Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams G. G., G. G., I. G., J. G., I. G., K. G., J. G., V. G., G. P., A. G., Ž. G., nepilnamečiai vaikai D. G., A. G., I. G., T. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; ieškovo naudai solidariai priteisti iš atsakovų G. G., G. G., I. G., J. G., I. G., K. G., J. G., V. G., G. P., A. G., Ž. G. 289,64 Eur skolos už būsto nuomą laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-11-30, tame tarpe 4,28 Eur delspinigių, 345,62 Eur skolos už šilumos energiją laikotariu nuo 2015-05-01 iki 2015-07-31 ir 285,95 Eur laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-11-30, iš viso 631,57 Eur bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą išvadą (e.b.l.104-105). Išvadoje nurodoma, kad skyriui G. G. ir G. G. šeima žinoma. Skyriaus vedėjo 2016-09-16 įsakymu Nr. A15-1601/16(2.1.4-AD15) šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tėvai augina nepilnametę dukrą I. G., gimusią 2003-07-18, ir nepilnametę dukrą A. G., gimusią 2001-03-30. Su šeima dirba socialiniai darbuotojai, teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Atsakovė, motina K. G., šiuo metu yra išvykusi dirbti į užsienį. Tėvų prašymu nepilnametei atsakovės dukrai T. G., gimusiai 2011-07-28, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-29 įsakymu Nr. 30-2250 nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2016-09-05. Vaiko globėja paskirta G. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė, motina I. G., yra išvykusi į Italiją. Tėvų prašymu jos nepilnamečiui sūnui D. G., gimusiam 2004-10-22, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-09 įsakymu Nr. 30-846 nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2017-03-01. Vaiko globėja paskirta G. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė G. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad stengsis padengti susidariusį įsiskolinimą. Įsiskolinimas susidarė dėl sunkios finansinės būklės. Jos atlyginimas siekia tik 380 Eur. Ji dirba vaikų darželyje auklėtojos padėjėja. Pirmiausia siekia aprūpinti auginamus vaikus. Ji išlaiko du savo nepilnamečius vaikus bei su jais kartu gyvena ir ji išlaiko savo dukros I. G. nepilnametį sūnų Davidą. Jai yra nustatyta laikinoji globa, kadangi dukra yra išvykusi į Italiją. Dukra prie sūnaus išlaikymo neprisideda, ji nesiima priemonių, kadangi tikisi jog dukra pasitaisys. Kartu su ja gyvena ir ji išlaiko ir savo dukros K. G. nepilnametę dukrą T. Nors laikina globa šiuo metu yra pasibaigusi, bet dukra savo vaiko nepasiėmė, nors yra išsikėlusi iš buto ir su jais negyvena, tačiau vaiką palikusi ir juo nesirūpina. Prašo neiškraustyti jų šeimos iš buto nes neturi kitos gyvenamosios patalpos ir neturėtų kur gyventi. Nurodo, kad šiuo metu pradėjo dirbti ir sutuoktinis G. G., todėl ir iš jo algos yra išskaičiuojamas susidaręs įsiskolinimas. Nurodė, kad šiuo metu bute negyvena I. G., J. G., I. G., nes šie išvykę iš Lietuvos į Italiją bei negyvena K. G., J. G. ir V. G.. Tėvas, kuriam buvo išnuomotas butas mirė 1988 metais. Ji su motina nesudarė naujos sutarties, tačiau bute gyvena visą laiką.

Atsakovė Ž. G. sutiko su reikalavimu dėl skolos priteisimo. Prašė neiškeldinti iš buto, kadangi neturi kitos gyvenamosios patalpos. Ji šiuo metu jau yra pilnametė ir dirba. Gauna 380 Eur atlyginimą ir visomis išgalėmis prisidės prie skolos dengimo. Visa problema dėl išsikėlusių brolių ir seserų, kurie neprisideda prie skolos dengimo.

Atsakovė A. G. teismo posėdyje sutiko su reikalavimu dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad ji tapus pilnamete įsidarbino, šiuo metu gauna 380 Eur atlyginimą, prisidės prie skolos dengimo. Nurodė, kad neturi kur gyventi, todėl prašė neiškeldintų jų iš būsto. Nurodė, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto būstą, prašydama išregistruoti iš buto tuos brolius ir seseris, kurie kartu negyvena, yra išsikėlę, tada jie susitvarkys dėl nuomos sutarties sudarymo. Skolos sugrąžinimo klausimus jie visi kartu išspręs.

Jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ir nors nėra sudaryta nuomos sutartis mirus pagrindiniam nuominikui, tačiau de fakto situacija yra tokia, kad tarp šalių susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Prašė priteistos skolos sumos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, taip atsakovams sudarant galimybes patiems įvykdyti teismo sprendimą ir išvengiant papildomų priverstinio išieškojimo išlaidų. Manė, kad tikslinga asmenis, kurie faktiškai negyvena bute iškeldinti teismo sprendimu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsakovės atstovo poziciją ir prašė iškeldinti tik tuos asmenis, kurie yra išsikėlę, tačiau savo gyvenamosios vietos kitur nedeklaravę. Bute gyvenančių asmenų iškeldinimui nepritarė, kadangi šie asmenys neturi kitos gyvenamosios vietos ir juos iškeldinus būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš į bylą pateikto Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-12-16 išrašo Nr. 10/322300 nustatyta, butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 29,80 kv. m., (toliau- Butas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e.b.1t. b.l. 8) .

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1 - 474 perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir ginčo Butą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto statybos tresto 1965-10-12 išduoto orderio Nr. 32 pagrindu I. P. suteiktas Butas (e.b. 1 t. b.l. 14). Jam mirus Bute liko gyventi žmona G. P. su vaikais.

Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto gyventojų registro išrašo matyti, jog ginčo Bute savo gyvenamąją vietą deklaruoja: G. P. (nuo 1965-12-24), G. G. (nuo 1976-11-02), G. G. (nuo 1980-07-18), I. G. (nuo 1998-04-27), J. G. (nuo 1998-07-16), I. G. (nuo 1998-07-16), J. G. (nuo 1993-02-18), , K. G., V. G., A. G. (nuo 1997-07-25), Ž. G. (nuo 1998-08-15), ir nepilnamečiai - D. G. (nuo 2004-10-27), I. G. (nuo 2003-08-27), T. G. (nuo 2011-10-06) ir A. G. (e.b.1 t. b.l. 9-13).

Iš atsakovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šiuo metu Bute faktiškai gyvena G. G., G. G., G. P., A. G., Ž. G. ir nepilnamečiai - D. G., I. G., T. G. ir A. G..

Atsakovai I. G., J. G., I. G., J. G., K. G., V. G. Bute faktiškai negyvena, nes yra išvykę, tačiau jie nėra panaikinę savo gyvenamosios vietos deklaracijos Bute.

Iš atsakovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pagrindinis nuomininkas I. P. mirė 1988 metais.

Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsakovams nebuvo ir nėra suteikusi teisės naudotis Butu ir nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jiems Butą, atsakovai butą yra savavališkai užėmę, naudojasi juo neturėdami jokių teisių į jį. Ieškinyje prašo iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, vadovaujantis CK 6.612 str..

Ieškovas remiasi ir CK 6.611 str., kuris numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, tai asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodo, kad atsakovai nuo 2012 metų geranoriškai nėra sumokėję nė vienos įmokos, mokesčiai išieškomi per antstolių kontorą. Nurodo, kad atsakovų atžvilgiu yra priimti šeši teismo sprendimai už akių dėl skolos už būsto nuomą ir šildymą priteisimo.

Dėl atsakovų iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

LR Konstitucijos 24 str. skelbia, kad žmogaus būstas yra neliečiamas. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., kurios taikymas yra išaiškinamas Europos žmogaus teisių teismo sprendimais. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys yra civilinės teisės šaltiniai ( CK 1.2 str. 1 d.), tiesiogiai taikytini teisės aktai, o tarptautinės sutartys net turi prioritetą prieš nacionalinius įstatymus ( CPK 1 str. 3 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V., M. V., bylos Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis).

6.602 str. 2 d. nustato, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.

CK 6.612 str., numato galimybę iškeldinti gyvenantį be sudarytos nuomos sutarties asmenį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - valstybės, kurią šiuo atveju atstovauja ieškovas kaip valstybės institucija, ar individo, viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas nulemia. Connors prieš Jungtinę Karalystę byloje 2004-05-27 sprendimu ( Nr. 66746/01 ) EŽTT konstatavo, kad įsikišimas pripažįstamas reikalingu demokratinėje visuomenėje dėl teisėto tikslo, jei jis yra dėl socialinių reikmių ir jei yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Par. 81), kad tam tikrose sferose, pavyzdžiui kaip apgyvendinimas ir pan., kurios atlieka modernios visuomenės gerovės ir ekonominės politikos esminę funkciją, EŽTT gerbia nacionalinių teismų sprendimus dėl bendrojo intereso, išskyrus atvejus, kai tam nėra aiškiai protingo pagrindo (Par. 82), o esant teisių pagal Konvencijos 8 str. apribojimui, EŽTT nuomone, reikia ypatingai svarių priežasčių viešojo intereso pateisinimui ir gerbimui, valstybės institucijos į viešąjį interesą turi žiūrėti kiek įmanoma siauriau (Par. 86).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai yra pagrindinio nuomininko I. P., mirusio 1988 metais, šeimos nariai, savo gyvenamąją vietą deklaravę ginčo Bute. Aplinkybė, kad atsakovai po pagrindinio nuomininko mirties nesikreipė į savivaldybę dėl pagrindinio nuomininko pakeitimo nesudaro pagrindo teigti, kad jie patalpas yra užėmę savavališkai. CK 6.589 str. nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Atsakovų šeima ginčo bute gyvena nuo 1965 metų ir turi pagrįstus lūkesčius ir toliau gyventi minėtame Bute, kitos gyvenamosios patalpos neturi.

Aptartų faktinių aplinkybių visuma leidžia pripažinti, jog atsakovai, visą laiką gyvenantys ginčo Bute turi lūkesčių ir ateityje jame gyventi. Atsakovų iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu atsižvelgiant ir į atsakovės G. P., buvusio nuomininko sutuoktinės, garbingą amžių bei socialinį statusą, iš esmės pažeistų jų interesus. Pažymėtina, kad Bute gyvena ir keturi nepilnamečiai vaikai. Dviejų iš nepilnamečių vaikų, D. G. ir T. G., atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta G. G., nurodant, kad jos gyvenamoji vieta yra Bute, o globai priskirtų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje (e.b.l. 114, 116). Taigi Buto savininkas priimdamas įsakymus dėl globos nustatymo pripažino, kad atsakovai yra teisėti Buto gyventojai, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jie turėtų būti iškeldinami, kaip savavališkai užėmę patalpas.

Pagal CK 6.611 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taigi nurodytoje teisės normoje nustatyti teisiniai padariniai (gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir asmenų iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos) gali būti taikomi nustačius jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas, be kita ko, nuomos sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą ar gadinimą arba naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi). Taikydamas šią normą teisinėje praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant dėl taikytinų nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo), vertintina ir tai, ar asmenys tinkamai naudojasi savivaldybės nuomojamu būstu (plačiąja prasme – jos teikiama parama), ar ši parama jiems būtina, ar atitinka siekiamus tikslus, ar nepagrįstai neapriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisių išsinuomoti būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1365/2000). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-09-16 Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus įsakymu G. G. ir G. G. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (e.b.l. 107). Šeima augina du nepilnamečius vaikus. Be to, kaip nurodyta aukščiau administraciniu aktu G. G. yra paskirta laikina globėja savo dviejų nepilnamečių anūkų ir jų gyvenamoji vieta nustatyta ginčo Bute.

Iš į bylą pateiktos 2017-09-05 informacijos apie G. G. ir G. G. šeimą, nustatyta, kad šeima yra stabili- klientai bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, atsiliepia į telefoninius skambučius, sudaro sąlygas lankytis namuose (e.b.2 t. b.l. 43-45). G. G. dirba auklėtojos padėjėja Vilniaus miesto lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“, o G. G. dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Pažymoje nurodyta, kad būstas apstatytas reikalingais baldais, buitis kukli, kambarys visada tvarkingas ir švarus.

Atsakovės teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl sunkios finansinės padėties jų šeima turi įsiskolinimus atsakovui už nuomą bei šildymą, taip pat komunalinius mokesčius, tačiau pažadėjo dėti visas įmanomas pastangas dėl susidariusių įsiskolinimų dengimo.

Atsakovų atžvilgiu yra taikomos priverstinio vykdymo priemonės priteistų įsiskolinimų išieškojimui ir iš jų darbo užmokesčio kas mėnesį yra išieškomos sumos skolos dengimui. Įvertinus atsakovų turtinę padėtį, jų gaunamus atlyginimus, bei į tai, kad atsakovai G. G. ir G. G. augina du nepilnamečius vaikus bei į tai, kad G. G. yra laikina globėja dviejų savo anūkų, akivaizdu, kad atsakovai ne dėl tyčinio vengimo, o tik dėl sunkios finansinės situacijos neišgali sumokėti jiems priklausančių mokesčių.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovų iškeldinimo, remiasi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada išsakyta teismo posėdžio metu dėl atsakovų neiškeldinimo iš Buto.

Teismas pažymi, kad vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas nepraranda teisės kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovams, jei atsakovai toliau nedės pakankamai pastangų nuomos mokesčiui ir komunaliniams mokesčiams sumokėti arba dėl ydingo gyvenimo būdo pažeis kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo principu, atsižvelgdamas į Bute gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus, teismas netenkina ieškinio reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo.

Bylos nagrinėjimo metu buvo išreikšta atsakovės atstovo bei išvadą teikiančios institucijos atstovės pozicija dėl ieškinio reikalavimo dėl iškeldinimo taikymo tų atsakovų atžvilgiu, kurie faktiškai Bute negyvena. Teismo vertinimu bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai I. G., J. G., I. G., J. G., K. G., V. G. Bute faktiškai negyvena, nes yra išvykę, tačiau nėra panaikinę savo gyvenamosios vietos deklaracijos Bute. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti atsakovai savo noru yra išsikėlę iš ginčo Buto, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos iškeldinti. Šiuo atveju turi būti sprendžiamas tik jų gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo Bute klausimas. Iš atsakovės A. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ji kreipėsi su pareiškimu į ieškovą dėl minėtų asmenų deklaracijos Bute panaikinimo. Šį klausimą turi išspręsti ieškovas administracine tvarka.

Dėl skolos priteisimo.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.583 straipsnį ir 6.584 straipsnį, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos bei elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai naudojosi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu Butu ir už tai jiems buvo skaičiuojamas nuomos mokestis (CK 6.576 straipsnis). Atsakovai laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-11-30 nemokėjo už buto nuomą, todėl susidarė 285,64 Eur skola (e.b. 1t. b.l. 24, 7-29). 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Kaip matyti, ieškovas priskaičiavo 4,28 Eur delspinigių už vėlavimą mokėti nuomos mokestį (e.b. 1t. b.l. 25). Kadangi atsakovai laiku neįvykdė prievolės, konstatuotina, jog ieškovas turėjo pagrindą priskaičiuoti 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. numatyto dydžio delspinigius, todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 4,28 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 str., 6.73 str., 6.258 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nėra atsiskaitę su ieškovu už nuomą, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų 289,64 Eur nuomos mokestį ir delspinigius.

CK 6.584 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Kaip jau buvo minėta, atsakovai gyvena Bute, todėl jie privalo laiku atsiskaityti už sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai nevykdo savo įsipareigojimo, nemoka ne tik nuomos, bet ir mokesčių už Buto šildymą. Nustatyta, kad atsakovams už šilumos energiją nuo 2015-05-01 iki 2015-07-31 susidaręs 345,62 Eur įsiskolinimas ir už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2016-11-30 yra susidaręs 285,95 Eur įsiskolinimas (e.b. 1 t. b.l. 31-37). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 631,57 Eur skola už tiektą šilumos energiją.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (921,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Atsižvelgiant į atsakovų sunkią turtinę padėtį bei įvertinus, kad iš atsakovų šiuo metu priverstine tvarka išieškomos skolos už ankstesnius laikotarpius, teismas tenkina atsakovės A. G. atstovo prašymą ir priteistos skolos vykdymą išdėsto lygiomis dalimis dvylikai mėnesių, įpareigojant atsakovus bendrą priteistą sumą – 921,21 Eur sumokėti ieškovui lygiomis dalimis per dvylika mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 76,76 Eur, paskutinį mėnesį sumokant ir paskaičiuotas 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 178 str., 284 str. 1 d.)..

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinas 20 Eur žyminio mokesčio, bei 55,93 eurai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 75,93 Eur (iš kiekvieno po 6,90 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. G., a.(duomenys neskelbtini) G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 289,64 Eur skolos už būsto nuomą su delspinigiais, 631,57 Eur skolos už šilumos energiją, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (921,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j.a.k. 124568293, naudai.

Priteistos 921,21 Eur skolos vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis dvylikai mėnesių, įpareigojant atsakovus G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) I. G. a.k. (duomenys neskelbtini) J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. G., a.(duomenys neskelbtini) G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrą priteistą sumą – 921,21 Eur skolą sumokėti ieškovui lygiomis dalimis per dvylika mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 76,76 Eur, paskutinį mėnesį sumokant ir paskaičiuotas 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. G., a.(duomenys neskelbtini) G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 75,93 Eur (iš kiekvieno po 6,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.