Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Plungė) prokuroro Mindaugo Vilniaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, teistas:

1) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023-04-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-03-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams; paskirta intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis buvimo vietos adresu, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 3 mėnesius nuo bausmės pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m., turto konfiskavimas, (kiti ankstesni teistumai išnykę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. 2025-05-18 apie 21.34 val., (duomenys neskelbtini), buto miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu sudavė vieną kartą ranka ir vieną kartą kumščiu į veido sritį savo sugyventinei J. M. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino, parodė, kad dėl to, ką padarė, labai gailisi. Kodėl jis taip pasielgė, nežino, nepateisina savo poelgio. Su J. M. kartu gyvena apie pusę metų. Gyvena jos bute (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi J.. Sutaria normaliai, gyveno gražiai, nesibardami, todėl kas tuo metu atsitiko, nežino. 2025-05-18 buvo namuose. Jis išėjo pas draugą, kur išgėrė. J. turėjo svečių namuose, buvo atvykusi jos dukra su vyru, gėrė vyną. Kai jis grįžo, J. buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Jis taip pat buvo nemažai išgėręs. Galimai dar gėrė ir grįžęs namo, bet nelabai pamena. Vakare, galėjo būti apie 21.30 val., laiko nepasakys, J. atėjo į miegamąjį kambarį. Ką ji sakė, dabar nepasakys, bet tarp jų kilo žodinis konfliktas. Gal jis ką pasakė J., gal ji jam ką pasakė, bet matyt jis susinervino ir delnu sudavė vieną kartą jai per veidą, paskui dar kartą sudavė kumščiu. Išsigando, kai J. pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Tikrai negalvojo, kad ji kvies policiją. Tuo metu, kai išėjo į balkoną parūkyti, atvyko policijos pareigūnai. Pasižada su J. susitaikyti, jos atsiprašyti. Šiuo metu, kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens savo name, (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 64-67).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. T. kartu gyvena 6 mėnesius. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojasi ji, sutartis yra sudaryta jos vardu. Su A. tikrai sutarė gerai, jokių konfliktų pas juos per tą laikotarpį nebuvo. A. yra ramus, niekada net balso nepakeldavo. Pastaruoju metu pradėjo stipriai gerti, praktiškai neišsiblaivo. Dirba pagal individualią veiklą, kloja trinkeles. 2025-05-18 ji visą dieną buvo namuose. Į svečius buvo atėję vaikai, su kuriais išgėrė vyno. A. visą dieną nebuvo namuose, kažkur buvo išėjęs. Grįžo apie 17 val., buvo stipriai girtas ir dar grįžęs namo vienas pats gėrė degtinę. Atėjęs į miegamojo kambarį, A. pradėjo jai priekaištauti, kad mirė jo buvusioji draugė ir ji turi su juo važiuoti į laidotuves ir turi išsiprašyti iš darbo. Jai atsakius, kad niekur nevažiuos ir iš darbo tiktai neatsiprašinės, A. supyko, priėjo prie jos ir nei iš šio, nei iš to sudavė vieną kartą delnu per veidą. Ji pasakė, kad liautųsi, tada šis vėl nieko nesakęs jai kumščiu dar kartą trenkė į veidą, pataikydamas į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. A. išsigando, pasiėmė cigaretę ir, nieko nesakęs, išėjo į balkoną parūkyti. Dėl suduotų smūgių buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Nuo smūgio į nosį pradėjo mėlynuoti akis. Į medikus nesikreipė. Kodėl taip A. pasielgė, nežino, galimai kaltas alkoholis. Ji A. jokių pretenzijų neturi, tačiau toliau gyventi su juo neketina (e. b. l. 35-38).

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių užfiksuota, kad 2025-05-18 apie 21 val. 34 min., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), prieš 15 min. sugyventinis trenkė į veidą rankomis, tampė už plaukų, kraujuoja iš nosies, sąmoninga, kvėpuoja. Atvykus nurodytu adresu, laiptinėje sutikta pranešėja J. M., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,55 prom. neblaivumas, paaiškino, kad jai būnant miegamojo kambaryje, jos neblaivus sugyventinis, atėjęs į kambarį, nieko nesakęs trenkė ranka jai į veido sritį. Po smūgio jai nukritus ant žemės, sugyventinis tada dar vieną kartą trenkė į veido sritį, po ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Į įvykio vietą atvykę GMP apžiūrėjo J. M., rimtų sužalojimų nenustatė, o pastaroji vykti su medikais į gydymo įstaigą atsisakė. Vizualiai apžiūrėjus J. M. pastebėtas patinimas kairiajame skruoste. Pasiteiravus, ar prieš tai vyko koks žodinis konfliktas, pastaroji nurodė, kad su sugyventiniu nekonfliktavo ir pati nesupranta, kodėl jis pradėjo smurtauti. J. M. teigė, kad sugyventinį pažįsta labai senai, sugyventiniais jie tapo prieš keturis mėnesius, anksčiau būdavo, kad jis kelia pretenzijas ar žodinius konfliktus, tačiau fizinį smurtą naudoja pirmą kartą ir anksčiau pranešimų policijai nebuvo. Nuėjus į butą, balkone rastas A. T., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,03 prom. neblaivumas. Pastarasis pradžioje nurodė, kad trenkė savo sugyventinei, tačiau bendraujant su pastaruoju toliau, šis kategoriškai pradėjo neigti tai daręs ir aiškino, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl finansų, o žodinio konflikto metu jo sugyventinė pati pradėjo ant jo pulti, bet smūgių jis jai nesudavė. Apžiūrėjus miegamojo kambarį, keliose vietose ant grindų pastebėtos rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Ant žemės išmėtyti daiktai (e. b. l. 30-32).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) butas. Įėjus į butą, patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje matomas praėjimas į svetainę, kurioje ir įvyko įvykis. Svetainės dešinėje pusėje matoma ištiesta sofa-lova. Kairėje svetainės pusėje matoma sekcija, kurios viduryje, ant lentynos matosi dvi nepradarytos alaus skardinės bei viena tuščia. Taip pat matosi tuščias degtinės butelis bei pilnas vyno butelis. Šalia sekcijos matomas staliukas, ant kurio padėta sudužusi taurė. Šalia lovos, ant grindų matosi tamsiai rudos spalvos, galimai kraujo dėmės. Įvykio vietą netvarkinga, matosi girtavimo požymiai (e. b. l. 15-17, 18-22).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad J. M. sutikus, buvo apžiūrėtas pastarosios veidas. Veido kairėje pusėje ant skruosto stebimas patinimas (e. b. l. 23-24, 25-27).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis A. T. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė apie tai parodymus. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios J. M. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolai.

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis A. T. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. M., bei taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, yra buvęs teistas taip pat ir už analogiškus nusikaltimus. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Tačiau A. T. administracine tvarka nebaustas, dirba. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis smurtavo pirmą kartą, ji jam pretenzijų neturi.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pareiškime prašoma pripažinti A. T. recidyvistu. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, asmuo, net ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, negali būti savaime pripažintas recidyvistu pagal įstatymą, o pagal galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti kaltinamąjį recidyvistu ir toks sprendimas privalo būti motyvuojamas, įvertinus kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-167-870/2025, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-148-885/2025, 1A-248-898/2025). Ir tik pripažinus kaltinamąjį recidyvistu, šią aplinkybę galima vertinti kaip atsakomybę sunkinančia.

Nors šiuo atveju A. T. yra teistas du kartus (trys ankstesni teistumai yra išnykę), tačiau jis teistas tik už nesunkius nusikaltimus, jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Kaltinamasis dirba, administracine tvarka nebaustas, vėl padarė nesunkų nusikaltimą. Todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, A. T. nepripažintinas recidyvistu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas ilgesnis už vidurkį, su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuteistasis turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; įpareigojant kaltinamąjį 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies 1 punktas).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. T. turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir įpareigojant A. T. 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. sumažintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. T. turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir įpareigojant A. T. 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2025-05-18 iki 2025-05-19 (2 dienas).

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.