Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovei A. N., jos atstovui advokatui V. R., atsakovei Ž. J., jos atstovui advokato padėjėjui E. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovei Ž. J. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė A. N. teismo prašo priteisti iš atsakovės Ž. J. 3462 Lt patirtų išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Ž. J. su ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovė kartu su savo motina R. K. įsteigė šuniukų kirpyklą Marijampolėje. Ieškovės teigimu, atsakovė Ž. J. išreiškė norą būti šuniukų kirpėja. Todėl ieškovė, pasitarusi su savo mama R. K., abi nusprendė ją priimti į savo kolektyvą, t.y. kad jai suteikė galimybę dirbti kartu su ieškove tame pačiame šuniukų kirpimo salone. Su atsakove buvo sutarta, kad ieškovė skirs lėšas jos apmokymui, t.y. padengs jos mokymosi išlaidas, o ji dirbs ieškovės ir jos motinos salone ne mažiau kaip tris metus, o neišdirbus minėto termino, grąžins išlaidas, kurios buvo patirtos jos apmokymui.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė apmokymams buvo pasiųsta į Maskvoje vykstančius kursus, mokykloje-salone „BONČERI". Kursai užtruko nuo 2011-09-12 iki 2011-09-18.

Kadangi, ieškovės aiškinimu, ieškovė prieš tai pati yra buvusi apmokymo kursuose Maskvoje ir visos kainos jai buvo žinomos. Ieškovė nurodo, kad buvo maždaug paskaičiuota galimos išlaidos ir atsakovei duota 800 Eur suma (kas atitinka 2762 Lt. sumą). Su atsakove buvo sutarta, kad ji privalo išsaugoti bei grįžusi ieškovei pateikti kvitus apie patirtas išlaidas. Taip pat sutarta, kad jeigu išleis mažiau skirtumą grąžins, jeigu išleis daugiau ir išlaidos bus pagrįstos, jos jai bus padengtos (apmokėtos). Taip kaip ir buvo sutarta, ieškovės aiškinimu, atsakovė grįžusi pateikė savo patirtas išlaidas, t.y. kvitus apie išleistus pinigus bei papildomai ataskaitą, surašytą ranka. Atsakovės išlaidas sudarė: Rusijos viza-310 Lt., medicininis draudimas - 16 Lt, autobuso bilietai į Maskvą ir atgal - 350 Lt, mokestis už kursus Maskvoje - 2508 Lt, kelionės išlaidos Maskvoje - 135 Lt, išlaidos telefonui - 13 Lt, registracija ir išlaidos maistui - 118 Lt, traukinio „Sputnik" išlaidos 12 Lt, viso - 3462 Lt suma. Ieškovė teigia, kadangi atsakovė prieš išvykstant buvo gavusi 800 Eur sumą, jai grįžus bei pateikus kvitus apie patirtas išlaidas, jai papildomai buvo duota 700 Lt suma, kas bendrai sudarė 3462 Lt sumą (800 Eur (arba 2762 Lt) + 700 Lt = 3462 Lt). Atsakovė grįžusi iš apmokymo pateikė kvitus, su patirtomis išlaidomis bei savo ranka darytą ataskaitą, apie išleistas pinigines lėšas.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė kartu su ieškove išdirbo nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn., t.y. 2013 m. gegužės mėn. įkūrė savo šuniukų kirpyklą. Atsakovei nesilaikant susitarimo dirbti kartu su ieškove ne mažiau kaip tris metus, ji pagal susitarimo sąlygas privalėjo grąžinti jos mokymams patirtas (skirtas) išlaidas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė turėjo dirbti ne trumpiau kaip iki 2014 m. spalio mėn.

Ieškovė dėl išlaidų grąžinimo buvo kreipėsi su 2013 m. gegužės 28 d. pretenzija į atsakovę, prašant padengti visas su jos mokymais susijusias išlaidas, kurios sudaro 3462 Lt. sumą. Ieškovės teigimu, atsakovė 2013-05-31 atsakymu iš esmės neneigdama pretenzijoje nurodytų aplinkybių, nurodė, kad ji su abejotinais skaičiavimais nesutinka bei prašo pateikti jos darbo sutartį, kurioje pažymėta dėl darbo susitarimo 3 metus.

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė puikiai žino, kad jokia darbo sutartis nebuvo ir negalėjo būti sudaryta, kadangi tiek ieškovė, tiek ir atsakovė dirbo pagal išsipirktus verslo liudijimus, o susitarimas dėl to, kad ji dirbs tris metus buvo sudarytas iki jos pasiuntimo į apmokymo kursus. Todėl, ieškovės nuomone, atsakovė elgdamasi nesąžiningai bei siekdama išvengti savo įsipareigojimų, žinodama, kad ji dirbo ne pagal darbo sutartį, o pagal verslo liudijimą, nepagrįstai paprašė pateikti jai darbo sutartį. Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2013-05-31 atsakymu į pateiktą pretenziją nepaneigė, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl to kad atsakovė dirbs salone, kartu su ieškove 3 metus bei kad nesilaikant tokio susitarimo, ji turės grąžinti išlaidas patirtas jos apmokymams. Atsakovė, ieškovės nuomone, tik suabejojo pateiktais skaičiavimais ir susitarimo įforminimo forma, t.y. laikė kad toks susitarimas turėjo būti įtvirtintas sudarytoje darbo sutartyje.

Ieškovė teigia, kad susitarimas dėl atsakovės apmokymo bei dėl to turėtų išlaidų padengimo ir jos darbo kartu su ieškove viename salone ne trumpiau kaip 3 metus, buvo sudarytas žodžiu, dalyvaujant ieškovei, atsakovei ir ieškovės motinai R. K.. Taip pat tuo metu patalpose buvo ir kiti asmenys.

Atsakovė Ž. J. kategoriškai nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė nurodė, kad ją į šuniukų kirpimo saloną dirbti pakvietė ieškovės motina R. K., kuri ir pasiūlė susiieškoti kursus ir važiuoti mokytis šio amato. Kadangi atsakovė kurį laiką yra gyvenusi Maskvoje ir ten turi draugų, atsakovė išvyko į Maskvą ir ten baigė šunų kirpimo kursus. Vyko už savo lėšas, jokių pinigų iš ieškovės nebuvo gavusi. Grįžusi atidavė kvitus ir dėl savęs rašytą išlaidų suvestinę ieškovei tam, kad ji žinotų, kokios išlaidos, susiję su mokymu. Atsakovės teigimu, ieškovė pati ketino važiuoti mokytis.

Atsakovės nuomone, tarp jos ir ieškovės susiklostė darbo santykiai, nes atsakovei buvo pasiūlytas darbas, suteikta darbo vieta ir netgi aptartas darbo užmokestis. Atsakovė nurodo, kad visus tuos metus dirbo viena, nes ieškovė nemokėjo kirpti šuniukų. Ieškovė aprūpino darbo įrankiais ir priemonėmis, tačiau už tai atsakovė su ieškove atsiskaitydavo – nuo gaunamų mėnesio pajamų 60 proc. – ieškovei, 40 proc. – atsakovei. Šiuos 40 procentų gautų pajamų atsakovė laiko darbo už mokesčiu.

Atsakovė neigia susitarimą atidirbti tris metus arba pinigų grąžinimą. Jos teigimu, jokių pinigų nei iš ieškovės, nei iš motinos R. K. ji negavusi, su ieškove ar jos motina apie 3 metų terminą nesitarusi.

CPK 176 str. 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (LAT 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004).

Civilinis procesas paremtas rungimosi principu. Rungimosi principo taikymą bylose dėl žalos atlyginimo detaliau atskleidžia LAT, nurodydamas, jog atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio, o atsakovui nepateikus jo abejones, teiginius ar aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, juos laikyti neįrodytais, "...rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją - neįrodyta" (LAT 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010).

Šioje byloje ieškovė, prašydama priteisti pinigų sumą, privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinės formos sutarties šalys nebuvo sudariusios. Liudytoja R. K. yra ieškovės motina, suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jos parodymai vertintini kritiškai. Kiti liudytojai nurodė, kad byloje aptariamos aplinkybės jiems žinomos tik iš ieškovės arba jos motinos pasakojimų.

Nors ieškovė neigia buvus darbo santykiams tarp ieškovės ir atsakovės, tačiau teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp šalių susiklostė darbo santykiai. Nustatytos visos darbo santykiams būdingos savybės: susitarimas dėl konkretaus darbo funkcijų vykdymo – šuniukų kirpimas, darbo vietos – suteiktos patalpos, darbo įrankiai ir priemonės, bei rašytiniais įrodymais patvirtintas atsiskaitymas tarp ieškovės ir atsakovės – gautų mėnesinių pajamų pasiskirstymas, kas atitiktų susitarimą dėl darbo užmokesčio: 40 proc. – atsakovei, 60 proc. - ieškovei (b.l. 48). Pagal LR DK 99 str. 1 d., darbo sutartis yra konsensuali, t.y. laikoma sudaryta tada, kai šalys susitarė dėl sutarties sąlygų, numatytų DK 95 str. (darbo funkcijų, darbo vietos, darbo už mokesčio ir kt.). Pažymėtina, kad DK apskritai nenumato darbo sutarties negaliojimo, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo sudaryta raštu (DK 99 str.).

Teismas taip pat pastebi, kad faktiniam darbdaviui, t.y. ieškovei, ir darbuotojai, t.y. atsakovei, esant geroms pažįstamoms, tarp darbdavio ir darbuotojo buvo susiklostę ypatingi santykiai, todėl negali būti vertintini taip, kaip įprastai suprantami darbdavio ir darbuotojo santykiai. Teismas daro išvadą, kad esant tokiai faktinei situacijai, darbdaviui ir darbuotojui bendraujant neformaliai - darbuotojo pareigų apimtis buvo nustatyta žodine forma, nefiksuojant tai lokaliniuose teisės aktuose. Tačiau įstatymas reikalauja, kad darbdavys tinkamai organizuotų darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką. Kaip jau minėta, nesant darbo tvarkos taisyklių kaip įmonės lokalinio teisės akto, darbuotoja negalėjo tiksliai žinoti savo funkcijų, pareigų ir tikslios darbo tvarkos. Tai, kad darbdavys nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesilaikė įstatymo reikalavimų, nemažina jo pareigų apimties. Laikytina, kad darbdavys yra stipresnioji darbo santykių pusė, todėl jam keliami ir didesni reikalavimai, vienas iš kurių yra tinkamas darbo organizavimas. Netinkamai organizuodamas darbą darbdavys patenka į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių riziką. Įrodymų apie papildomas sąlygas, keliamas atsakovei, ieškovė nepateikė. Atsakovė kategoriškai neigia buvus susitarimą dėl 3 metų darbo toje pačioje įmonėje, o ieškovė nepateikė kitų įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių šį ieškinio motyvą. Todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas neįrodytu (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos išlaidos – 1000 Lt už advokato pagalbą (b.l. 57) bei valstybės naudai – teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės Ž. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) už advokato paslaugas.

Priteisti iš ieškovės A. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 12 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.