Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VMI įgaliotam asmeniui G. N.,

išnagrinėjęs I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 98 str. ir 99 str. nuostatas, nes 2016 m. kovo 16 d., 10.08 val., (duomenys neskelbtini) esančioje bendrovės prekybos vietoje, atliekant kontrolinį pirkimą už 7,83 Eur, prekes pasvėrė bei pinigus už prekes EKA apskaitė pardavėja D. A., kuri Šiaulių AVMI SODRA duomenis nebuvo įdarbinta įmonėje.

Teismo posėdžio metu I. N. kalta neprisipažino. Parodė, kad nebuvo jokios kalbos apie tai, kad D. A. turės galimybę „atleidinėti“ klientus. Ji atvyko į darbo vietą Tilžės gatvėje I. N. apie tai nepranešusi. Ji nei skambino, nei sakė, kad atvyks, todėl I. N. negalėjo išvengti tokios situacijos. Tuo pačiu metu parduotuvėje buvo žmogus, kuris ten ir dirbo tą dieną. Tai G. B., kuriai jokiu būdu nebuvo duotas nurodymas atėjusiai moteriškei, kuri nėra materialiai atsakinga, vykdyti kokias nors operacijas. Buvo leidimas tik susipažinti su išdėstymu prieš sudarant darbo sutartį. Gailisi dėl pažeidimo, bet tai ne vien jos kaltė, tai aplinkybių sutapimas. Savo darbuotojai, kuri tą dieną dirbo, nepasakė, kad jai praneštų apie atvykimą. Padarė nusižengimą, kad materialiai atsakingas žmogus leido tą daryti. Prieš dešimt dienų iki patikrinimo D. A. ir ji kalbėjosi apie tai, kad D. A. galėtų ateiti ir susipažinti su prekių išdėstymu, atidarymu, kasos aparatu. Tačiau nesitarė nei dėl dienos, nei dėl laiko, kada ji ateis. Nebuvo nurodymo leisti jai dirbti. D. A. pati savavališkai, neįspėjusi atėjo ir prisistatė ten dirbusiai pardavėjai. Ten dirbusiai pardavėjai taip pat jokio nurodymo nedavė, kadangi nežinojo, kada D. A. ruošėsi ateiti. Su D. A. buvo susitarimas, kad ji paskambintų ir informuotų, kada ji nori ateiti ir susipažinti su darbu. Žadėjo D. A. į darbą priimti 21 dieną, tą ir padarė. Pranešimą Sodrai išsiuntė 18 d. Raštiško susitarimo su D. A. dėl jos susipažinimo su darbo vieta nebuvo. Neleido D. A. dirbti su kasos aparatu. Turi tris prekybos vietas. D. A. nebuvo pažįstama su G. B.. G. B. pati savarankiškai leido D. A. dirbti su kasos aparatu.

Šiaulių apskrities VMI įgaliotas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo dėl paties pažeidimo įvykio nėra, kadangi jis užfiksuotas VMI darbuotojų. Mano, kad šiuo atveju darbdavio kaltė yra. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 d. įtvirtinta, kad darbdavys su darbuotojais sudaro ir nutraukia sutartis, juos baudžia, skatina, užtikrina visą eilę įstatymų, kuriais remiantis yra įteisinami darbo santykiai. Šiuo atveju neabejoja, kad kaltė yra dėl neatsargumo. Darbdavys darbo santykių aspektu nesilaikė tam tikrų įstatymo reikalavimų, nebuvo pakankamai rūpestingas, kad užkirstų kelią šiam pažeidimui. Užtikrinant pareigą, kad darbuotojas negalėtų nelegaliai dirbti, darbdavys turėjo perspėti ir dirbančius darbuotojus. Tai yra neatsargi kaltės forma, nes nebuvo užtikrinti įstatymo reikalavimai įdarbinimo srityje. Bendrovės darbuotojas darbdavio naudai atliko darbus, nes jis aptarnavo pirkėjus, atliko operacijas kasos aparatu, priėmė pinigus. Šie veiksmai rodo, kad formaliai tai jau buvo darbiniai santykiai. Darbo įstatymas nenumato galimybės neįdarbintam asmeniui atlikti funkcijas su kasos aparatu. Jei darbdavys nori išbandyti darbuotojo sugebėjimą dirbti kasos aparatu, tai gali padaryti po darbo valandų. Jei jau darbuotojas dirba, tai vienareikšmiškai traktuojama, kad turi būti sudaryta darbo sutartis.

Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-03-16 atėjo susipažinti su darbo vieta, kadangi jau seniai buvo dirbusi su kasos aparatu. Norėjo sužinoti darbo eiliškumą. Ankščiau dirbo su kasos aparatu, kuris buvo skirtas skenuojamom prekėms, o čia buvo paprastas aparatas. Niekas jos nevertė, pati atėjo apsižiūrėti į darbo vietą, nes ją žadėjo įdarbinti nuo kovo 21 d. Dėl įdarbinimo tarėsi su I. N.. Jai nesakė, kad ateis. I. N. jai nieko nesakė dėl susipažinimo su darbo vieta. Tą dieną ji paprašė, kad jai leistų aptarnauti vieną pirkėją, kad žinotų, kaip reikia dirbti su kasos aparatu. Pirkėja pirko keturias prekes. Pardavėja pasakė, kad reikia eiti pasikeisti pinigus, tuomet pirkėja joms pasakė, kad nebereikia, nes tai patikrinimas iš mokesčių inspekcijos. Tuo metu kolegė buvo šalia ir žiūrėjo kaip ji dirba. Atėjo susipažinti būtent tą dieną, nes savaitgalį turėjo savo asmeninių reikalų. Kai pradėjo rašyti paaiškinimą mokesčių inspekcijos atstovams, jų paklausė, ką reikia rašyti. Ką jai sakė, ji panašiai ir rašė. Pardavėja jai davė prijuostę, kurią ji užsidėjo. Kai nuėjo susipažinti su darbo funkcijomis, ten buvo tik pardavėja G. B.. Ji jai prisistatė ir pasakė, kad bus įdarbinta, kad nori susipažinti su darbo vieta. G. B. žinojo, kad yra reikalingas darbuotojas. Nematė, kad G. B. būtų skambinusi I. N.. G. B. buvo nustebusi, kai pasakė, kad ten dirbs. Iki VMI atlikto patikrinimo, ji buvo atėjusi į darbo vietą prieš penkias minutes. Į darbo vietą atvyko kelios minutės iki 10 val., nes skyrius dirba nuo 10.00 val. Tą dieną, kai vyko patikrinimas, ji buvo aptarnavusi tik vieną moterį, kuri buvo iš VMI. Po patikrinimo ji išėjo namo. 2016-03-16 galėjo parduoti 4 prekes, o ne aptarnauti keturis pirkėjus. Gal suklydo berašydama pasiaiškinimą.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad žinojo, jog bus priimama nauja darbuotoja. Moteris prisistatė, kad ji bus nauja jos kolegė. Ji aprodė naują darbo vietą, atidarė kasą. Pirmosios klientės buvo iš mokesčių inspekcijos. D. A. norėjo aptarnauti pirkėją, pasverti prekes. Ji stovėjo šalia ir stebėjo, kaip D. A. dirba. Prieš tai žmonių nebuvo, nes buvo ką tik atsidariusios. Pirmi klientai buvo iš mokesčių inspekcijos. Nežino, iš kur D. A. sugalvojo, kad ji prieš tai buvo aptarnavusi keturis klientus. Gal ji suklydo, žmogus pirko keturis pirkinius, o ji parašė keturis klientus. I. N. jai nenurodė, kada ir kas ateis į darbo vietą. Gailisi, kad nepasiteiravo I. N. ir nepasitikslino. VMI atstovės paprašė kažko pasverti. D. A. pasvėrė, įmušė į kasą, paprašė pinigų ir atleido pirkėją. Tuo metu kasa veikė G. B. vardu. D. A. domėjosi kaip reikia dirbti. Ankščiau ji dirbo su kitokiu kasos aparatu. Ji savo iniciatyva norėjo aptarnauti klientus. G. B. leido, bet stovėjo šalia ir stebėjo. VMI atstovai buvo pirmi pirkėjai tą dieną. Atėjusi D. A. prisistatė nauja kolege. Ji sakė, kad nori susipažinti su darbo eiga, prekių išdėstymu, darbo pareigomis.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-03-16 dalyvavo patikrinime adresu (duomenys neskelbtini). Ji darė kontrolinį pirkimą. Prieš ją eilėje stovėjo keli žmonės. Vieną žmogų atleido kita pardavėja. Po to porą ar trejetą pirkėjų aptarnavo pardavėja vardu D.. Po to pirko ji. D. A. ją aptarnavo, suskaičiavo pinigus, išdavė kasos kvitą. Tuomet jos paklausė, nuo kada ji dirba. D. A. atsakė, kad ji dirba pirmą dieną, kad ji yra sutarusi su įmones vadove, kad į darbą ją priims nuo 21 d., bet vadovė jai nurodžiusi, kad reikia ateiti į darbą ankščiau, kad pasimokytų dirbti su kasos aparatu, prekių išdėstymu. Patikrinimą pradėjo apie 10.00 val. Jos paklausė, iš kur ji gavo „žiurstą“. D. A. atsakė, kad jį jai davė vietoje. Ji bendravo su D. A.. Kai D. A. rašė paaiškinimą, ji jai uždavė klausimus, o D. A. rašė atsakymus. D. A. operacijas atliko savarankiškai. Asmeniškai matė, kad pirma pardavėja, kuri vėliau dėliojo prekes, aptarnavo vieną pirkėją, o pardavėja, iš kurios ji pirko, prieš ją tikrai aptarnavo du pirkėjus. Kai jos vėliau paklausė, D. A. atsakė, kad aptarnavo keturis pirkėjus. Paaiškinimai yra surašomi užduodant klausimus asmeniui: ar dirba įmonėje, nuo kada dirba įmonėje, kiek valandų dirba, su kuo tarėsi dėl atlyginimo. Įprastai pasako klausimų paketą, į kuriuos turėtų atsispindėti atsakymai.

Liudytoja V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-03-16 gavo konkrečią užduotį nuvykti į vieną iš bendrovės taškų ir atlikti kontrolinį pirkimą. Jos kolegė atliko kontrolinį pirkimą, po kurio paaiškėjo, kad ją aptarnavo pardavėja, kuri tą dieną dar nebuvo įdarbinta įmonėje. Į vietą nuvyko apie 10.00 val. Tiksliai neatsimena, kiek dar buvo pirkėjų. Du gal tikrai buvo. Girdėjo D. A. pokalbio pradžią, kuomet ji sakė, kad atėjo pasibandyti dirbti su kasos aparatu. Sakė, kad vėliau ji bus įdarbinta. Buvo dvi pardavėjos. Kai ėjo prie prekybos vietos, abi pardavėjos dirbo. Jos bendravo su klientais.

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Patikrinime nedalyvavo. Buvo išsikvietusi I. N. dėl atsakomybės už nelegalų darbuotoją, dirbantį jos įmonėje. Iš karto ji paaiškinimo raštu nerašė, tik pasakė, kad ji D. A. nesiuntė. Kad pažeidimas buvo padarytas 10.08 val. patvirtina kasos kvitas.

Nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 str. 1 d. 1-2 p.). Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.).

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 99 str. 2-6 d.).

Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DK 98 str. 2 d.). Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų (ATPK 41³ str. 1 d.).

Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų ATPK 41³ straipsnio prasme, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19/2013). Jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, be to faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (LAT 2AT-87-895/2015).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Šiaulių AVMI patikrinimo metu užfiksuotoje situacijoje yra nelegalaus darbo požymiai. D. A. 2016-03-16 realiai atliko darbuotojo funkcijas, t. y. aptarnavo klientą, pasverdama prekes bei apskaitydama pinigus su kasos aparatu. Taip pat I. N. ir D. A. buvo sutarusios, kad D. A. bus priimta dirbti pardavėja, D. A. buvo aprūpinta darbo priemone - prijuoste, kurią patikrinimo metu buvo užsidėjusi, kadangi to reikalauja darbovietėje nustatyta darbo tvarka (dėl sanitarinių reikalavimų). Taip pat faktiškai dirbdama D. A. turėjo teisę į minimalų atlyginimą. Be to, nebuvo laikytasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, todėl I. N. neturėjo teisės leisti pradėti D. A. dirbti. Taip pat prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. LR Darbo kodeksas nenumato galimybės darbdaviui sudaryti sutartį su būsimu darbuotoju dėl jo susipažinimo su darbo funkcijomis ir darbo vieta, nesudarant darbo sutarties ir nepranešant Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui, kadangi patikrinimo metu darbovietėje aptiktas nelegalus darbuotojas ir jo darbdavys visada galėtų teigti, jog asmuo tik praktikuojasi, susipažįsta su darbo vieta ir darbo funkcijomis prieš priimant jį į darbą. Pažymėtina, kad LR Darbo kodeksas numato darbuotojo išbandymą sudarant darbo sutartį (LR Darbo kodekso 105 str.), jo metu darbuotojas gali būti apmokomas dirbti, o netinkamas darbuotojas gali būti atleistas supaprastinta tvarka. Taip pat pastebėtina, kad būsimas darbuotojas gali būti supažindintas su darbo funkcijomis, darbo tvarka darbovietėje ir ne darbovietės darbo metu, taip pat realiai neatliekant darbo funkcijų.

Nagrinėjamu atveju I. N. teigia, kad D. A. susipažinti su darbu atvyko ir darbo funkcijas atliko savavališkai, su ja to nesuderinusi. Viena vertus, ši nurodyta aplinkybė vertintina kritiškai. D. A. savo 2016-03-16 paaiškinime įvykio vietoje nurodė, kad I. N. jai liepė ateiti į darbą anksčiau, nei 2016-03-21, kada D. A. oficialiai turėjo būti priimta dirbti, susipažinti su prekių išdėstymu, kainomis, asortimentu, su kasos aparatu aptarnaujant pirkėjus. D. A. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad jai taip liepė parašyti VMI darbuotoja, tačiau liudytoja A. P. parodė, kad ji D. A. uždavė klausimus, o D. A. rašė atsakymus. Taipogi susipažinimas su darbo vieta ir darbu kasos aparatu nereiškia, kad dar nepriimtas dirbti asmuo turi ir gali realiai atlikti darbo funkcijas. Be to, I. N. teigia nežinojusi, kada D. A. ateis susipažinti su darbo vieta, tačiau kita darbuotoja G. B. D. A. aprūpino darbovietės prijuoste, leido būti įmonės patalpose, dirbti su prekėmis ir kasos aparatu. Kelia abejonių G. B. teiginiai apie tai, kad I. N. jai nenurodė, kada ir kas ateis į darbo vietą, taip pat liudytojos nurodytos aplinkybės, kad G. B. dėl atėjusios būsimos darbuotojos nepasiteiravo I. N. ir nepasitikslino.

Kita vertus, administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.). I. N. teigimu G. B. savavališkai leido D. A. dirbti. Tačiau pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą (LR Civilinio kodekso 2.82 str. 3 d.). Taigi, iš esmės būdamas darbdavio atstovu įmonės vadovas turi pareigą kontroliuoti savo darbuotojų veiklą. Įvertinus I. N. ir jos darbuotojų nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad I. N. nenumatė, jog nurodydama D. A. ateiti iki įdarbinimo susipažinti su darbo vieta, kasos aparato darbu, gali sudaryti prielaidas tokiai situacijai, kai D. A. ateis susipažinti su darbo vieta jai nepranešusi, o kita darbuotoja G. B., kuri žinojo, kad bus priimta nauja darbuotoja, leis D. A. atlikti darbo funkcijas nepranešusi įmonės vadovei, nors būdama įmonės vadove, atsakinga už teisėtą įmonės veiklą ir legalų darbuotojų darbą, turėjo ir galėjo numatyti kilsiančias pasekmes. Tačiau I. N. dėl D. A. susipažinimo su darbo vieta ir darbo funkcijomis tiksliai su D. A. nesusitarė, neįspėjo G. B., kad ji neleistų D. A. atlikti realių darbo funkcijų, pati I. N. D. A. su darbo vieta ir darbo funkcijomis ne įmonės prekybos vietos darbo laiku nesupažindino, dėl ko D. A. 2016 m. kovo 16 d. įmonės naudai dirbo nelegaliai ir tokiu būdu buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-19 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo. I. N. padaryta veika atitinka ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį, kadangi ji neužtikrino, kad D. A. KB "(duomenys neskelbtini) nedirbtų nelegaliai.

I. N. kaltę, padarius inkriminuotą pažeidimą, taip pat įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), Šiaulių AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma (3-5), duomenys iš „Sodros“ apie I. N. įmonėje dirbančius asmenis (9 b. l.), D. A. paaiškinimas (10 b. l.), kasos kvitas (11 b. l.), administracinių teisės pažeidimų registro pažyma (15-17 b. l.).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į I. N. asmenybę, į tai, kad ji padėjo išaiškinti pažeidimą, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4/2013).

Nagrinėjamu atveju organizuodama įmonės veiklą I. N. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis teisiniais darbuotojų įdarbinimo aspektais. Tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str., nes vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyta net ir minimali bauda už nelegaliai dirbusį asmenį būtų neproporcingai per griežta.

Ši išvada grindžiama tuo, kad yra nustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažeidėja tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Pažeidėja pažeidimą padarė iš dalies dėl nežinojimo, kad už tokią veiką gresia griežta atsakomybė. Pažeidėja pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Pažeidėjos įdarbintas asmuo dirbo labai trumpai, vos kelias minutes iki patikrinimo. Darbo atlygintinumas tokiu atveju laikytinas nedidelės vertės, o dirbtas darbas vertintinas kaip menkavertis, nesuteikęs didelės materialinės naudos pažeidėjai. D. A. šiuo metu įdarbinta oficialiai. Pažeidėjos padarytas teisės pažeidimas kitiems asmenims žalos nepadarė, nesukėlė sunkių pasekmių valstybės teisinei, mokesčių sistemai ir valdymo tvarkai.

Šiaulių apygardos teismas yra konstatavęs, kad trumpalaikis nelegalus darbas, kai jo apimtys buvo mažos, o faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė, taip pat atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. (Šiaulių apygardos teismo 2015-11-23 nutartis byloje Nr. ATP-487-519/2015, 2016-01-12 nutartis byloje Nr. ATP-14-316/2016, 2016-05-09 nutartis byloje Nr. ATP-223-282/2016).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, laiko pagrįstu ir teisingu skirti mažesnę baudą, nei numatyta minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nors įstatymų leidėjas nustatė griežtą atsakomybę dėl nelegalaus darbo, tačiau, teismo nuomone, tai negali būti pagrindu nediferencijuoti pažeidėjų atsakomybės, taip pat ir taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, ypač atsižvelgiant į individualias pažeidimo aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažeidėjos atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ str. ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jai skirtina 400 Eur bauda už nelegaliai dirbusį asmenį. Ši teismo skiriama bauda, teismo nuomone, visiškai ir adekvačiai pasieks administracinės nuobaudos tikslus konkretaus pažeidimo atveju - tiek nubausti, tiek auklėti, kad pažeidėjas laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 186 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

I. N. už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.