Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei R. S., atstovaujamai advokato Donato Ramanausko, dėl nepagrįstai gautos draudimo išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. birželio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose priimtas ieškovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO insurance SE Lietuvos filialą, (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovei R. S. (toliau – ir atsakovė) dėl nepagrįstai gautos draudimo išmokos grąžinimo. 2019 m. rugsėjo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo prašo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti

4 726,89 Eur nepagrįstai gautos draudimo išmokos, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 106,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad 2013 m. sausio 25 d. atsakovė ir ieškovė sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 851-421085) (toliau – ir draudimo sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 23 d. buvo apdrausta atsakovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 13 d., 18.00 val., (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovei priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. L., ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. S.. Eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyta, kad už eismo įvykio kilimą yra atsakingas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. L.. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, ieškovė atsakovei išmokėjo 4 726,89 Eur draudimo išmoką, šią sumą pervedant į jos banko sąskaitą. Atsakovė patvirtino, kad gavo minėtą draudimo išmoką. 2019 m. kovo 13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-446/2019 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 13 d. eismo įvykis (duomenys neskelbtini), kurio metu susidūrė transporto priemonės automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra inscenizuotas, siekiant apgaule įgyti draudimo išmoką. Remiantis šiuo pagrindu, atsakovė gavo draudimo išmoką esant nedraudžiamajam įvykiui, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti be teisėto pagrindo gautą draudimo išmoką.

2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose priimtas atsakovo atstovo atsiliepimas į ieškinį. Atsakovei gavus patikslintą ieškinį, 2019 m. rugsėjo 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose buvo priimtas atsakovės atstovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nesutinkama su pateiktu ieškiniu, prašoma jį atmesti bei iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodoma, kad atsakovė R. S., kurios vardu buvo registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir faktinis šio automobilio savininkas T. P., nieko nežinojo apie planuojamą nusikalstamą veiką ir joje nedalyvavo. T. P. buvo paskolinęs minėtą automobilį M. L., kuris buvo panaudotas nusikalstamai veikai atlikti. Taip pat nurodoma, kad, šiuo atveju, yra individualiai neaptartos draudimo taisyklių sąlygos.

Ieškovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE atstovė I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji palaiko ieškinį visiškai. Ji paaiškino, kad ieškovė su atsakove sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta atsakovei priklausanti transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 13 d. ieškovei buvo pateiktas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį ir eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad dėl eismo įvykio kaltas yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas M. L.. Transporto priemonė buvo sugadinta nepataisomai. Atsakovei išmokėta 4 7268,89 Eur draudimo išmoka. Atsakovė šios aplinkybės neginčija, ji patvirtino, kad gavo šią išmoką. Šiuo metu visose instancijoje jau yra išnagrinėta baudžiamoji byla, susijusi su 2013 m. gruodžio 13 d. eismo įvykiu, kurioje nustatyta, kad eismo įvykis, susidūrus transporto priemonėms, buvo inscenizuotas, siekiant apgaulės būdu įgyti draudimo išmoką. Įvykis buvo organizuojamas tyčia su tikslu neteisėtai gauti draudimo išmoką. Teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, pasisakė ir dėl draudimo išmokos pagrįstumo, t. y. teisės gauti draudimo išmoką pagal KASKO draudimo sutartį. 2018 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 13 d. eismo įvykis buvo inscenizuotas, turint tikslą neteisėtai gauti draudimo išmoką. Nuteistieji, trečiojo asmens, t. y. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkės naudai, įgijo reikalavimo teisę į 4 726,89 Eur (16 321 litų) dydžio draudimo išmoką. Šiame nuosprendyje nurodyta, kad draudimo bendrovė, žinodama, apie tai, kad eismo įvykis, kurio pagrindu ji išmokėjo draudimo išmokas, buvo sukeltas tyčia abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų, draudimo išmokų nebūtų sumokėjusi, tame tarpe ir automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytą žalą pagal KASKO draudimo sutartį. Teismas taip pat nurodė, kad tai, kad iki šiol draudimo bendrovė neturėjo pretenzijų asmenims, gavusiems draudimo išmoką, už automobilio (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimą, nereiškia, kad ji ateityje neturės pretenzijų. 2019 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta, kad draudimo išmokos iš draudimo bendrovių yra įgytos apgaule. Šios teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir jau yra įrodytos. Reikalaujama suma yra pagal sudarytą draudimo sutartį. Draudimo sutartimi draudikas suteikė draudimo apsaugą ne absoliučiai, o su tam tikromis išlygomis. Draudimo apsaugos ribos yra apibrėžiamos pačioje draudimo sutartyje. Draudimo liudijime ir draudimo taisyklėse viskas yra detaliai aptariama, t. y. kas yra draudžiamasis įvykis ir kas yra nedraudžiamasis įvykis, kas yra draudimo taisyklių pažeidimas. Pagal pateiktas taisykles, nedraudžiamieji įvykiai, už kuriuos draudimo bendrovė neprivalo mokėti draudimo išmokas, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui. Viena iš šių sąlygų, kuomet draudžiamasis įvykis yra organizuojamas tyčia ar transporto priemonė naudojama nusikalstamiems veiksmams atlikti. Ši nurodyta sąlyga ir yra šioje konkrečioje situacijoje. Ši draudimo sutartis palyginus su kitomis sutartimis yra specifinė. Tai yra rizikos sandoris. Šalys, prieš sudarydamos sutartis, nežino, ar įvyks draudiminis įvykis, ir ar reikės mokėti draudiminę išmoką. Kada įvykis ir žala padaroma tyčiniais veiksmais, todėl šiuo atveju jau nėra tikėtinumo kriterijaus, tai yra nusikalstamumo kriterijai, todėl draudimo bendrovė negali šių veiksmų prisiimti draudimo sutartimi. Nusikalstamų veiksmų draudimo bendrovė negali apdrausti, tai buvo numatyta ir draudimo sutartyje su atsakove. Atsakovė laikoma atsakinga už draudimo sutarties sąlygų pažeidimą ir tais atvejais, kuomet pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo įgalioti asmenys, t. y. transporto priemonės teisėti valdytojai, naudotojai ir kiti asmenys, kurie su transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo žinia ir valia, turi teisę naudotis transporto priemone. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. P. transporto priemonę paskolino draugui. O atsakovė nurodė, kad ji pati šią transporto priemonę su visais dokumentais perdavė valdyti ir naudotis T. P.. M. L. transporto priemonę valdė teisėtai, o draudimo taisyklių prasme buvo ir apdraustasis asmuo. Taisyklėse yra numatyta ir pareigos už kurių pažeidimą yra taikomos sankcijos, t. y. draudimo išmokos nemokėjimas. Šiuo atveju buvo padarytas pažeidimas, nes buvo pateikta neteisinga informacija apie eismo įvykį. Draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Taip pat pažeistas draudimo taisyklių ir kitas punktas, nes eismo įvykis buvo tyčinis. Reikalavimas yra pagrįstas, nes, būtent, draudėja pateikė prašymą gauti draudimo išmoką, ir į jos sąskaitą buvo pervesta draudimo išmoka, todėl atsakovei ir tenka pareiga grąžinti draudimo išmoką. Atsakovė, pasirašydama draudimo sutartį, patvirtino, kad susipažino su draudimo sutartimi ir taisyklėmis. Baudžiamojoje byloje teismas tai aptarė. Jos manymu, tuo metu, kai buvo sudaryta draudimo sutartis, tikėtina buvo rašytinė sutartis. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir KASKO draudimu. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovės atstovas nieko neužsiminė apie tai, kad atsakovė nedalyvavo sudarant draudimo sutartį, apie ją ji nieko, nežino ir nematė, atsakovės atstovas nurodė, kad ji nebuvo supažindinta su draudimo taisyklėmis. Tai yra visiškai skirtingi dalykai.

Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad T. P. jis pažįsta darbo reikalais. Jis dirba draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE konsultantu. Draudimo bendrovėje jis dirba nuo 2002 metų. Jis sudaro įvairias draudimo sutartis, išskyrus gyvybės draudimo sutartis. KASKO draudimo sutartys sudaromos pateikus asmens tapatybės dokumentą ir sudaroma sutartis. Pagal taisykles reikalinga paprašyti dokumentų, supažindinti su taisyklėmis. Svarbu turėti dokumentus ir jis apdraudžia. Šiuos duomenis reikia patalpinti duomenų bazėje. 2013 metais draudėjas privalėjo pasirašyti ant draudimo sutarties. Draudėjui įteikiama draudimo polisas, draudimo taisyklės. Jis atsimena, kad jis su T. P. yra sudaręs draudimo sutartį. R. S. nėra sudariusi draudimo sutarties. Įprasta praktika, kuomet transporto priemonės savininkas yra vienas asmuo, o į draudimo bendrovę ateina apdrausti kitas asmuo. Draudėjas yra tas asmuo, kuris sudaro draudimo sutartį. Naudos gavėjas yra automobilio savininkas. Jis neatsimena, ar T. P. buvo supažindintas su draudimo taisyklėmis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai: baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); draudimo bendrovės ERGO Insurance SE raštas (reg. Nr. DOK-39914); atsakovės R. S. atstovo advokato raštas (reg. Nr. DOK-40108); Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. spalio 1 d. pažyma draudimo bendrovei Nr. 0000002620; 2020 m. vasario 12 d. draudimo bendrovės ERGO Insurance SE raštas (reg. Nr. DOK-5746); 2020 m. birželio 26 d. draudimo bendrovės ERGO Insurance SE raštas (reg. Nr. DOK-21159); 2020 m. kovo 10 d. draudimo bendrovės ERGO Insurance SE prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo (reg. Nr. DOK-21677); 2013 m. gruodžio 13 d. eismo įvykio deklaracija; 2013 m. gruodžio 13 d. M. L. pranešimas draudimo bendrovei ERGO Insurance SE apie eismo įvykį; transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija; 2013 m. balandžio 11 d.

pranešimas apie draudimo išmoką už (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. balandžio 30 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ banko mokėjimo pavedimo išrašas; 2014 m. vasario 4 d. draudimo bendrovės ERGO Insurance SE išvada apie transporto priemonės likutinę vertę.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2013 m. sausio 25 d. atsakovės vardu su ieškovu buvo sudaryta draudimo sutartis (KASKO), kuria buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės vardu. 2013 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės, kurių viena iš jų buvo atsakovės vardu apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini). Draudimo bendrovei kartu su pranešimu apie eismo įvykį buvo pateikti visi kiti reikiami dokumentai ir buvo užpildytas prašymas dėl žalos atlyginimo. Ieškovas vykdė sutartį, buvo nustatyta žala 4 842,73 Eur, bei tai, kad remontas yra netikslingas. Sutartyje buvo numatyta 115,84 Eur išskaita, todėl ieškovas 2014 m. vasario 12 d. atsakovei išmokėjo 4 726,89 Eur draudimo išmoką. Atsakovė neginčijo, kad buvo sudaryta draudimo sutartis, taip pat, kad jai yra išmokėta draudimo išmoka. Su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 13 d. įvykis ir kitų nusikalstamų veikų epizodai buvo nagrinėti baudžiamojoje byloje Šiaulių apylinkės teisme (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ši byla taip pat nagrinėta apeliacine ir kasacine tvarka, kurioje paliktas Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis. Nustatyta, kad ismo įvykis buvo inscenizuotas, sukeltas tyčia, siekiant gauti draudimo išmokas, tai yra automobilio (duomenys neskelbtini) savininkės naudai įgyti reikalavimo teisę. Nusikalstamu būdu įgytą draudimo išmoką gavo atsakovė R. S..

Draudimo sutartimi objektui suteikiama apsauga, tačiau įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui nėra absoliutus. Draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, sutartimi nustato suteikiamas draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsaugos apimtis nustatoma tiek draudiko parengtomis taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Sutartyje nustatomi draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, kurie apibrėžia draudimo prisiimamos rizikos ribas. Konkrečios draudimo rūšies taisyklėmis yra nustatomos išimtys, kada draudėjo patirta žala yra visiškai ar iš dalies nekompensuojama. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, kad pagrindas draudimo išmokai mokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat, iš anksto sutartyje išvardinti nedraudžiamieji įvykiai, nėra pagrindas draudimo išmokai mokėti (LAT nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, Nr. 3K-3-652/2013). Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdraustas savanorišku transporto priemonių draudimu, kurios sudedamoji dalis yra transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030. Šių taisyklių 4 skyriuje yra apibrėžti nedraudžiamieji įvykiai. Taisyklių 4.1. punkte numatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui, kai draudžiamasis įvykis organizuojamas tyčia ar transporto priemonė naudojama nusikalstamiems veiksmams atlikti. Šios taisyklės ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė gavo draudimo išmoką, esant nedraudžiamajam įvykiui, numatytam taisyklių 4.1.14. punkte, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atsakovės grąžinti be teisėto pagrindo gautą draudimo išmoką. Įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju siejamas su pačiu įvykiu, o ne su jame dalyvavusiais ar organizavusiais asmenimis. Pažymėtina, kad draudimo sutartis, palyginus ją su kitomis sutartimis, yra specifinė. Tai yra rizikos sandoris, kuris apibrėžiamas, jog šalys, sudarydamos sandorį, nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio draudimui kiltų pareiga mokėti draudimo išmoką. Draudimo sutarties sąlygose nėra išlygų, kad įvykis turi būti organizuotas ar jame dalyvauti turėtų pats draudėjas. Taisyklių 20.3 punkte yra numatyta, kad draudėjas, laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimą ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo įgalioti asmenys, t. y. transporto priemonės teisėti valdytojai, naudotojai ir panašiai, ar asmenys, su transporto priemonės savininko ar jos teisėto valdytojo žinia ir valia turės teisę naudotis transporto priemone. Automobilis buvo registruotas atsakovės vardu, ji buvo įregistruota to automobilio savininke, T. P. valdė automobilį ir juo naudojosi su atsakovės žinia ir pritarimu

Prijungtos baudžiamosios bylos duomenys ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad šias aplinkybes pripažįsta ir pati atsakovė, jog visus dokumentus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, ji perdavė trečiajam asmeniui T. P., kuris automobilį naudojo savo nuožiūra. Ji niekaip nesidomėjo, nekontroliavo kas kur kaip naudoja automobilį. Tai patvirtina baudžiamosios bylos duomenys. Taip pat nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad T. P., veikdamas kaip automobilio valdytojas, paskolino M. L.. Šie baudžiamųjų bylų duomenys patvirtina, kad M. L., apdrausta transporto priemone (duomenys neskelbtini), valdė teisėtai, t. y. buvo transporto priemonės teisėtas valdytojas ir naudotojas. Taisyklių prasme ir apdraustasis asmuo (Taisyklių 1.20. punktas). Taisyklių 17.3 punktas numato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė numatytų pareigų taisyklėse ir tvarkos, t. y. 12.1.5 punktas, kuris numato teisingai užpildyti draudiko pateikta anketą apie įvykį ir nedelsiant pristatyti draudikui; 17.3.2. punktas, kuris numato, kad draudžiamasis įvykis atsirado dėl draudėjo, apdraustojo, ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiai veiksmai yra socialiai vertingi; 17.3.6. punktas numato, kad draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikia klaidingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį, tai yra draudėjas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką pagal savanorišką draudimo sutartį. Draudikas turi teisę gintis nuo nesąžiningo elgesio jo atžvilgiu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad klausimyną apie visas įvykio aplinkybes, pranešimą draudikui pateikė M. L., kuris transporto priemonę valdė teisėtai, su savininkės ar bent jau teisėto valdytojo T. P. žinia, dabar jau žinoma, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, tačiau tuo metu tokių duomenų (melagingų) pagrindu, atsakovei atsirado galimybė gauti draudimo išmoką už apdraustą automobilį. Atsakovė ir tretysis asmuo teigia, kad šiuo atveju draudimo išmokos grąžinimo reikalavimas turėtų būti iš kaltų asmenų, nuteistųjų ar T. P.. Tačiau čia svarbi aplinkybė yra tai, kad po įvykio apgaule buvo įgytos dvi skirtingų rūšių draudimo išmokos, pagal privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurią gavo neva nukentėjęs asmuo, ir pagal KASKO draudimo sutartį, kurią gavo atsakovė. Dėl KASKO draudimo išmokos civilinis ieškinys baudžiamojoje nebuvo išspręstas, nes nuteistieji patys tiesiogiai negavo šios draudimo išmokos ir neįgyvendino apgaule sukurtos teisės į draudimo išmoką. Šią teisę įgyvendino atsakovė, kuriai ir yra reiškiamas reikalavimas. Dar nagrinėjant baudžiamąją bylą R. S. nurodė, kad pareiškimą draudimo bendrovei parašė ji, ji nesigilino, kokiu draudimu draudė T. P., 2014 m. kovo 5 d. liudytojo apklausos protokolas, kuriame matyti, kad R. S. nurodė, kad T. P. jai sakė, kad jis yra apdraudęs automobilį, ir ji kaip savininkė gaus pranešimus, pripažino, kad ji gaudavo pranešimus iš draudimo, o 2014 metais jai paskambino iš draudimo ir pasakė, kad ji gaus išmoką, tada ji nurodė savo asmeninę sąskaitą, taip pat yra atsakovės ranka rašytas 2014 m. sausio 28 d. prašymas ieškovei, kuriame ji nurodo, kad ji nesutinka su paskaičiuota draudimo suma, prašo ją perskaičiuoti.

Tai yra atsakovė nurodė ieškovui savo sąskaitos, į kurią turėtų būti pervedami pinigai, numerį, ir tai buvo ne vieną kartą, iš jos elgesio prieš gaunant pinigus už sugadintą automobilį, ieškovas niekaip negalėjo žinoti ar nuspėti, kad draudėjas yra ne ji, kad transporto priemone ji nesinaudoja ar pan. Tokiu savo elgesiu ji pripažino save sutarties šalimi. Ieškovas neturėjo pareigos rūpintis, kam, jeigu ne atsakovei turėtų būti išmokėta draudimo išmoka, kai nebuvo gavęs jokio pranešimo, kad draudėjas yra kitas asmuo. Išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas įvykdė savo pareigas pagal draudimo sutartį. Dabar turi teisę reikalauti grąžinti be pagrindo išmokėtą draudimo išmoką. O atsakovei atsiranda teisė reikalauti atlyginti žalą iš trečiojo asmens, kuris naudojosi jos vardu registruota transporto priemonę. Transporto priemonės yra kilnojamasis turtas, kuriam būtina registracija. R. S. buvo įregistruota transporto priemonės savininke, tokiu būdu ji išviešino prieš trečiuosius asmenis savo teises į transporto priemonę. T. P. nebuvo įregistruotas tos transporto priemonės valdytoju. Šios aplinkybės parodo, kad ieškovas neturi jokios galimybės reikalauti grąžinti išmoką iš kitų asmenų nei atsakovė. Šiuo atveju atsiranda sandorio, sudaryto per atstovą pasekmės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio nuostatas. T. P. niekaip neinformavo ieškovo, kad veikia savo vardu ir draudžia pats automobilį, iš jo elgesio draudikas turėjo rimtą pagrindą manyti, kad automobilio savininkė yra paskyrusi asmenį valdyti jos automobilį ir jį apdrausti. Gavusi pranešimą, kad jai bus išmokamos draudimo išmokos, atsakovė niekaip neginčijo savo teisės gauti tas išmokas ar patį sutarties sudarymą. Ir nors pati galbūt nesidomėjo ir neanalizavo draudimo sutarties, tačiau naudojosi draudimo sutarties suteikiama apsauga jos vardu registruotam turtui, pati teikė pranešimus draudikui, gavo, neatsisakė ir priėmė draudimo išmokas, ir nesirūpino, kad būtų tinkamai vykdomos draudimo sutarties sąlygos, kaip turėtų elgtis panašioje situacijoje atidus ir rūpestingas asmuo.

2019 m. liepos 15 d. atsiliepime atsakovė pripažino, kad draudimo sutarties sudedamoji dalis yra draudimo taisyklės Nr. 030. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad draudimo liudijime, patvirtintame atsakovės, įtvirtintos sąlygos yra individualiai tarp ieškovo ir atsakovės, aptartos, suderintos, patvirtintos ir priimtos vykdyti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ne vieną kartą naudojosi draudimo sutartimi, teikė prašymus, gavo išmokas. Atsakovė yra gavusi keletą draudimo išmokų, kas neabejotinai patvirtina, kad atsakovei draudimo sutarties sąlygos buvo žinomos ir ji įgyvendino savo teises pagal sudarytą sutartį. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovė pripažino sutarties sąlygas. Draudimo sutarties sąlygos yra tipinės. Atsakovės elgesio visuma sudaro įspūdį, kad ji žinojo apie draudimo sutartį, buvo informuojama, savo ranka rašydavo prašymus, todėl negalima būtų daryti išvados, kad atsakovė nežinojo draudimo sutarties ir jos sąlygų, ji naudojosi ta sutartimi savo ar kito asmens naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios sudaro 106,00 Eur žyminio mokesčio ir 41,01 Eur išlaidos, susijusios su atvykimo į bylos nagrinėjimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai 4 726,89 Eur nepagrįstai gautą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 4 7256,89 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 147,01 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.