- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1814-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24222-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., A. K.
- Pareiškėjas
- UAB „4finance“
- Kategorijos
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-13792-615/2017 pagal pareiškėjos UAB „4finance“ pareiškimą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrame si kitais asmenimis turte nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., I. K., antstolė J. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja (išieškotoja) UAB „4finance“ prašė nustatyti, kad A. K. sutuoktinės I. K. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui A. K., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Nurodė, kad vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkas šiuo metu turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, tačiau skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos UAB „4finance“ prašymą tenkino visiškai. Nustatė, kad skolininkui A. K. priklauso ½ pajamų, kurias jo sutuoktinė I. K. gauna kaip darbo užmokestį.Teismas nustatė, kad A. K. ir I. K. santuoka nėra nutraukta, kad bylų dėl A. K. ir I. K. santuokos nutraukimo iškelta nebuvo, kad vedybų sutarčių registro duomenimis vedybinė sutartis nėra sudaryta; kad byloje nėra duomenų, jog areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininkės sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Teismas sprendė, kad skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintini lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo I. K. prašo panaikinti 2017 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo prašymą rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims ir prašymą tenkino. Priimta nutartis pažeidžia suinteresuoto asmens I. K. teises ir teisėtus interesus. Su A. K. I. K. yra tik formalioje santuokoje, kartu negyvena, neveda bendro ūkio nuo 2016 metų balandžio mėnesio. Sutuoktinei nėra žinoma apie A. K. paskolą, įsipareigojimų vykdymą. Sutuoktinis nurodė turimus savo įsipareigojimus ir patvirtino, kad visos skolos yra jo asmeninės (rašto kopija pridedama). Šiuo metu rengiami dokumentai santuokos nutraukimui. Sutuoktinis yra įkalinimo įstaigoje. Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tikslinama ir bus siunčiama A. K. pasirašyti. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta, kad skolininkui A. K. priklauso ½ pajamų, kurias jo sutuoktinė I. K. gauna kaip darbo užmokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-30261-615/2016 dėl 992,27 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. K., UAB „4finance“ naudai. 2017-03-08 antstolė turto arešto aktu areštavo skolininko A. K. sutuoktinės I. K. darbo užmokestį, gaunamą iš UAB (duomenys neskelbtini). Antstolė 2017-03-08 patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko A. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. A. K. ir I. K. yra susituokę (duomenys neskelbtini). Išieškotoja pateikė teismui prašymą dėl skolininko A. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su I. K. nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. skundžiama nutartimi išieškotojos prašymą tenkino. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str. 2 ir 4 d.). Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Apeliantė nurodo, kad teismas išnagrinėjo prašymą rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.CPK 593 straipsnio 2 dalis nustato, kad klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, teismo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. CPK 593 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Taigi teismas nepažeidė įstatymų nuostatų civilinę bylą išnagrinėdamas rašytinio proceso tvarka nepranešdamas suinteresuotiems asmenims.Nors apeliantė teigia, kad sutuoktinis yra nurodęs turimus savo įsipareigojimus ir patvirtinęs, kad visos skolos yra jo asmeninės (rašto kopija pridedama), tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, išskyrus A. K. paaiškinimus, kad jo prievolė UAB „4finance“ yra asmeninė. Liteko sistemos duomenimis iš Kauno apylinkės teisme išnagrinėtos civ. bylos Nr.eL2-30261-615/2016 medžiagos matyti, kad 992,27 Eur skola atsirado iš paskolos sutarties Nr.9747107001, sudarytos A. K., todėl išieškojimas galimas iš bendro turto sutuoktinio dalies. Skolininko turto dalis bendroje jungtinėje su jo sutuoktine tam ir nustatoma, kad būtų galima įgyvendinti minėtą CK 3.112 straipsnį. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės I. K. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-589-653/2017).Apeliantė nurodo, kad su A. K. yra tik formalioje santuokoje, kartu negyvena, neveda bendro ūkio nuo 2016 metų balandžio mėnesio, kad yra rengiamas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį dėl skolininko turto dalies nustatymo.Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva (CPK 179 str. 3 d.) iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2017-07-13 gautas pareiškėjų A. K. ir I. K. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017-07-20 nutartimi pareiškėjams nustatytas 7 dienų terminas prašymo trūkumams pašalinti. 2017-08-28 nutartimi byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2017-09-27 9.30 val.Pažymėtina, jog skundžiama nutartis priimta 2017-04-25, tuo tarpu pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Kauno apylinkės teisme gautas tik 2017-07-13, byla neišnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant nutrauktai skolininko ir apeliantės santuokai, teismas pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendroje jungtinėje su jo sutuoktine nuosavybėje.Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną, t. y. 2017 m. balandžio 25 d. A. K. ir I. K. santuoka nėra nutraukta, kad bylų dėl A. K. ir I. K. santuokos nutraukimo iškelta nebuvo, kad vedybų sutarčių registro duomenimis vedybinė sutartis nėra sudaryta; kad byloje nėra duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl skolininko A. K. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 6,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,74 Eur (šešis Eur ir 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.