėta, pareiškėjui kyla pareiga apibūdinti kalinimo sąlygas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad nuolat kamerose buvo 4 asmenys, kai atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistųjų skaičius kamerose kito, todėl teismo vertinimu pažeidimas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki birželio 11 d. kameroje Nr. 15 nėra patvirtinamas vien tik pareiškėjo skunde nurodytu nuteistųjų skaičiumi. Todėl nagrinėjamu atveju remiamasi atsakovės atstovo pateiktais aukščiau nurodytais duomenimis. Pagal aukščiau nurodytus duomenis, akivaizdu, kad vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo teisė į minimalų plotą nebuvo pažeista.

Naujausioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, nebuvo mechaninės ventiliacijos, buvo netinkama apšvieta, kamerų grindys bei sienos buvo nelygios, plytelės ištrupėjusios, elektros instaliacija buvo netvarkinga.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Minėtos Higienos normos 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, natūralaus apšvietimo koeficiento ši higienos norma nereglamentuoja. Pagal minėtos normos 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. pažymą Nr. 77-65 (b.l. 49-51), iš kurios matyti, kad kamerų tipo patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per langus ir mechaninę patalpų vėdinimo sistemą, taip pat, jog bendroji dirbtinė apšvieta užtikrinama, o gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos iš karto pakeičiamos, kameros grindų būklė yra gera, plytelės neatsiklijavusios. Pravieniškių PN, įrengdamas grotas ant langų (kamerų tipo patalpose), vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti. Pažymėtina, jog pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo taisyklės), 16.9 punktą, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Taip pat pagal Įrengimo taisyklių 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Atsakovės atstovo duomenimis pirmojo sektoriaus elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis Įrengimo taisyklių 11.7 punkto reikalavimu elektros instaliaciją montuoti paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose.

Teismas vertina, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas negalėjo atsidaryti lango, tokiu būdu išvėdindamas kameros patalpas, inter alia (be kita ko) išvengiant patalpoje drėgmės, pelėsių ir grybelio atsiradimo. Teismas pabrėžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, taip pat byloje nepateikta jokių paaiškinimų, kaip pareiškėjas apskaičiavo dirbtinę apšvietą, oro judėjimo greitį. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl vėdinimo, apšvietos, elektros instaliacijos, grindų netinkamos būklės skundų atsakovui neteikė, nei atsakovės atstovui nei teismui nenurodė, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė jo subjektyviu vertinimu padaryti pažeidimai (pvz. jo paaiškinimu – netinkama elektros laidų instaliacija, nutrupėjusios plytelės, nepateikė paaiškinimų ar dėl to jis patyrė sveikatos problemų, ar jis susižalojo, kada ir pan.). Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, taip pat dėl per trumpo 1 valandos laiko skirto pasivaikščiojimui.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 ir 2 dalis nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo kliudoma pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl Bausmių vykdymo įstatymo nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Pravieniškių PN pareigūnai to neleido, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamos būklės, laikytini abstraktaus pobūdžio nusiskundimais. Atsakovės atstovas patvirtino, kad įstaiga užtikrina tinkamą kiemelių būklę. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, nėra pagrindo spręsti, jog buvo netinkamai užtikrinama pareiškėjo teisė pasivaikščioti. Atsakovės atstovo duomenimis pirmojo sektoriaus uždarojoje zonoje yra įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas 6,55 kv.m., 6,01 kv.m., 6,10 kv.m., 7.56 kv.m. Pats pareiškėjas skunde nurodė prielaidas, jei būtų vedami 5-6 nuteistieji, nesunku apskaičiuoti vienam asmeniui tenkantį pasivaikščiojimo kiemelių plotą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad į pasivaikščiojimo kiemelius buvo vedamas neproporcingai didelis nuteistųjų skaičius, nėra pagrindo konstatuoti neteisėto atsakovės atstovo veikimo.

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovo veiksmų tinkamai neaprūpinus kietuoju inventoriumi.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau - ir Normos) drausmės izoliatoriai ir kamerų tipo patalpos privalo būti metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui, sieninė viršutinių drabužių pakaba – 2 kabliukai 1 asmeniui ir kt. Kadangi teisės aktai nenustato reikalavimo užtikrinti spintelėmis prie lovos, todėl pareiškėjo pretenzijos, kad jis nebuvo aprūpintas spintele, atmetamos kaip nepagrįstos. Be to, šiame kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad įrengtos 3 spintelės, nors buvo laikomi 4 asmenys, tačiau kaip jau minėta aukščiau nuteistųjų skaičius kito, todėl akivaizdu, kad būnant skirtingose kamerose negalėjo susiklostyti visada identiška situacija, jog būtent iš 4 asmenų pareiškėjui visada nebuvo užtikrinama spintelė. Kaip jau ne kartą minėta, neužtenka nurodyti pažeidimą, tačiau būtina ir nurodyti kokias teisines pasekmes sukėlė tam tikrų veiksmų atlikimas. Šiuo atveju, visiškai neaišku, kokias teisines pasekmes sukėlė pareiškėjui nesuteikta spintelė, ypač pažymint tai, kad teisinis reglamentavimas nenumato spintelių įrengimo kamerų tipo patalpose. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmetamas šioje dalyje.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi patalpų nešvara, taip pat teigia, jog nebuvo tinkamai aprūpintas priemonėmis švarai palaikyti.

Pagal HN 134:2015 35 punktą, laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka (b.l. 20-22). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosios patalpose. Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. VV-494 (b.l. 18-19) patvirtintas Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų aprašas, kurio 2.1 punktas nustato, jog kameros budinčiojo pareiga yra tvarkyti kamerą (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrengimus, išnešti šiukšles, ją vėdinti). Taigi, šis teisinis reglamentavimas nustato, jog gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Dėl šios priežasties atsakovės atstovo atsakomybė dėl nešvaros patalpose negalima.

Pagal HN 134:2015 37 punkto nuostatas, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).Pagal įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu V-56 patvirtintos patalpų valymo vykdymo tvarkos 9 punktą, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyriaus specialistai ir išduoda jas nuteistiesiems, o kamerų tipo patalpose priemones išduoda Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai. Iš pareiškėjo skundo motyvų matyti, kad pareiškėjas reiškia pretenzijas, kad jis buvo neaprūpintas tinkamomis valymo priemonėmis, jis neneigia, jog jam buvo išduotas šepetys ir valymo priemonės. Vertinant šiuos pareiškėjo teiginius kartu su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis iš valymo priemonių išdavimo registracijos žurnalo (b.l. 52-87) akivaizdu, jog įstaigoje nuteistieji aprūpinami tinkamomis priemonėmis švarai palaikyti (pvz. WC gelis, grindų plovyklos, universalus ploviklis, sanitarinis rūgštinis valiklis ir pan.). Pareiškėjas nurodyta aplinkybė, jog buvo išduotas per trumpas šepetys ir juo nėjo nuvalyti voratinklių nuo lubų, nepatvirtina atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kadangi nenustatyta, jog dėl to jam galėjo kilti neigiamos teisinės pasekmės. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo privalėjo informuoti atsakovės atstovą, jog išduotomis priemonėmis neina palaikyti švaros, bet to, kameros aprūpintos kėdėmis, stalu, todėl akivaizdu, jog jais galima pasinaudoti siekiant pasiekti lubas ir palaikyti švarą (pvz. užlipant).

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl dušinės patalpų netinkamo įrengimo, privatumo juo naudojantis neužtikrinimo.

Atsakovės atstovo duomenimis dušinėje užtikrinama tinkama patalpų būklė. Nuteistųjų privatumui užtikrinti įrengtose dušinėse langai padengti nepermatoma plėvele, bendroje dušinėje privatumui užtikrinti yra įrengtos pertvaros, taip pat pirmoje sektoriaus bendroje dušinėje atitverta atskira patalpa persirengimui. Pagal į bylą pateiktą įstaigos vadovo 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306 patvirtintą nuteistųjų išvedimo į dušą ir kirptis tvarką, nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas bei patalpinti karantino patalpose, į dušą išvedami šeštadieniais ir sekmadieniais pagal grafiką (2 punktas). Nuteistieji į dušą išvedami po tris. LVAT taip pat vertina, jog yra užtikrinamas pakankamas privatumas, jei dušuose bent iš šonų yra įrengtos pertvaros (pvz. LVAT 2019 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019). Kadangi nustatyta, jog nuteistiesiems yra tinkamos sąlygos persirengti, užtikrinamas jų privatumas, todėl pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir skundas šioje dalyje atmetamas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl atsakovės atstovo veiksmų netinkamai įrengus kirpyklą, higienos normų nesilaikymo kerpant, taip pat patalpų nešvariems skalbiniams bei lyginimo patalpų neįrengimo.

HN 134:2015 reglamentuoja skalbimo patalpų ir kirpyklos patalpų reikalavimus. Nenumatyta, jog laisvės atėmimo vietoje privalo būti įrengta nešvarių skalbinių laikymo ir skalbinių lyginimo patalpos, todėl šios pretenzijos atsakovės atžvilgiu atmestinos kaip nepagrįstos. Iš atsakovės atstovo pateiktų įrodymų: 2017 m. balandžio 24 d sutarties (b.l. 33-36), paslaugų techninės specifikacijos (b.l. 37) nustatyta, jog skalbimo paslaugą Pravieniškių PN tiekia UAB „Kauno skalbykla“. Pagal įstaigos vadovo 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-216 patvirtintą Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašą, nuteistasis pageidaujantis gauti skalbimo ir dezinfekcijos paslaugas privalo kreiptis raštu su prašymu. Akivaizdu, jog sąlygos skalbti drabužius ir patalynę yra sudarytos. Pareiškėjas nenurodė, jog jis raštu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją su prašymu pasinaudoti skalbimo paslaugomis ir jam tokios paslaugos nebuvo suteiktos. Jokių nusiskundimų, prašymų, pretenzijų atsakovės atstovui ginčo laikotarpiu taip pat neteikė.

Dėl kirpyklos netinkamo įrengimo teismas pažymi, kad atsakovės atstovo duomenimis kirpykla įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje, o ne medicinos apžiūros kabinete ar koridoriuje, kaip nurodo pareiškėjas. Panaudotos priemonės ir instrumentai yra dezinfekuojami. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis. Be to, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo būtina nurodyti ir sukeltą žalą bei priežastinį ryšį, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė kokias pasekmes patyrė dėl to, kad naudojosi kirpimo paslaugomis, ar dėl to, kad priemonės buvo nedezinfekuotos tinkamai (pvz. sveikatos sutrikimai). Pateiktoje asmens sveikatos istorijoje (b.l. 38-44) nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjo išvardintų neteisėtų veiksmų galėjo kilti sveikatos sutrikimai. Tai, kad pareiškėjas dėl prastos savijautos kreipėsi į psichologus 2018 m. liepos 19 d. (b.l. 45) gali būti susiję su pačiu nuteistojo statusu, laisvės apribojimais, tačiau nagrinėjamu atveju negali būti priežastiniame ryšyje su pareiškėjo vertinimu neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė