- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-811-828/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03286-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- M. I.
- Atsakovas
- VšĮ Krepšinio klubas “Lietkabelis”
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovei VšĮ Krepšinio klubas “Lietkabelis” dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. I. prašė įpareigoti atsakovę VšĮ Krepšinio klubas “Lietkabelis” paneigti 2019-07-17 interneto svetainėje www.kklietkabelis.lt paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, interneto svetainėje www.kklietkabelis.lt paskelbiant tokio turinio paneigimą:
2. „Pranešame, kad 2019-07-17 interneto svetainėje www.kklietkabelis.lt paskelbtos publikacijos „Klubo dalininku liko tik S. G.“ teiginiai: 1. „Klubo dalininkas M. I. [...] nuosekliai ir sistemingai ėmė įvairiais būdais kenkti „Lietkabeliui“, sąmoningai nevykdė savo prievolės perduoti naujam direktoriui klubo dokumentus ir turtą, klubo atžvilgiu teismui pateikė nepagrįstus didelės vertės ieškinius, taikė laikinąsias apsaugos priemones, kas paralyžiavo „Lietkabelio“ veiklą. Taip pat viešai, per visuomenės informavimo priemones kritikavo klubą, įžeidinėjo jo administracijos darbuotojus, rėmėjus ar su jais susijusius asmenis.“; 2. „[...] dalininkas M. I., būdamas „Lietkabelio“ direktoriumi, sudarė itin nenaudingus sandorius, ko pasekoje klubas neteko, o M. I. ir/ar jo artima aplinka įgijo didelės vertės pinigines lėšas. Taip pat jis aplaidžiai ar apgaulingai organizavo klubo buhalterinę apskaitą. Tokiuose M. I. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, dėl ko pradėti ikiteisminiai tyrimai.“ neatitinka tikrovės, yra pareikšti neetiškai ir žemina M. I. garbę ir orumą.“
3. Taip pat prašė priteisti ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovas Klubo direktoriaus pareigas ėjo nuo 2015-05-12 iki 2018-07-29, o Klubo dalininku buvo nuo 2017-01-23 iki 2019-07-02. Paskui, kai ieškovas buvo atšauktas iš Klubo direktoriaus pareigų, tarp ieškovo ir Klubo kilo teisiniai ginčai. Klubas pradėjo kaltinti ieškovą netinkamu jo kaip Klubo vadovo pareigų atlikimu. Tuo tarpu ieškovas siekia iš Klubo prisiteisti ieškovo už Klubą tretiesiems asmenims sumokėtus 67 000 Eur, kurių Klubas ieškovui geranoriškai negrąžina, ir taip apginti savo pažeistas teises. Ieškovo ieškinio dėl šios pinigų sumos priteisimo pagrindu Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla. Nepaisant to, jog ieškovas dar 2019-07-02 buvo perleidęs savo turėtas Klubo dalininko teises ir nustojęs būti Klubo dalininku, 2019-07-17 Klubo visuotinis dalininkų susirinkimas priėmė sprendimą pašalinti ieškovą iš Klubo dalininkų. Priėmus šį sprendimą, 2019-07-17 Klubas interneto svetainėje paskelbė publikaciją „Klubo dalininku liko tik S. G.“, kurioje skelbiami tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai. Ieškovas 2019-07-23 reikalavimu kreipėsi į Klubą prašydamas paneigti atitinkamus publikacijoje paskelbtus tikrovės neatitinkančius teiginius, kurie žemina ieškovo garbę ir orumą, tačiau atsakovė atsisakė tai daryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 3 049,20 Eur advokato pagalbos išlaidų atsakovei.
6. Teismas nurodė, kad 2019 m. liepos 17 d. įvyko VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, kur buvo priimtas sprendimas šalinti VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininką M. I. iš įstaigos šiais pagrindais: „kenkia įstaigos ir krepšinio sporto reputacijai, ją diskredituoja, padarė įstaigai didelės žalos“, toliau buvo nurodyti konkretūs ieškovo veiksmai. Ieškovas į neeilinį visuotinį dalininkų susirinkimą neatvyko, paaiškinimų dėl susirinkime jam išsakytų priekaištų nepateikė. Iš esmės 2019-07-17 VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ interneto svetainėje paskelbtos publikacijos tikslas yra informuoti visuomenę apie 2019 m. liepos 17 d. įvykusio VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus.
7. Teismas sprendė, kad 2019 m. liepos 17 d. VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ interneto svetainėje paskelbtoje publikacijoje išsakyti teiginiai turėjo pagrindo. Nuo 2018-08-22 iki 2018-10-03 atsakovė ieškovui išsiuntė 6 raginimus dėl dokumentų ir turto perdavimo, kas rodo, kad ieškovas prievolės perduoti atsakovei dokumentus ir turtą tinkamai nevykdė.
8. Iš atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Apostat“ pateiktos informacijos nustatė, kad buhalterinėje apskaitoje ieškovas nebuvo registravęs išmokų žaidėjams, bei atleidimo dienai kaip atsakingas asmuo ir kasininkas nebuvo atsiskaitęs 34 476,79 Eur sumai. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovas buhalterinę veiklą tvarkė netinkamai ir šiose veiklose atsakovė matė minimalią tikimybę, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Iš „LITEKO“ informacinės sistemos matyti, kad šiuo pagrindu ieškovo atžvilgiu Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-61-531/2020 dėl turto pasisavinimo, turto iššvaistymo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
9. Ieškovas, eidamas atsakovės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus pareigas, 2015-06-01 pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015-06-01 su UAB „Omega Action“ dėl strateginio konsultavimo, įvaizdžio formavimo ir palaikymo, rinkodaros ir socialinių medijų komunikacijos sportinių varžybų, treniruočių bei sportinių ir kitų renginių metu, kuriuose dalyvauja vyrų krepšinio komanda Panevėžio „Lietkabelis“. UAB „Omega action“ vadovė R. I. pasirašė 2018 m. sausio 2 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2015 m. birželio 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2015-06-01, kuriuo pakeistas atlyginimo už suteikiamas paslaugas dydis. R. I. -M. I. sutuoktinė. Atsakovė nurodo, kad per 2017–2018 metus už tariamai suteiktas paslaugas atsakovė su ieškovu tiesiogiai susijusiai UAB „Omega Action“ išmokėjo 42 955 Eur.
10. Teismas nurodė, kad UAB „Omega Action“ registruotas buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Šį adresą kaip savo gyvenamąją vietą nurodo ir ieškovas M. I.. Todėl sprendė, kad tokiu būdu ieškovas eidamas atsakovės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus pareigas nevengė tokios situacijos, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti juridinio asmens interesams ir tokiu būdu galėjo pažeisti CK 2.87 straipsnis nustatytas juridinio asmens organų nariams pareigas.
11. Teismas sprendė, kad publikacijoje paskelbti teiginiai dėl ieškovo iš esmės atitinka tikrovę, o nežymūs netikslumai, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Atsakovė nuomonę pateikė pavartodama kai kurias literatūrines išraiškos priemones, o nežymūs hiperbolizavimai, netikslumai yra leidžiami. T. p. nurodė, kad nenustatytas atsakovės nesąžiningumas, taigi, pagrindo konstatuoti, jog teiginiai paskelbtoje publikacijoje neatitinka tikrovės ir kad jie žemina ieškovo garbę ir orumą, nėra, todėl nenustatytas ir pagrindas neturtinės žalos priteisimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad 2018 m. tarp M. I. ir pagrindinio klubo dalininko kilo nesutarimų dėl klubo žaidėjų įsigijimo, klubo strategijos, todėl apeliantas atsistatydino iš atsakovės vadovo pareigų. Atsakovė prašė ieškovo pasilikti ir toliau vadovauti klubui, o ieškovui nesutikus eiti šių pareigų, atsakovė įvairiais aktyviais veiksmais 2019 m. ėmė kenkti ieškovui, gadinti jo reputaciją, klubas tyčia konfliktavo su ieškovu, vengdamas grąžinti jam įsiskolinimą, atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad šios pradėtų ikiteisminį tyrimą klubo atžvilgiu, taip pat žiniasklaidoje ne kartą viešai įžeidinėjo apeliantą.
14. Pažymi, kad po apelianto atsistatydinimo, klubas jam nereiškė jokių piniginių pretenzijų, taip pat apeliantas nebuvo kaltinamas netinkamu klubo valdymu, o visi kaltinimai apeliantui buvo pradėti reikšti praėjus metams po jo atsistatydinimo, kadangi apeliantas 2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniais, kad klubas grąžintų jam 67 000 eurų skolos už tai, kad apeliantas iš asmeninių lėšų atsiskaitė su atsakovo žaidėjais (K. L., D. L., Ž. J., G. L. ir S. J.). Atsakovė iš esmės po to kai ieškovas paprašė grąžinti skolą ėmė įvairiais veiksmais kenkti apeliantui: savo iniciatyva kreipėsi dėl klubo buhalterinės apskaitos tvarkymo į FNTT, kreipėsi į teismą dėl sutarties su UAB „Omega action“ ginčijimo, ėmėsi aktyvių veiksmų apelianto pašalinimui iš klubo dalininkų bei visuomenės informavimo priemonėse skleidė ir iki šiol skleidžia tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovą, kad tik jo reputacija būtų sugadinta, kad jis būtų sumenkintas Lietuvos visuomenės akivaizdoje.
15. Pažymi, kad klubas tyčia viešai skelbia informaciją apie neįsiteisėjusius teismo sprendimus, pvz., apie klubo dalininkų pašalinimo teisėtumą. Nors šis teismo sprendimas 2020 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6906-1136/2020 buvo pakeistas bei pripažinta, kad klubo dalininkai pašalinti neteisėtai. Žinoma, naujai priimto sprendimo atsakovas tyčia nepaviešino, o ir toliau publikuoja informaciją apie jam buvusį naudingą, bet jau panaikintą teismo sprendimą.
16. Atsakovė akivaizdžiai siekia ne supažindinti visuomenę su objektyviomis žiniomis bei aplinkybėmis, o skleidžia tik tokią informaciją, kuria galėtų pažeminti ieškovo garbę ir orumą, parodyti visuomenei koks blogas yra apeliantas ir visa tai, prasidėjo po to, kai ieškovas pareikalavo atsakovo grąžinti jam 67 000 eurų skolą.
17. Taigi, atsakovė savo interneto svetainėje 2019 m. liepos 17 d. paskelbė publikaciją bei iki šiol publikuoja ieškovo garbę ir orumą žeminančią bei tikrovės neatitinkančią informaciją dėl kurios ieškovas nuolat patiria nepagrįstą visuomenės narių spaudimą neva jis kenkė klubui, apgaulingai tvarkė jo apskaitą.
18. Atsakovė paviešino tokią tikrovės neatitinkančią bei ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją, kuri vėliau buvo publikuota didžiausiuose Lietuvoje naujienų portaluose (www.delfi.lt, www.lrytas.lt, www.15min.lt ir www.respublika.lt) bei tapo prieinama didelei Lietuvos visuomenės daliai. Atsakovės teiginiai neatitiko realios situacijos jos paskelbimo metu, jie buvo melagingi bei klaidinantys ir atsakovė tai žinojo, tačiau tyčia paviešino klaidingas žinias, jas pateikė tokiame kontekste, kad būtų sukurtas neigiamas apelianto įvaizdis, jis būtų pavaizduotas kaip nusikaltimus darantis asmuo, kenkiantis klubui.
19. Publikacijoje klaidingai teigiama, kad M. I. sąmoningai nevykdė savo prievolės perduoti naujam direktoriui klubo dokumentus ir turtą, neva tyčia kenkė klubui „Lietkabelis“. Pažymi, kad iš apelianto buvo reikalaujama klubui grąžinti tokius daiktus ir turtą, kurie net nebuvo pas jį asmeniškai, pvz., reikalauta grąžinti vaikų darželiui padovanotą kompiuterį, klubo krepšinio žaidėjams perduotus daiktus, taip pat kitus klubo veiklai neesminius daiktus, kurie buvo pas kitus klubo darbuotojus, ne pas apeliantą (klubo darbuotojų naudotas telefonų SIM korteles, kuro korteles ir pan.). Ieškovas atsakovės vadovo pareigas ėjo ilgiau nei trejus metus, todėl normalu, kad galimai dalies daiktų ir dokumentų neperdavė savo atleidimo iš vadovo pareigų dieną, nes jie nebuvo pas ieškovą, tačiau juos perdavė vėliau, dalimis ir tikrai ne dėl to, kad siekė juos pasisavinti ar taip kenkti klubui, o būtent dėl to, kad tie daiktai nebuvo jo žinioje. Už tam tikrus daiktus, pvz., kurie buvo padovanoti vaikų darželiui ir pan. ieškovas sutiko asmeniškai atlyginti klubui ir atlygino iš asmeninių lėšų. Be to, ieškovas savo sąskaita surado visus daiktus, kurie buvo perduoti naudoti klubo žaidėjams, ir juos grąžino klubui, todėl teiginiai, kad jis sąmoningai nevykdė savo pareigų ir taip kenkė klubui yra absurdiški ir neatitinka faktinės situacijos.
20. Formalūs raginimai ieškovui iš kurių dalies net neaišku, ko reikalauja atsakovas, jokiu būdu nesuteikė jam pagrindo teigti, kad apeliantas sąmoningai nevykdė savo pareigų. Be to, publikacija paskelbta praėjus beveik metams po to, kai ieškovas nustojo vadovauti klubui bei visi atsakovo reikalauti daiktai ir dokumentai seniai jau buvo perduoti. Taigi, akivaizdu jog publikacijoje teigiant, kad M. I. sąmoningai neperdavė klubui daiktų ir dokumentų bei taip kenkė klubui buvo paskelbti nesąžiningai, specialiai siekiant pažeminti ieškovą praėjus metams po jo atsistatydinimo kai ieškovas jau seniai buvo atsiskaitęs su klubu bei viską jam grąžinęs.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismo sprendime, siekiant pateisinti publikacijos melagingus teiginius neva ieškovas kenkė klubui, cituojami atsakovo atsiliepimo teiginiai neva UAB „Apostat“ nežinojo apie klubo įsiskolinimą žaidėjui L. A.. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas kartu su papildomais paaiškinimais pateikė teismui įrodymus, jog 2018 m. liepos 29 d. UAB „Apostat“ įgalioto asmens pasirašytame klubo mokėtinų sumų dokumente skola L. A. buvo užfiksuota, todėl teiginiai neva apie tokią skolą buhalterines paslaugas teikianti įmonė nebuvo informuota yra melagingi.
22. Nepagrįsti ir kiti atsakovės teiginiai neva apeliantas pasisavino klubui suteiktą 35 000 eurų paramą, nes atsakovei jau 2018 m. spalio 22 d. buvo žinoma, kad minėta parama buvo išmokėta klubo žaidėjams kaip honorarai, ką raštu yra patvirtinę klubo žaidėjai vykstančiose civilinėse bylose tarp apelianto ir atsakovės, tačiau atsakovas vis tiek šiuos teiginius nepagrįstai naudoja siekdamas pagrįsti publikacijoje dėstomiems teiginiams neva ieškovas kenkė klubui.
23. Mano, kad atsakovė niekaip nepagrindė savo teiginių, kad ji teisėtai ir pagrįstai paskelbė informaciją, kad M. I. sąmoningai nevykdė savo pareigų klubui bei jam kenkė.
Šalies argumentai
24. Publikacijoje akivaizdžiai meluojama, neva apeliantas klubo atžvilgiu teismui pateikė nepagrįstus didelės vertės ieškinius, nors ieškovo ieškinys atsakovui dėl 67 000 eurų skolos priteisimo šiuo metu dar net nėra išnagrinėtas ir dėl jo pagrįstumo teismas nėra nusprendęs.
Žemesnės instancijos teismas
25. Publikacijoje taip pat teigiama, kad M. I. atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, kas paralyžiavo „Lietkabelio“ veiklą. Pažymėtina, kad ne asmuo, o teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu laiko, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teiginys, neva tai paralyžiavo klubo veiklą taip pat nepagrįstas ir juo akivaizdžiai siekiama tik apšmeižti ieškovą teigiant, kad jis žlugdo klubą nors faktiškai tokių duomenų nebuvo ir nėra, o ieškovo siekis prisiteisti skolą negali būti laikomas klubo žlugdymu ar siekiu paralyžiuoti jo veiklą. Be to, krepšinio klubas Panevėžio „Lietkabelis“ veikla niekada nebuvo paralyžiuota, jis dalyvavo Lietuvos krepšinio lygoje 2019/2020 metų sezone bei užėmė trečiąją vietą. Atsakovė neįrodė, kad ji sąžiningai paskleidė publikacija informaciją neva ieškovas su nepagrįstais ieškiniais kreipėsi į teismą, kas paralyžiavo klubo veiklą.
26. Publikacijoje klaidingai teigiama neva ieškovas viešai, per visuomenės informavimo priemones kritikavo klubą, įžeidinėjo jo administracijos darbuotojus, rėmėjus ar su jais susijusius asmenis. Apeliantas niekada nekritikavo klubo ir tuo labiau neįžeidinėjo jo darbuotojų ar rėmėjų. Atsakovė publikacijos teiginiams pagrįsti teismui pateikė 15min.lt publikaciją, kurioje neva M. I. kritikuoja klubą, įžeidinėja jo darbuotojus ir pan. Tačiau iš publikacijos matyti, kad M. I. visiškai nenaudoja leksikos, kuria būtų siekiama menkinti ar įžeidinėti atsakovę bei jos darbuotojus, rėmėjus. M. I. atsakė į žurnalistų klausimus tik dėl to, kad pirmiausiai atsakovė pateikė melagingą informaciją apie ieškovą, tačiau ieškovo teiginiai apie klubą buvo diskretiški, jais nebuvo siekta įžeisti ar pažeminti klubo, sumenkinti jo dalykinę reputaciją.
Žemesnės instancijos teismas
27. Publikacijoje teiginiai neva nustatyti faktai, kad M. I. klubo atžvilgiu sudarė itin nenaudingus sandorius su UAB „Omega Action“, ko pasėkoje jo artimieji ar jis pats įgijo didelės vertės pinigines lėšas buvo ir yra nepagrįsti. Teismas teigia, kad M. I. sumaišė klubo bei savo asmeninius interesus, nors teisės aktais nėra draudžiama susijusiems asmenims sudaryti tarpusavio sandorius, jeigu tokie sandoriai abiem šalims yra naudingi. Teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad UAB „Omega Action“ vadovė, kvestionuojamos sutarties sudarymo metu buvo I. I., kuri giminystės ryšiais nėra susijusi su apeliantu, o taip pat minėtos sutarties pasirašymo metu M. I. nebuvo ir UAB „Omega Action“ akcininku, tuo metu minėtos įmonės akcininke nebuvo ir jo žmona, kaip melagingai teigia atsakovė. Be to, jeigu UAB „Omega Action“ būtų vadovavęs apeliantas tai savaime nereiškia, kad pasirašyta sutartis klubui buvo nenaudinga ar nereikalinga, todėl sprendime yra nepagrįstai daromos išvados, kad apeliantas sumaišė klubo ir savo asmeninius interesus.
28. Publikacijoje taip pat meluojama, kad M. I. aplaidžiai ar apgaulingai organizavo klubo buhalterinę apskaitą dėl ko jam pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ieškovas pateikė teismui Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštą, kuris 2019 m. gegužės 29 d. buvo siųstas atsakovės atstovui advokatui A. B. ir kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad M. I. nėra pateiktas įtarimas.
29. Be to, apelianto vadovavimo klubui „Lietkabelis“ metu, klubas niekada negavo jokių sankcijų iš valstybės institucijų (VMI, SODROS, FNTT ar kitų) dėl netinkamo apskaitos tvarkymo. Atsakovės teiginiai pirmosios instancijos teismo posėdžių metu neva jie skelbė apie klubo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą yra nepagrįsti, kadangi iš to, kaip sudėliota pati publikacija, susidaro įspūdis, kad ikiteisminiai tyrimai yra vykdomi būtent apelianto atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas akcentuoja neva publikacija buvo paskelbta dėl to, kad klubas pašalino apeliantą iš klubo dalininkų, o žemiau dėstė apelianto veiksmus dėl ko buvo priimtas toks sprendimas. Svarbu pažymėti, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6906-1136/2020 buvo pripažinta, kad klubas nepagrįstai ir neteisėtai pašalino ieškovą iš klubo dalininkų.
31. Nesutinka su teismo išvadomis, kad publikacijoje paskelbti teiginiai iš esmės atitinka tikrovę, o nežymūs netikslumai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Atsakovė neva nuomonę publikacijoje pateikė pavartodamas kai kurias literatūrines išraiškos priemones, o nežymūs hiperbolizavimai, netikslumai yra leidžiami.
32. Mano, kad visa publikacija buvo akivaizdžiai siekiama ne supažindinti visuomenę su apelianto veikla, o jį pažeminti, informaciją pateikti tokiu būdu ir forma, kad atrodytų, jog M. I. yra nusikaltimus darantis, iš klubo pasisavinęs pinigines lėšas, nesąžiningas asmuo. Net ir sutinkant su tuo, kad tam tikri atsakovės teiginiai gali būti laikomi teisingais, pavyzdžiui, kad apeliantas savo atleidimo dieną perdavė ne visus dokumentus ir/ar daiktus klubui, nors poros mėnesių bėgyje jis savo lėšomis surinko iš visų klubo darbuotojų ir žaidėjų visus daiktus ir/ar dokumentus bei juos perdavė, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos iš klubo priteisimo ir pan., publikacijoje jie tyčia pateikti taip, kad būtų sukurtas neigiamas M. I. įvaizdis neva visi klubo teiginiai jau yra patvirtinti ir pagrįsti.
33. Nesutinka su teismo teiginiais neva publikacijoje yra pateikiami ne faktai ar žinios, o dėstoma atsakovės nuomonė, kadangi publikacija pagal sakinių struktūrą, lingvistinį, gramatinį aiškinimą bei publikacijos turinio prasmę nėra pateikiama kaip nuomonė. Atsakovė publikacijoje dėsto teiginius, o ne pasvarstymus ar tam tikrą subjektyvų įvykių/aplinkybių vertinimą.
34. Pažymi, kad atsakovė publikacijoje paskelbtus teiginius siekia pagrįsti gerokai vėliau po publikacijos paskelbimo atsiradusiais faktais, pavyzdžiui tuo, kad 2020 m. ieškovui buvo pareikšti įtarimai, nors publikacijos metu jam buvo aiškiai žinoma, kad tokių įtarimų nėra. Atsakovė taip pat jau po publikacijos paskelbimo kreipėsi į teismą dėl tam tikrų sutarčių pripažinimo nenaudingomis, žalos klubui padarymo, tačiau nei publikacijos paskelbimo metu, nei dabar tokie teiginiai teismų įsiteisėjusiais sprendimais nėra patvirtinti. Vadinasi atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančius faktus tyčia, siekdamas pažeminti ieškovo garbę bei orumą nors puikiai žinojo, kad jo dėstomi faktai nėra įrodyti ir jų tikrumas yra ginčytinas.
35. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad publikacijoje dėstomi ne faktai ir žinios, o nuomonė, ji negali būti reiškiama tokiu būdu, kad būtų pažeminta ieškovo garbė ir orumas, kad jis visuomenės akyse nepagrįstai būtų apkaltintas veikomis, kurių nepadarė. Pripažinus publikaciją nuomone tai savaime nepaneigia fakto, jog nuomonė buvo reiškiama nepagarbiai, neetiškai, tyčia siekiant pažeminti apeliantą, menkinant jį kaip asmenį, teigiant, kad jis pasisavino svetimas lėšas, kenkė krepšinio klubui, klaidinant visuomenę, jog jam vykdomas ikiteisminis tyrimas, kad jis aplaidžiai ar apgaulingai organizavo Klubo buhalterinę apskaitą, paralyžiavo klubo veiklą.
36. Atsakovė puikiai žinojo, kad publikacijos paskelbimo metu M. I. nėra vykdomas ikiteisminis tyrimas, jis nebuvo teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą, nebuvo nustatyta aplinkybių, jog jis sąmoningai kenktų klubui ar būtų pasisavinęs jam priklausančias pinigines lėšas, publikacijos paskelbimo metu nebuvo įsiteisėjusių teismo sprendimų, jog M. I. būtų pareiškęs atsakovo atžvilgiu nepagrįstus ieškinius, o atsakovo teiginiai neva jis nevykdė savo pareigų perduoti klubui dokumentus bei daiktus buvo paremti neesminių daiktų ir dokumentų perdavimu, kurių jis savo žinioje netgi neturėjo, o jie buvo klubo žaidėjų ar kitų asmenų dispozicijoje. Visa šių aplinkybių visuma neabejotinai leidžia teigti, jog publikacijoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti bei ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija, kuria siekta ne informuoti visuomenę apie ieškovo veiklą, o jį pažeminti ir sumenkinti, pateikti kaip teisės aktų nuostatų nesilaikantį, nusikaltimus darantį asmenį.
Šalies argumentai
37. Apelianto prašoma priteisti neturtinė 1 000 eurų žala pasireiškia jo artimos aplinkos neigiamais dvasiniais išgyvenimais dėl publikacijos, ieškovo reputacijos sumenkinimu, viešu pažeminimu itin dideliu mastu (publikacija buvo paskelbta visuose didžiausiuose Lietuvos žinių portaluose). Be to, po neigiamos publikacijos paskelbimo ieškovui buvo apribotos galimybės įsidarbinti vadovaujamose pareigose.
38. 2020 m. rugpjūčio 27 d. baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų dokumentai nepagrindžia to, kad atsakovė realiai patyrė tokias išlaidas, nes į bylą buvo pateikti tik atsakovės advokato pasirašyti kasos pajamų orderiai, tačiau šie orderiai nebuvo pasirašyti pačios atsakovės, todėl jie neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje numatytų reikalavimų. Be to, atsakovės atstovo kasos pajamų orderiai nepatvirtina atsakovės patirtų išlaidų, nes jie nėra atsakovės apskaitos išlaidų dokumentai. Teismas dėl to nepasisakė sprendime, o priteisė visas atsakovės prašytas išlaidas, kurios neaišku, ar buvo patirtos.
Žemesnės instancijos teismas
39. Pažymi, kad atsakovė jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui kasos pajamų orderius su atsakovės parašais, tačiau tokių dokumentų teismas negalėjo ir neturėjo teisės priimti bei vertinti, kadangi jie buvo pateikti po bylos nagrinėjimo iš esmė užbaigimo ir vėlesnis dokumentų teikimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį nėra galimas ir tokios išlaidos negali būti priteisiamos.
40. Be to, 2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu atsakovė pateikė dar vieną prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei žodžiu nurodė, kad už išlaidas yra apmokėta bankiniu pavedimu, tačiau pavedimo kopijos teisme neturėjo. Po teismo posėdžio patikrinus elektroninių paslaugų portalą paaiškėjo, kad buvo pateikta 2020 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas (580 eurų) bei atsakovės bankinis pavedimas, kuris buvo atliktas 2020 m. rugpjūčio 14 d. (1 000 eurų). Taigi, atsakovė PVM sąskaitą faktūrą neva apmokėjo, nors pavedimo metu sąskaita dar net nebuvo išrašyta ir neegzistavo. Negana to, tas pats mokėjimo pavedimas pateiktas ir kitoje civilinėje byloje bei juo grindžiamos atsakovės patirtos išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-190-544/2020, kuri yra nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme (atsakovės 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovės prašymas civilinėje byloje Nr. e2-190-544/2020).
41. Išdėstyta aukščiau neabejotinai pagrindžia tai, kad atsakovė yra nesąžininga reikalaudama priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, nes CPK nustatytais terminais ji nepateikė jos išlaidas patvirtinančių dokumentų.
Atsiliepimas
42. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Krepšinio klubo “Lietkabelis” prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-16 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
43. Apeliantas iš esmės pateikia selektyviai formuojamą, priešišką atsakovei bei iš esmės netikslią faktinę situaciją. Apeliantas formuoja poziciją, kad nepriklausomai nuo to, kokia informacija yra skelbiama, ir nepriklausomai nuo to, ar skelbiama žinia, ar nuomonė, ši informacija turi turėti ne tik faktinį pagrindą, tačiau šie faktai turi būti patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tokia apelianto pozicija iš esmės nėra paremta teisės aktų reikalavimams ir formuojama teismų praktika.
Žemesnės instancijos teismas
44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės paskelbtoje publikacijoje išsakyti teiginiai turėjo faktinį pagrindą, kurį atsakovė pagrindė į bylą pateiktais įrodymais. Apeliantas iš esmės selektyviai atsirenka tam tikras faktines aplinkybes, kurias akcentuoja, siekdamas dėl jų pateisinti savo veiksmus, tačiau esminio faktinio pagrindo, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas darė vienokią ar kitokią išvadą, iš esmės nepaneigia.
Atsiliepimas
45. Atsakovės raginimuose buvo nurodomos tos faktinės aplinkybės, kurios atsakovo buhalterinėje apskaitoje neatitiko realios situacijos ir privalėjo būti ištaisytos. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2018-08-22 iki 2018-11-14 apeliantui pateiktuose raginimuose be kita ko buvo nurodoma pateikti konkrečias atsakovės sutartis su trečiaisiais asmenimis, atsakovės žaidėjais, paaiškinti buhalteriškai su faktine situacija nesutampančias aplinkybes ir kita.
Žemesnės instancijos teismas
46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apelianto atleidimo dienai atsakovės buhalterinėje apskaitoje atsakovas nebuvo registravęs išmokų žaidėjams, kaip atsakingas asmuo ir kasininkas nebuvo atsiskaitęs 34 476,79 Eur sumai.
47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas netinkamai vykdė savo prievolę perduoti naujam direktoriui atsakovės dokumentus ir turtą. Ši aplinkybė byloje pagrįsta konkrečiais faktiniais įrodymais ir apelianto nėra paneigta.
48. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jis atsakovei suteiktą 35 000 Eur paramą išmokėjo žaidėjams, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei kitose bylose žaidėjai nurodo, kad minėtos piniginės lėšos jiems nebuvo išmokėtos.
49. Pažymi, kad duomenų paskleidimo metu nereikalaujama būtinai įsiteisėjusio teismo sprendimo būtent publikacijos paskelbimo momentu. Paskelbtiems duomenims egzistavo faktinis pagrindimas. Apeliantas, po jo atšaukimo iš atsakovės direktoriaus pareigų, pareiškė du ieškinius dėl bendros 67 000 Eur skolos iš atsakovės priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-43-400/2020). Šiuo metu ši byla yra nagrinėjama apeliacine tvarka (Nr. e2A-642-755/2020). Šioje civilinėje byloje 2019-04-12 teismas atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko buvo sutrikdyta įprasta jos veikla. Laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo taikytos konkrečiai apelianto iniciatyva.
Atsiliepimas
50. Atsakovės teiginys dėl jos veiklos paralyžiavimo iš esmės yra sietinas su atsakovės gebėjimu atsiskaityti su krepšininkais, treneriais, darbuotojais, taip pat gebėjimu vykdyti savo įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis. Negana to, dėl vykstančių civilinių ginčų ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei yra ribojama ir galimybė gauti paramą. Atsakovės rėmėjai vengia teikti paramą, kol jos atžvilgiu yra taikomas piniginių lėšų areštas. Tuo tarpu atsakovei negaunant kitokio pobūdžio finansavimo, tokia situacija iš esmės trikdo įprastą jos veiklą.
Šalies argumentai
51. Apeliantas apeliaciniame skunde ginasi, kad atsakovės nurodomame 15min.lt straipsnyje „Pykčiai dėl siurblio ir pinigų: buvęs „Lietkabelio“ vadovas atkirto klubo šeimininkui“, apeliantas nekritikuoja atsakovės ar su juo susijusių asmenų. Pažymi, kad atsakovė aiškiai nurodė konkrečius apelianto teiginius, kuriais pastarasis išreiškia aiškią kritiką atsakovės ir su atsakove susijusių asmenų atžvilgiu.
52. Nurodo, kad dalis ginčo publikacijos buvo pateikta kaip nuomonė, aiškiai įvardijant – „Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti“; „Klubo įsitikinimu“. Tačiau net ir reikšdamas nuomonę dėl galimo apelianto nenaudingų sandorių sudarymo ir piniginių lėšų įgijimo, apelianto galimai nusikalstamo veiksmų pobūdžio ir pan., atsakovė iš esmės rėmėsi turimu faktiniu pagrindu, kuris jau buvo nustatytas jos vidinio audito metu ir įvertinus turimus buhalterinius bei apelianto tiesiogiai ar teisminiuose procesuose pateiktus naujus atsakovės dokumentus.
53. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, apeliantas betarpiškai buvo susijęs su UAB „Omega Action“, kuriai per 2017–2018 metus už tariamai suteiktas paslaugas apeliantas tiesiogiai išmokėjo 42 955 Eur. 2020-10-14 Panevėžio apygardos teismas sprendimu (Nr. e2-190-544/2020) atsakovės ieškinį tenkino pilna apimtimi ir iš apelianto priteisė 42 955 Eur žalą. Teismas pripažino, kad apeliantas su juo susijusiai įmonei UAB „Omega action“ pervedė 42 955 Eur sumą, kaip atsiskaitymą už paslaugas, kurių faktiškai neteikė. Panevėžio apygardos teismas sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs ir gali būti apelianto skundžiamas.
Žemesnės instancijos teismas
54. Atkreiptinas apeliacinio teismo dėmesys, kad byloje yra pateiktas 2020-01-20 pranešimas dėl įtarimo, kuriame taip pat yra konstatuota, kad UAB „Omega action“ yra tiesiogiai su apeliantu susijusi įmonė, o pagal sutartį su UAB „Omega Action“ paslaugos faktiškai nebuvo teiktos, dėl ko UAB „Omega Action“ buvo nepagrįstai išmokėta 42 955 Eur suma.
55. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai vertinamas apeliantui pateikto įtarimo momentas. Atsakovė vertino apelianto veiksmus pagal visetą faktinių aplinkybių, kurias 2018-12-19 nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Žemesnės instancijos teismas
56. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtoje publikacijoje atsakovės paskelbti teiginiai dėl apelianto iš esmės atitinka tikrovę, o nuomonę atsakovė pateikė, tam turėdama pakankamą faktinį pagrindą.
57. Apeliantas neįrodinėja patirtos neturtinės žalos ir/ar jos dydžio. Priešingai, apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad ginčo straipsnis buvo perpublikuojamas kituose naujienų portaluose, dėl ko jis patyrė viešą pažeminimą ir reputacijos sumenkinimą, o dėl pastarųjų – dvasinius išgyvenimus.
58. Nesutinka su apelianto argumentais dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nurodo, kad atsakovės atstovo parašas pateiktuose bylinėjimosi išlaidų dokumentuose patvirtina buhalterinės operacijos (pinigų sumokėjimo) faktą. Tuo tikslu, kad apeliantui ir teismui nekiltų nepagrįstų abejonių dėl pateiktų kasos pajamų orderių tikrumo, atsakovė sekančią dieną pateikė atsakovės pasirašytus kasos pajamų orderius. Tokia aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu.
59. Kita apelianto nurodoma aplinkybė yra dėl 2020-08-27 PVM sąskaitos faktūros (580 Eur) ir 2020-08-14 atsakovės pavedimo (1000 Eur). Atsakovė pastebi, kad tarp šalių vyksta eilė civilinių procesų, tai matyti iš bylos medžiagos ir šalių nurodomų aplinkybių, todėl normalu, kad šalys su atstovais sprendžia tam tikrus apmokėjimo už suteikiamas paslaugas būdus, kurie yra patogūs tiek advokatui, tiek atstovaujamajam. Atsakovė už dalį paslaugų sumoka į priekį, už dalį moka kompleksiškai pagal teikiamas PVM sąskaitas faktūras. Tokie apmokėjimo už suteiktas paslaugas būdai atitinka įstatymus ir nėra laikomi neteisėtais, t. y. atitinka faktinę situaciją – suteikiamos paslaugos ir už jas yra apmokama šalių sutarta tvarka ir terminais.
Šalies argumentai
60. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl šio mokėjimo pavedimo pateikimo kitoje nagrinėjamoje byloje (Nr. e2-190-544/2020), nepaneigia išlaidų ir šioje byloje patyrimo fakto. Atsakovė pripažįsta, kad tas pats mokėjimo nurodymas buvo pateiktas abejose bylose, atsakovas mokėjimu grindė 580 Eur sumokėjimą, kitoje byloje – 420 Eur. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrindimo neturi nei teisinio, nei faktinio pagrįstumo. Atsakovas tinkamai ir pagrįstai nurodė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo M. I. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
62. Apeliantas teigia, jog 2019-07-17 interneto svetainėje www.kklietkabelis.lt patalpintoje publikacijoje apie jį paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto pozicija bei atmeta ją kaip nepagrįstą.
63. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2019-07-17 interneto svetainėje www.kklietkabelis.lt paskelbtos publikacijos „Klubo dalininku liko tik S. G.“ buvo paskleistos žinios apie ieškovą.
65. Apeliantas teigia, kad tikrovės neatitinka iš paskleista informacija apie jį:
66. 1. „Klubo dalininkas M. I. [...] nuosekliai ir sistemingai ėmė įvairiais būdais kenkti „Lietkabeliui“, sąmoningai nevykdė savo prievolės perduoti naujam direktoriui klubo dokumentus ir turtą, klubo atžvilgiu teismui pateikė nepagrįstus didelės vertės ieškinius, taikė laikinąsias apsaugos priemones, kas paralyžiavo „Lietkabelio“ veiklą. Taip pat viešai, per visuomenės informavimo priemones kritikavo klubą, įžeidinėjo jo administracijos darbuotojus, rėmėjus ar su jais susijusius asmenis.“;
67. 2. „[...] dalininkas M. I., būdamas „Lietkabelio“ direktoriumi, sudarė itin nenaudingus sandorius, ko pasekoje klubas neteko, o M. I. ir/ar jo artima aplinka įgijo didelės vertės pinigines lėšas. Taip pat jis aplaidžiai ar apgaulingai organizavo klubo buhalterinę apskaitą. Tokiuose M. I. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, dėl ko pradėti ikiteisminiai tyrimai.“
68. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad publikacijoje paskelbti teiginiai dėl ieškovo iš esmės atitinka tikrovę, o nežymūs netikslumai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Atsakovė nuomonę pateikė pavartodama kai kurias literatūrines išraiškos priemones, o nežymūs hiperbolizavimai, netikslumai yra leidžiami. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiu vertinimu.
69. Tačiau apeliantas nurodo, kad publikacijoje klaidingai teigiama, jog jis sąmoningai nevykdė savo prievolės perduoti naujam direktoriui klubo dokumentus ir turtą, tyčia kenkė klubui „Lietkabelis“.
70. Kaip patvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas netinkamai vykdė savo prievolę perduoti naujam direktoriui atsakovės dokumentus ir turtą. Bylos duomenys patvirtina, kad klubo daiktai ir dokumentai nebuvo laiku perduoti. Atsakovė buvo priversta ne kartą to reikalauti (išsiuntė ieškovui net šešis raginimus dėl to). Todėl iš tikrųjų nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas savo prievolę perduoti naujam direktoriui klubo dokumentus ir turtą vykdė tinkamai ir laiku.
71. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jis, tinkamai vykdydamas savo pareigas, atsakovės gautą 35 000 Eur paramą išmokėjo klubo žaidėjams kaip honorarą. Iš byloje pateikto 2020-01-20 pranešimo apie įtarimą matyti, kad apeliantas yra įtariamas šių lėšų pasisavinimu. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje (Nr. e2-13364-545/2020) yra pateikti Ž. P., D. L. ir K. L. atsiliepimai, kuriuose žaidėjai nurodo, kad už prizinę vietą Karaliaus Mindaugo taurės turnyre premijos jiems nebuvo išmokėtos. Todėl pagrįstai pripažinta, kad atsakovės gauta parama nebuvo išmokėta žaidėjams, kaip kad nurodo apeliantas.
72. Pagrįstai apeliantas teigia, kad ginčo publikacijos paskelbimo dieną nebuvo įsiteisėjusių teismo sprendimų, kurių pagrindu būtų galima vertinti apelianto kreipimąsi į teismą dėl 67 000 Eur išieškojimo iš atsakovės kaip nepagrįstą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, informacijos paskleidimo metu egzistuojančio faktinio pagrindo pagrindimui neturėtų būti kiekvienu atveju reikalaujama įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio šią informaciją. Nagrinėjamu gi atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad ieškovas buvo pareiškęs ieškinius atsakovei dėl 67 000 Eur skolos priteisimo, kurie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimu buvo atmesti. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Tokiu būdu, akivaizdu, kad atsakovė paskelbdama, kad ieškovas reiškė nepagrįstus ieškinius neskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos.
73. Be to, nagrinėdamas nurodytą civilinę bylą dėl 67 000 Eur skolos priteisimo, Panevėžio apylinkės teismas apelianto prašymu 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas. Tai akivaizdžiai galėjo sutrikdyti įstaigos veiklą. Todėl pagrįstai publikacijoje buvo nurodyta, jog dėl apelianto iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutriko klubo veikla.
74. Apeliantas nurodo, kad publikacijoje klaidingai teigiama, kad jis per visuomenės informavimo priemones kritikavo klubą, įžeidinėjo jo administracijos darbuotojus, rėmėjus ar su jais susijusius asmenis. Tačiau iš 15min.lt straipsnio „Pykčiai dėl siurblio ir pinigų: buvęs „Lietkabelio“ vadovas atkirto klubo šeimininkui“ (https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/pykciai-del-siurblio-ir-pinigu-buves-lietkabelio-vadovas-atkirto-klubo-seimininkui-875-1097256), matyti, kad apeliantas iš tikrųjų neigiamai atsiliepia tiek apie patį klubą, tiek apie su juo susijusius asmenis: „Apgailestauju, kad šį sezoną „Lietkabelis“ sugrįžo keletą metų atgal. Liūdna, kad klubo prezidentas susigalvojo karą ir įsijautė į jį kovodamas negarbingais būdais“, „Minti ant uodegos A. B. galėjo 10-am dešimtmety, kai dirbo tam tikrose struktūrose. Šiuo atveju, posakis „duokit žmogų – bylą sukurpsim“, nepasiteisins“, „Gal 10-am dešimtmety ponas A. B. taikė kitokią partnerių skyrybų praktiką, bet dabar gyvename XXI amžiuje, kuriame pono A. B. įsakymai, reikalavimai ir naudojamos spaudimo priemonės jau nebeveikia“ ir kt. Taigi, apelianto argumentai, kad jis niekada nekritikavo klubo ar su juo susijusių asmenų nepagrįsti.
75. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tikrovę iš esmės atitinka ir publikacijoje nurodyta informacija, kad apeliantas, eidamas atsakovės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus pareigas nevengė tokios situacijos, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Tai patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Nr. e2-190-544/2020, kuriuo teismas atsakovės ieškinį tenkino pilna apimtimi bei pripažino, kad apeliantas su juo susijusiai įmonei UAB „Omega action“ pervedė 42 955 Eur sumą, kaip atsiskaitymą už paslaugas, kurių faktiškai neteikė. Teismas laikė įrodyta, kad sutartį atsakovės vardu atsakovas M. I. su UAB „Omega Action“ sudarė būdamas susijęs su abiem juridiniais asmenimis darbo, verslo ir asmeniniais ryšiais, todėl veikė esant interesų konflikto situacijai. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau tai yra faktiniai duomenys, leidžiantys vertinti nurodytą situaciją būtent taip, kaip ją įvertino teismas. Ir teisės aktuose nesant reikalavimo informacijos paskleidimo metu ją grįsti tik įsiteisėjusiais teismų sprendimais, patvirtinančiais šią informaciją, prižįstama, kad atsakovė, paskelbdama minėtus duomenis publikacijoje, apelianto teisių nepažeidė.
76. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad publikacijoje neteisingai teigiama, kad M. I. aplaidžiai ar apgaulingai organizavo klubo buhalterinę apskaitą, dėl ko jam pradėti ikiteisminiai tyrimai. Vėl gi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-61-531/2020, kurioje apeliantas kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl kurio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Todėl ir šių teiginių negalima pripažinti neatitinkančiais tikrovės.
77. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad atsakovės pateikta visa informacija turėtų būti vertinama kaip žinia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalis ginčo publikacijos buvo pateikta kaip nuomonė. Tai matyti iš tokių pavartotų frazių – „Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti“; „Klubo įsitikinimu“. Pakankamai įrodymų byloje, jog ši nuomonė atsakovės buvo skelbiama nesąžiningai, neetiškai ar piktnaudžiaujant, sąmoningai nuslepiant ar iškraipant faktus, nėra. Be to nuomonė publikacijoje buvo išreikšta, kaip jau ir minėta anksčiau, turint objektyvų faktinį pagrindą (duomenis apie turto, dokumentų negrąžinimą laiku, apie nepagrįstus reikalavimus teisme, apie klubo ir su juo susijusių asmenų kritiką, apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ir kt.). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo publikacijoje išreikšta pagrįsta ir objektyvi kritika turi būti ginama, o apelianto reikalavimai negali būti tenkinami.
78. Apibendrinant pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog publikacijoje atsakovės paskelbta žinia dėl apelianto iš esmės atitinka tikrovę, o išsakyta nuomonė iš esmės išreikšta sąžiningai, etiškai ir nepiktnaudžiaujant, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti apelianto garbė ir orumas. T.p. dėl to nėra pagrindo ir apelianto reikalaujamos žalos atlyginimui. Nenustačius pagrindo žalos atlyginimui, detaliau nenagrinėjami apeliacinio skundo argumentai dėl jos dydžio.
79. Apeliantas nurodo, kad atsakovės pateiktuose dokumentuose apie bylinėjimosi išlaidas buvo tik atsakovo atstovo pasirašyti kasos pajamų orderiai, dėl ko jie nepatvirtina patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir teismas negalėjo jų priteisti. Tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, atsakovė nurodė aplinkybes, kodėl taip galėjo nutikti, bei patvirtino, kad atsakovės atstovo parašas ant šių dokumentų patvirtina buhalterinės operacijos (pinigų sumokėjimo) faktą. Tuo tikslu atsakovė sekančią dieną pateikė teismui ir atsakovės pasirašytus kasos pajamų orderius. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dokumentai dėl bylinėjimosi išlaidų iš esmės buvo pateikti laiku, ir jais galėjo būti remiamasi, paskirstant bylinėjimosi išlaidas bylos pirmojoje instancijoje proceso metu.
80. Nesutiktina ir su apelianto argumentais, kad 2020-08-14 atsakovės atliktas pavedimas (1 000 Eur) yra įskaitytas kitoje byloje. Iš 2020-10-14 Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-190-544/2020 matyti, kad byloje buvo pateiktas tas pats mokėjimo nurodymas, tačiau teismas jo neįskaitė ir pagal jį bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Todėl pripažįstama, kad pagal šį dokumentą patirtos išlaidos pagrįstai priteistos nagrinėjamoje byloje.
81. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
82. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovė nepateikė duomenų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.