- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-216-357/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00726-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“, uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr. e2S-216-357/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00726-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
2022 m. balandžio 13 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Biorent“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ametija“ dėl įpareigojimo nugriauti statinius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Biorent“ per 3 (trijų) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę ir per 1 mėnesį nuo jų nugriovimo juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigoti atsakovę UAB „Ametija“ per 3 (trijų) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti sporto salę 3C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centrą 4C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę ir per 1 mėnesį nuo jų išardymo juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; atsakovėms neįvykdžius teismo sprendimo per jame nustatytą terminą, suteikti ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai teisę nugriauti minėtus statinius, sutvarkyti statybvietę, statinius išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, ir iš atsakovių išieškoti patirtas išlaidas, susijusias su šių statinių nugriovimu, statybvietės sutvarkymu ir išregistravimu.
2. Teismo sprendimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešame registre dėl sporto salės 3C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centro 4C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stadiono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo kitiems asmenims, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės bet kuriuo momentu gali perleisti teises į statinius tretiesiems asmenims, dėl to teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas, nes ieškovė turėtų reikšti ieškinį naujajam savininkui, dėl ko bylinėjimosi procesas taptų ilgesnis ir brangesnis, taip pat didėtų ir dabar jau esantis pavojus bei grėsmė dėl statinių būklės kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir aplinkai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Biorent“ priklausančio nekilnojamojo turto: ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stadiono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei UAB „Ametija“ priklausančio nekilnojamojo turto: nebaigtos statyti sporto salės 3C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigto statyti laisvalaikio centro 4C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo kitiems asmenims, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija reiškia ieškinį atsakovėms UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ dėl įpareigojimo nugriauti joms priklausančius statinius, esančius valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo reikalavimus grindžia argumentais, kad atsakovės, kaip statinių savininkės, neprižiūri joms priklausančio turto, neremontuoja ar kitu būdu nusidėvėjusių statinių netvarko, į statinių vidų bei sklypo teritoriją gali patekti pašaliniai asmenys, tokiu būdu statiniai kelia pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė, vykdydama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punkte įtvirtintą statinių naudojimo priežiūros funkciją valstybinėje žemėje ir būdama Statybos įstatymo 49 straipsnio nurodytu viešojo administravimo subjektu, turi teisę ir pareigą imtis Statybos įstatymo 40 straipsnyje 4 punkte nurodytų veiksmų, jei statiniai (tiek pastatyti, tiek nebaigti statyti) yra fiziškai susidėvėję ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus per ilgą laiką statinių savininkų nėra šalinamas, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė nurodytą viešąjį interesą siekia ginti neleistinu būdu ir tikėtinai nepagrindžia savo reikalavimų. Pažymėjo, kad grėsmės, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, ieškovė grindžia tuo, kad atsakovės ar viena jų, gali perleisti nuosavybės teises į statinius. Teismas nurodė, kad byloje pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šių nebaigtų statyti statinių savininkai ne kartą keitėsi, jie yra tarpusavyje susiję, o šiuo metu abi atsakovės valdomos to paties vadovo. Teismas sutiko su ieškove, kad netaikius disponavimo apribojimų nurodytiems statiniams, atsakovės turėtų galimybę turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas, nes ieškovė turėtų reikšti ieškinį naujiems statinių savininkams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Ametija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį pakeisti: vietoj įrašo viešame registre dėl valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Ametija“ priklausančio nekilnojamojo turto: nebaigtos statyti sporto salės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigto statyti laisvalaikio centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo kitiems asmenims, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie teisme nagrinėjimą civilinę bylą dėl valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Ametija“ priklausančio nekilnojamojo turto: nebaigtos statyti sporto salės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigto statyti laisvalaikio centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. UAB „Ametija“ tik neseniai tapo nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), savininke, o UAB „Ametija“ savininkas ir vadovas nėra susijęs su ankstesniais turto savininkais.
5.2. UAB „Ametija“ jai priklausantį nekilnojamąjį turtą siekia užbaigti statyti, tačiau norint atnaujinti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti sudaryta žemės sklypo, kuriame yra turtas, nuomos sutarties. Dėl šios sutarties sudarymo UAB „Ametija“ kreipėsi į ieškovę, tačiau ieškovė atsisako ją sudaryti.
5.3. UAB „Ametija“ priklausančio turto disponavimo apribojimai nepagrįstai apsunkina UAB „Ametija“ galimybę tinkamai naudotis jai priklausančiais statiniais, užbaigiant jų statybą. Dėl taikomų apribojimų UAB „Ametija“ neturi galimybės pasiskolinti pinigines lėšas, įkeičiant jai priklausantį turtą, kurios būtų panaudotos statinių užbaigimui. Draudimas perleisti turtą taip pat yra perteklinis.
5.4. Tikslai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų pasiekti, jei būtų apsiribota įrašu viešame registre apie pradėtą civilinę bylą, netaikant kitų skundžiamoje nutartyje nurodytų apribojimų. Šiuo atveju, hipotekinis kreditorius, kurio naudai galėtų būti įkeistas UAB „Ametija“ priklausantis turtas, ar naujasis savininkas, kuris siektų įsigyti turtą, patys galėtų įvertinti galimas riziką dėl sprendimo šioje byloje.
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Biorent“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį pakeisti: vietoj įrašo viešame registre dėl valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Biorent“ priklausančio nekilnojamojo turto: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stadiono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo kitiems asmenims, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre apie teisme nagrinėjimą civilinę bylą dėl valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Biorent“ priklausančio nekilnojamojo turto: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stadiono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. UAB „Biorent“ tik neseniai tapo nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), savininke, o UAB „Biorent“ savininkas ir vadovas nėra susijęs su ankstesniais turto savininkais.
6.2. UAB „Biorent“ priklausantis stadionas yra eksploatuojamas, todėl atmestini teismo argumentai, kad egzistuoja pavojus ir grėsmė dėl statinių būklės kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir aplinkai.
6.3. UAB „Biorent“ priklausančio turto disponavimo apribojimai nepagrįstai apsunkina UAB „Biorent“ galimybę tinkamai naudotis jai priklausančiais statiniais, gerinti jų būklę. Dėl taikomų apribojimų UAB „Biorent“ neturės galimybės pasiskolinti pinigines lėšas, įkeičiant jai priklausantį turtą, kurios būtų panaudotos statinių rekonstravimui ar remontui. Draudimas perleisti turtą taip pat yra perteklinis.
7. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovių atskiruosius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Įrašas registre apie nagrinėjamą civilinę bylą nėra laikytinas laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
7.2. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra įprastai nustatomos tokio tipo bylose, siekiant užtikrinti, kad ateityje teismo sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas ar apskritai galėtų būti įgyvendinamas.
7.3. Teismas pritaikė subalansuotas (per stipriai nevaržančias atsakovių teisių) laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis taip pat užtikrinamas proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas.
7.4. Atskiruosiuose skunduose nurodoma, kad atsakovių savininkas ir vadovas nėra susijęs su ankstesniais turto savininkais, tačiau atsakovės šio argumento niekaip nemotyvuoja. Iš registrų centro duomenų išrašo matoma informacija, kad statinių nuosavybės teisė periodiškai yra perleidžiama kitam subjektui ir tokie statinių perleidimai yra pasikartojantys. Manytina, kad tai sudaro pagrindą spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, statinius būtų siekiama perleisti ir ateityje.
7.5. Atsakovės statinius įsigijo 2021 m. balandžio 9 d. sudarius pirkimo - pardavimo sutartis. Tai reiškia, kad atsakovės, iki pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, turėjo galimybę beveik metus laiko savo nuožiūra, be jokių suvaržymų disponuoti, naudotis ir valdyti statinius, tačiau per beveik metus laiko nebuvo atlikti jokie veiksmai, sumažinantys statinių keliamą pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Manytina, kad šis atsakovių nurodytas argumentas yra deklaratyvus ir juo nesiekiama iš tiesų imtis aktyvių veiksmų siekiant pagerinti statinių būklę.
7.6. Ieškovė nėra žemės sklypų savininkė ir nuomos sutartys turi būti sudaromos su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT). Nuomos sutartys nebuvo sudarytos dėl nuo UAB „Ametija“ priklausančių priežasčių - nesutinkant su NŽT pasiūlytomis žemės nuomos sutarčių sąlygomis, nepateikiant parengto plano.
7.7. Atsakovės UAB „Biorent“ argumentas, kad stadionas yra eksploatuojamas, nėra pavojaus ir grėsmės dėl statinių būklės kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar aplinkai, deklaratyvus ir niekaip nemotyvuojamas, jį paneigia ieškovės pateikiamos faktinės aplinkybės ir įrodymai. Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad stadionas negali būti naudojamas, jame esantys statiniai kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
11. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė teismui ieškinį atsakovėms UAB „Biorent“, UAB „Ametija“ dėl įpareigojimo nugriauti joms priklausančius statinius, esančius valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia argumentais, kad atsakovės, kaip statinių savininkės, neprižiūri joms priklausančio turto, neremontuoja ar kitu būdu nusidėvėjusių statinių netvarko, į statinių vidų bei sklypo teritoriją gali patekti pašaliniai asmenys, tokiu būdu statiniai kelia pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei. Ieškovės teigimu, šie statiniai yra apleisti, fiziškai nusidėvėję, ir randasi centrinėje, t. y. reprezentacinėje Šiaulių miesto dalyje, kur prasilenkia dideli žmonių srautai, todėl statiniai ir tuo aspektu kelia didelį pavojų aplinkai.
13. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į aplinkybę, jog ieškovė, vykdydama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punkte įtvirtintą statinių naudojimo priežiūros funkciją valstybinėje žemėje ir būdama Statybos įstatymo 49 straipsnio nurodytu viešojo administravimo subjektu, turi teisę ir pareigą imtis Statybos įstatymo 40 straipsnyje 4 punkte nurodytų veiksmų, jei statiniai (tiek pastatyti, tiek nebaigti statyti) yra fiziškai susidėvėję ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus per ilgą laiką statinių savininkų nėra šalinamas, darė pagrįstą išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali pasisakyti dėl ginčo esmės, todėl aplinkybė, ar statiniai iš tiesų yra pavojingi ir apleisti, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
14. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šių nebaigtų statyti statinių savininkai ne kartą keitėsi, jie yra tarpusavyje susiję, o šiuo metu abi atsakovės valdomos to paties vadovo. Pats atsakovių prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, įtvirtinančias nuosavybės teisės perleidimo draudimą kitiems asmenims, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, leidžia daryti išvadą, jog atsakovės, tikėtina, gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Tokia aplinkybė kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tuo atveju, jei jis būtų palankus ieškovei, kadangi teismo sprendimo įvykdymas galėtų būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas, nes ieškovė turėtų reikšti ieškinį naujiems statinių savininkams.
16. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos. Teismo vertinimu, uždraudus atsakovėms perleisti statinius tretiesiems asmenims iki sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo, toks draudimas nevaržo atsakovių teisių naudoti joms priklausančių statinių, juos remontuoti, tvarkyti, gauti iš jų naudą, t. y. naudotis tomis pačios teisėmis, kurias jos turėjo kaip statinių naudotojai iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
17. Pažymėtina, kad atsakovės statinius įsigijo 2021 m. balandžio 9 d. sudarius pirkimo - pardavimo sutartis. Atsakovės teismui nepateikė jokių įrodymų, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkintų jų galimybę naudotis turimais statytiniais, gerinti jų būklę, gauti paskolas. Todėl teismas tokius atsakovių argumentus laiko deklaratyviais.
18. Atsakovė UAB „Biorent“ nurodo, kad stadionas yra eksploatuojamas, nėra pavojaus ir grėsmės dėl statinių būklės kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar aplinkai, tačiau nepateikia teismui jokių įrodymų, galinčių šios teiginius pagrįsti. Pažymėtina, kad šis faktas gali būti nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
19. Teismas sutinka su ieškove, kad ieškovė nėra žemės sklypų savininkė ir nuomos sutartys turi būti sudaromos su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
20. Kaip teisingai nurodė ieškovė, įrašas registre apie nagrinėjamą civilinę bylą nėra laikytinas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui praneša apie civilinės bylos dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą. Apie šį juridinį faktą teismas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui praneša ne vėliau kaip kitą darbo dieną po bylos iškėlimo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs teismo pranešimą, nedelsdamas apie civilinės bylos dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto iškėlimą pažymi nekilnojamojo turto registre.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Atskirųjų skundų argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.