Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-856-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-23
Bylos Nr.
2S-856-777/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Pareiškėjas
Z. L.
Suinteresuotas asmuo
O. B., V. V.
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-856-777/2014

Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-14451-2013-2)

Procesinio sprendimo kategorijos 99.5; 98.1; 101; 128.11.; 122.3; 122.4.; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys O. B., V. V., antstolis Aleksandras Selezniovas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu ir prašė panaikinti antstolio 2013-10-17 patvarkymą „Dėl turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo“ ir patį perdavimo aktą; 2013-10-09 patvarkymą „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ bei visus ankstesnius ir vėlesnius patvarkymus, susijusius su žemės atėmimu ir perdavimu O. B.; kadangi antstolio Aleksandro Selezniovo ir kreditorės O. B. veikoje galimai yra nusikalstamos veikos požymių, prašo apie tai informuoti prokurorą; V. V. prašo pašalinti iš suinteresuotų asmenų sąrašo, nes su ja išsiskyrė; prašo areštuoti O. B. perduotą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad antstolis nepagrįstai perdavė jo turtą išieškotojai, nes skolą jis buvo sumokėjęs.

Antstolis Aleksandras Selezniovas 2013-12-16 motyvuotu patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą netenkino pareiškėjo skundo ir skundą persiuntė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-30 nutartimi pareiškėjo Z. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolio atlikti veiksmai atitinka CPK reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Skundžiami antstolio veiksmai yra atlikti vadovaujantis įstatymu ir įstatymo nustatyta tvarka. Kitos skunde nurodytos aplinkybės neturi jokio ryšio su skundžiamais antstolio patvarkymais ir turto perdavimo išieškotojui aktu. Teismas taip pat nurodė, kad jei pareiškėjas pagrįstai mano, kad kiti asmenys darė ar daro nusikalstamas veikas, susijusias su juo, ir turi tai patvirtinančius įrodymus, jis turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Teismas pažymėjo, jog klausimą dėl V. V. pašalinimo iš suinteresuotų asmenų sąrašo turi spręsti išieškojimą vykdantis antstolis. Nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo ir areštuoti O. B. perduotą žemę.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. L. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad teisėja privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes ji su pareiškėju yra pažįstama. Teismas neišbraukė V. V. iš suinteresuotų asmenų sąrašo. Teismas neatsižvelgė į skunde nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas dalį skolos grąžino, jo sąskaitoje taip pat buvo lėšų, tačiau antstolis neteisėtai iš karto konfiskavo jo žemę. Teismas nesprendė klausimo, kodėl buvo perimtas visas žemės sklypas, nors skola buvo mažesnė. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo išieškotojos paskolų teisėtumo klausimo bei žemės įvertinimo teisėtumo klausimo. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad teismas siunčia dokumentus netinkamu adresu.

Atsiliepimas

Antstolis A. Selezniovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Antstolis nurodė, kad teismas nutartį priėmė išanalizavęs visas bylai svarbias aplinkybes. Nurodė, jog vykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-11-17 nutartį dėl priverstinio įkeisto žemės sklypo pardavimo ir todėl negalėjo parduoti mažesnio, tačiau neįkeisto ir teismo nutartyje nenurodyto turto ar nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas. V. V. buvo pagrįstai įtraukta į bylos nagrinėjimą, nes ji buvo pareiškėjo sutuoktinė įkeisto žemės sklypo pardavimo metu. Parduodamas žemės sklypas buvo teisingai įvertintas, o antstolio veiksmai, susiję su turto įkainojimu, buvo patikrinti teismo. Pareiškėjo argumentai dėl dokumentų įteikimo nepagrįsti, nes teismas dokumentus siunčia deklaruotu arba pareiškėjo nurodytu adresu. Antstolis taip pat prašė skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Suinteresuotas asmuo O. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei paskirti pareiškėjui Z. L. 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę sumos priteisiant O. B., o pusę valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas buvo šališkas, nes bylą nagrinėjusi teisėja privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi yra pažįstama su pareiškėju. CPK 64, 65 straipsniuose nustatyti pagrindai teisėjui nusišalinti nuo bylos. Vienas iš pagrindų teisėjui nusišalinti nuo bylos yra tuomet, kai teisėjas yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms (CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien pareiškėjo nurodyta, tačiau nepagrįsta jokiais kitais duomenimis aplinkybė, kad jis pažįsta bylą nagrinėjusią teisėją, nereiškia, kad ji yra suinteresuota bylos nagrinėjimu.

Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į skunde nurodytą aplinkybę, kad jis dalį skolos grąžino, kad jo sąskaitoje taip pat buvo lėšų, tačiau antstolis neteisėtai iš karto konfiskavo jo žemę. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad ji buvo pradėta vykdyti pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-17 nutartį Nr. 401-2N/2009 dėl priverstinio įkeisto daikto – 8,6321 ha ploto žemės sklypo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio Z. L. ir V. V., VĮ Registrų centre įregistruoto Z. L. vardu, pardavimo iš viešųjų varžytinių (vykdomosios bylos priedas). Antstoliui pateiktoje vykdyti teismo nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad už skolą parduodamas įkeistas daiktas, dėl to antstolis neturėjo teisės nukreipti išieškojimo į pareiškėjo pingines lėšas ar kitą neįkeistą, mažesnį žemės sklypą (CPK 662 straipsnis).

Pareiškėjas nurodė, jog teismas nesprendė klausimo, kodėl buvo perimtas visas žemės sklypas, nors skola buvo mažesnė. Ši nuostata nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar varžytinėse neparduotas įkeistas turtas buvo teisėtai perduotas išieškotojai. Aplinkybė, jog išieškoma skola buvo mažesnė nei įkeisto žemės sklypo vertė, nereiškia, kad turto perdavimas išieškotojai buvo neteisėtas. Antstoliui paskelbus varžytines, tačiau joms neįvykus pareiškėjas su išieškotoja neatsiskaitė, todėl antstolis pagrįstai pasiūlė išieškotojai perimti turtą (CPK 717 straipsnio 4 punktas, 719 straipsnis). Nustačius, jog išieškoma skola buvo mažesnė nei perimto turto vertė, antstolis nurodė išieškotojai pervesti perduoto turto ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą – 40 009,45 Lt (CPK 720 straipsnio 1 dalis). Išieškotoja nurodytą sumą pervedė į antstolio sąskaitą 2013-09-26 (vykdomosios b. l. 225). Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad iš pareiškėjo buvo išieškota didesnė suma nei išieškotojos reikalavimas.

Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto argumento, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo išieškotojos paskolų teisėtumo klausimo bei žemės sklypo įvertinimo teisėtumo klausimo, pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, o ne paskoliniai santykiai tarp pareiškėjo ir išieškotojos. Žemės sklypo įvertinimo teisėtumas buvo patikrintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-22 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-202-642/2013), kuri palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-29 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-947-253/2013). Todėl nebėra pagrindo dar kartą tikrinti tų pačių antstolio veiksmų.

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad teismas siunčia dokumentus netinkamu adresu. Su tokia nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog teismas pareiškėjui dokumentus siuntė jo paties skunde nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), tačiau dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad pareiškėjas nurodytu adresu negyvena (b. l. 32). Nepavykus įteikti dokumentų pareiškėjo nurodytu adresu, jie buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 33), tačiau ir tuomet teismo dokumentai grįžo neįteikti dėl netikslaus adreso. CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga dalyvaujantiems byloje asmenims pranešti teismui apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo tokios pareigos nesilaiko, teismas dokumentus siunčia paskutiniu teismui žinomu adresu ir jie laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai siuntė pareiškėjui procesinius dokumentus.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai nepašalino V. V. iš suinteresuotų asmenų sąrašo. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Antstolis A. Selezniovas pagrįstai V. V. įtraukė suinteresuotu asmeniu, nes pradėjus priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto, parduodamas įkeistas žemės sklypas priklausė ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, kad V. V. nepašalinimas iš suinteresuotų asmenų sąrašo neturi įtakos nei antstolio, nei teismo priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti suinteresuotų asmenų pateiktų prašymų skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginti su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas sąmoningai ar tyčia buvo nesąžiningas. Įstatymas nedraudžia skųsti nei antstolio veiksmų, nei teismo procesinių sprendimų. Byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolio veiksmų teisėtumu, tinkamai aiškino ir taikė antstolio veiksmus reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, antstoliui priteistina 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo Z. L. antstoliui Aleksandrui Selezniovui 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Vykdomąją bylą Nr. 0010/10/01858 perduoti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai A. Romanovienei, nagrinėjančiai civilinę bylą Nr. 2S-523-163/2014.

Teisėja Jolanta Gailevičienė