- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- A2.9.-261-503/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00206-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- P. D.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, nedalyvaujant administracine tvarka kaltinamam P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. D. 2016-03-11 apie 14 val. 49 min., paskambino Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK, ir melagingai pranešė, kad kažką ruošiasi užmušti, jog sumuš nepilnametį asmenį. Atvykus policijos pareigūnams nustatyta, kad jokių muštynių nebuvo, nėra nepilnamečio asmens, o P. D. būdamas neblaivus, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Šiais savo veiksmais P. D. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.
P. D. į teismo posėdį neatvyko. Jam apie šio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Iki posėdžio pradžios jis jokio prašymo teismui nepateikė. Pagal tai teismas sprendžia, jog jis vengia atvykti į teismą. Todėl bei pagal ATPK 272 straipsnio nuostatas byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
P. D. kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis: tarnybiniu pranešimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu ir kita bylos medžiaga. Šiais duomenimis nenustatyta priežasties netikėti. Nenustatyta, jog šie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Šie duomenys patvirtina protokole aprašytas aplinkybes, todėl šie yra P. D. kaltės įrodymai. P. D. veika kvalifikuota teisingai. P. D. kaltė įrodyta minėtais įrodymais, todėl jis baustinas.
Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo; atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, taip pat pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į P. D. asmenybę – administracine tvarka baustas, pažeidimus daro nuolat, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes ir skirtina vidutinio dydžio sankcijoje numatyta nuobauda – piniginė bauda.
Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK prašo įpareigoti P. D. atlyginti padarytą 10,42 Eur turtinę žalą. Institucija pateikia prašymą, iš kurio matyti, kad turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.
ATPK 37 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Be to, iš ATPK 37 straipsnio 1 dalyje aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra ATPK 37 straipsnio 1 dalyje numatytų organų teisė, o ne pareiga.
ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirstų kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti.
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Be to, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Marijampolės apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo, todėl Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK prašymą dėl įpareigojimo atlyginti padarytą žalą, netenkinti. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013, Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-374-185/2014 ir Nr. ATP-529-337/2014).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti P. D. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir už tai jam paskirti vieno šimto trisdešimties eurų baudą.
Išaiškinti P. D., jog pagal ATPK 313 straipsnį bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Baudą pažeidėjas sumoka banke (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos paskirtį - bauda administracinėje byloje Nr. A2.9-261-503/2016, įmokos kodas - 1001). Sumokėjus baudą, mokėjimą patvirtinantį dokumentą, privalu pristatyti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK ne vėliau kaip iki nurodyto baudos sumokėjimo termino (ATPK 309 straipsnis).
Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę pavesti atlikti protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) – Vilkaviškio r. PK (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK prašymo dėl padarytos 10,42 Eur turtinės žalos netenkinti
Nutarimas, per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.