Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-08-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1769-803/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-31
Bylos Nr.
2S-1769-803/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18434-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
D. N.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1769-803/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18434-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo D. N. ieškinio dėl nutarimo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar pagrįstai neatnaujintas įstatyme numatytas ieškinio senaties terminas ir ieškovo ieškinys atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

2. Ieškovas D. N. pateikė ieškinį, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Vilniaus vandenys“ 2010 m. balandžio 27 d. neeilinio valdybos posėdžio protokolinį nutarimą Nr. 3 „Dėl D. N. atleidimo iš UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus pareigų“ ir grąžinti ieškovą į darbą; 2) priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje be kita ko nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 300 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio procesinio termino nėra praleidęs, kadangi nuo atšaukimo iš pareigų (2010 m. balandžio 27 d.) iki 2017 m. balandžio 5 d. išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo negalėjo kreiptis į teismą (b. l. 1-5)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi neatnaujino termino ieškiniui paduoti ir ieškovo D. N. pateiktą ieškinį atsisakė priimti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, grąžindamas jį su priedais padavusiam asmeniui.

5. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčijamu valdybos nutarimu buvo išspręstas ieškovo atleidimo iš UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus pareigų klausimas, prašoma taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) nustatytus darbuotojų teisių gynimo būdus, todėl nagrinėjamu atveju taikoma DK 300 straipsnio 1 dalis, numatanti vieno mėnesio procesinį terminą kreiptis į teismą nesutinkant su atleidimu iš darbo.

6. Konstatavo, kad terminas galimai pažeistai teisei apginti skaičiuojamas nuo ginčijamo nutarimo priėmimo, o ne nuo išteisinamojo nuosprendžio 2017 m. balandžio 5 d. priėmimo ir vertino, jog ieškovas, kreipęsis į teismą po 7 metų, ženkliai praleido įstatymo nustatytą terminą tokio pobūdžio ieškiniams pateikti. Pažymėjo, jog ieškovas yra buvęs juridinio asmens vadovas, jam taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai, todėl kreipimasis į teismą po 7 metų laikomas aplaidumu ginant savo galimai pažeistas teises.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas neprašo atnaujinti termino ieškiniui paduoti, be to, net jei ir būtų prašoma atnaujinti terminą, nebūtų tam pagrįstų sąlygų, kadangi ieškovas galėjo įgyvendinti teisę į savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą pats arba per atstovą (b. l. 22-23).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) D. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

8.1. spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir CPK 3 straipsniu, kuriame įstatymo leidėjas įpareigoja civilines byla nagrinėti pirmiausia vadovaujantis galiojančiomis civilinio proceso kodekso nuostatomis ir konstatuoti, jog ieškinys atitinka formos ir turinio reikalavimus, taip pat imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos būtų įgyvendinta tinkamai. Mano, jog pateikus kartu su ieškiniu rašytinius įrodymus apie užtrukusį kreipimąsi į teismą, teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo užkirsti kelio į teisminę gynybą ir priimti skundžiamą nutartį;

8.2.ieškovas įgyvendino savo pareigą suformuluoti ieškinio pagrindą bei dalyką, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą sudaryti ieškovui sąlygas teismine tvarka ginti pažeistas teises į darbą ir atlygį (b. l. 25-28).

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, įrodinėdamas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apribojo jo teisę į teisminę gynybą.

Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo

10. Atsakove nurodyta UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė 2017 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinimus, prašydama: 1) priimti ir prijungti prie civilinės bylos paaiškinimus su pateikiamais teismų sprendimais; 2) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui D. N. skirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, 50 proc. iš baudos skiriant atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“. Atsakovė nurodo, jog pateikia ankstesnius teismų sprendimus, pagrindžiančius aplinkybę, jog ieškovo reiškiamas ieškinys yra tapatus jau ieškiniui, pareikštam Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-924-391/2011, kurioje priimtas 2011 m. vasario 15 d. sprendimas įsiteisėjęs. Taip pat pažymi, jog yra išnagrinėtas ir ieškovo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje. Nurodo, jog teikia procesinius teismų sprendimus, prašo juos prijungti nagrinėjant atskirąjį skundą ir įrodinėja, jog ieškovas, teikdamas pakartotinai ieškinį bei nuslėpdamas ankstesnius kreipimusis į teismą piktnaudžiauja procesu.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.). Nors atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai susiję su nagrinėjamu ginču, tačiau pažymėtina, kad prašomi prijungti rašytiniai įrodymai (duomenys apie išnagrinėtas civilines bylas, priimtus procesinius sprendimus) yra teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje, apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, todėl atsisako priimti tiek rašytinius paaiškinimus, tiek kartu su paaiškinimais pateikiamus rašytinius įrodymus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, nėra pagrindo spręsti ir atsakovės prašymo dėl baudos ieškovui D. N. skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. CPK 137 straipsnis reglamentuoja ieškinio priėmimą; 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį, tarp kurių numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį tuo atveju, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka bei tuo atveju, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai).

13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisiniam rezultatui – atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, sutikdamas su teismo argumentais, jog pagal teismų praktiką pasibaigus procesiniam terminui, kuriuo laikytinas ir DK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą tuo atveju, jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. nagrinėjamu atveju ginčyti atleidimą iš darbo, išnyksta. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog kreipimąsi į teismą teisminės gynybos praėjus septyneriems metams nuo ieškovo atšaukimo iš pareigų pateisina ilgai užtrukęs ikiteisminis tyrimas bei teisminis nagrinėjimas, pasibaigęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. išteisinamuoju nuosprendžiu, kaip nepagrįstus ir neveikiančius skundžiamos nutarties rezultato. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos aplinkybės nelaikytinos turinčiomis teisinį poveikį darbo teisiniams santykiams, nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos pasibaigimo rezultato.

14. Pasinaudodamas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu, reikšdamas tapačius reikalavimus – ginčydamas atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ neeilinio valdybos posėdžio 2010 m. balandžio 27 d. posėdžio protokole Nr. 3 priimtą sprendimą dėl jo atleidimo iš generalinio direktoriaus pareigų, prašydamas jį panaikinti, ieškinys buvo grindžiamas atsakovės valdybos posėdžio organizavimo tvarkos pažeidimu. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-924-391/201 ieškovo ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1853-577/2011 nutarė sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat nustatyta, jog ieškovas teikė prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-924-391/2011 atnaujinimo; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė procesą atnaujinti (civilinė byla Nr. A2-32125-996/2016), o minėta nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-432-590/2017. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tik procesinio termino praleidimo aplinkybe, nuspręsdamas jo neatnaujinti, tačiau pažymėtina, jog ieškovo ieškinys atsisakytinas priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau, jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vertintina, kad net ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo teisingas procesinių pasekmių prasme.

15. Dėl kitų apelianto atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nepasisakė dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto ieškinio atsisakymo pagrindo, priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti apelianto D. N. atskirojo skundo.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė