Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. K. gynėjo Žilvino Mišeikio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. kaltinamas tuo, kad būdamas R. Š. kontrabandos gabenimui suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš R. Š., V. B., V. Š., D. Š., T. J., M. A., V. R., G. R., A. S., N. A., O. V., jo paties ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, nariu, neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32 500 Lt., t. y., jis (G. K.) iš R. Š. gavęs nurodymą stebėti aplinką ir kontrabandos gabenimo prieigas, 2008-10-05 16.57 val. kartu su V. R. ir G. R. M. A. vairuojamu automobiliu „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini) degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur M. A. ir G. R. susitiko su R. Š., kur aptarė tolimesnius veiksmus bei kurio pavedimu jis (G. K. ) kartu su V. R. ir G. R. automobiliu „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. A., 18.20 val. buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir jis (G. K.), būdamas prie apleistų fermų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, stebėjo kontrabandos gabenimo prieigas, iš anksto pažadėjęs mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) įspėti nusikalstamos veikos bendrininkus apie pastebėtus pasienio tarnybos ir policijos pareigūnus, tokiu būdu užtikrindamas savalaikį pranešimą apie kylančią bendrininkų bei kontrabandinių cigarečių sulaikymo grėsmę, saugojo bendrininkus, kol V. B. automobiliu “Subaru Legacy“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė V. Š., N. A., A. S., T. J. ir D. Š. į kontrabandinių cigarečių gabenimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini); R. Š. gavus informaciją iš O. V. apie pasienio automobilių ir mobilaus termovizoriaus judėjimą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos, susisiekus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobilaus ryšio telefonu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, esančiu (duomenys neskelbtini), susitarus, kad būtų atplukdytos dėžės su cigaretėmis, informavus M. A., kad per (duomenys neskelbtini) upę yra plukdomos kontrabandinės cigaretės ir nurodžius jas perimti (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš V. B., kai šis jas atgabens automobiliu “Subaru Legacy“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); V. B. per V. Š. iš R. Š. gavo nurodymą važiuoti prie Nemuno upės, kur bus atgabentos kontrabandinės cigaretės; A. S. kartu su D. Š. per (duomenys neskelbtini) upelį, esantį (duomenys neskelbtini), padėjo iš anksto paruoštą ir atvežtą į įvykio vietą laikinąją konstrukciją – tiltelį, kad V. B. vairuojamas automobilis “Subaru Legacy“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), galėtų pervažiuoti per šį upelį iki cigarečių krovimo vietos ir sėkmingai grįžti gabendamas cigaretes; V. Š., T. J. ir N. A. V. B. vairuojamu automobiliu “Subaru Legacy“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko prie (duomenys neskelbtini) upės; du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2008-10-06, nuo 02.04 val. iki 2.24 val., (duomenys neskelbtini), VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos saugomame pasienio ruože, per (duomenys neskelbtini) upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš (duomenys neskelbtini) teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, motorine valtimi atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - 11000 pakelių cigarečių “Jin Ling” su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 43307 Lt, kas viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32500 Lt; jam (G. K.) ir kitiems organizuotos grupės nariams - V. R., G. R., A. S., D. Š. - saugant vietą ir bendrininkus nuo galimo užklupimo ir sulaikymo, tuo užtikrinus savalaikį pranešimą apie kylančią bendrininkų bei kontrabandinių cigarečių sulaikymo grėsmę; N. A., T. J., V. Š., R. Š. nurodymu, gautu per V. Š., kuris koordinavo ir kitų bendrininkų darbą, šias kontrabandines cigaretes sukrovė į iš anksto tam tikslui paruoštą V. B. vairuojamą automobilį ,,Subaru Legacy“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); V. B. šiuo automobiliu kontrabandines cigaretes gabeno į Lietuvos gilumą perduoti M. A., kol už 2250 m nuo kontrabandinių cigarečių krovimo vietos - (duomenys neskelbtini) upės kranto, privažiavus D. Š. ir A. S. padėtą laikinąją konstrukciją – tiltelį per (duomenys neskelbtini) upelį, (duomenys neskelbtini) 2008-10-06, 2.30 val., VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnai minėtą automobilį su cigaretėmis ir V. B. sulaikė, o jis (G. K.) sulaikytas nebuvo. Tokiu būdu G. K. nuo 2008-10-05, 19.20 val., iki 2008-10-06, 2.30 val., saugodamas nusikaltimo vietą, kontrabandines cigaretes, bendrininkus, padėjo gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, išvengiant muitinės kontrolės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis G. K. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. spalio 15 d. Tos pačios dienos Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi kaltinamajam G. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 15 d. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog G. K., būdamas laisvėjė ir siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės ir giežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais.

Kaltinamojo G. K. gynėjas Ž. Mišeikis skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį, kuria pratęstas G. K. skirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas. Skunde nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir atmesdamas gynybos prašymą pakeisti kaltinamajam G. K. paskirtą kardomąją priemonę švelnesne ar panaikinti ją, neįvertino baudžiamosios bylos perspektyvos; priešingu atveju jis nebūtų priėmęs nepagrįsto procesinio sprendimo pratęsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo terminą. Gynėjas mano, kad ikiteisminiame tyrime surinkti ir kaltinamajame akte nurodyti duomenys neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, jog G. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo G. K. veiksmus gynėjas vertina ne kaip vykdytojo, o kaip padėjėjo, tuo ginčydamas kaltinamojo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Gynėjas nurodo, kad kardomosios priemonės – suėmimo bendras terminas G. K. siekia 8 mėnesius, o tai, jo nuomone, yra galima tik esant ypatingam bylos sudėtingumui ar didelei jos apimčiai (BPK 127 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu apygardos teismo motyvuojamoje dalyje nėra nurodyta jokių motyvų, apeliuojančių į ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį.

Gynėjas nurodo, kad G. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu buvo nepilnametis, taip pat anksčiau nėra teistas, tai įvertinęs, gynėjas mano, kad buvo pažeista G. K. teisė į teisingą (sąžiningą) procesą. Pamini, kad vadovaujantis BPK 122 straipsnio 7 dalimi, kardomoji priemonė suėmimas skiriama kaip ultima ratio kardomoji priemonė, kai kitomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų pasiekti neįmanoma, bei kai gali būti pažeidžiamas baudžiamojo proceso operatyvumas bei kiti principai. Kadangi šiuo atveju pagrindų G. K. pratęsti kardomąją priemonę suėmimą nebuvo, tokiu būdu buvo pažeista BPK 122 straipsnio 7 dalis, kartu grubiai pažeidžiant šios kardomosios priemonės pratęsimo tvarką. Taip pat pabrėžia, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 p. Yra pažymėjęs, jog „Teisėjai, skirdami suėmimą, taip pat namų areštą privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų“.

Gynėjas teigia, kad teismas nepagrįstai kelia prielaidą, kad G. K. slapstosi nuo teismo, nes šaukimas į apklausą buvo įteiktas nenustatytam nežinomam asmeniui, prisistačiusiam G. K. draugu. Tuo tarpu kaltinamasis, nežinodamas jog yra kviečiamas procesiniam veiksmui atlikti, ne dėl savo kaltės neatvyko į apklausą. Pažymi, kad netinkamas šaukimo įteikimas, laikytinas jo neįteikimu. Vadovaujantis BPK 37 straipsnio 1 dalies 7 punktu šaukimo negavimas yra laikomas svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi. Todėl neįvykdęs teisėto teismo nurodymo (šiuo atveju šaukimo į apklausą) dėl svarbios priežasties kaltinamasis negali būti „baudžiamas“ skiriant arba pratęsiant jam kardomąją priemonę suėmimą.

Teismo posėdyje kaltinamojo G. K. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies bei Konvencijos 5 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam G. K. suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės ir griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamojo gynėjo skunde esantys argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismo išvados.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Šiuo metu ši baudžiamoji byla, kurios medžiagą sudaro 19 tomų ir kurioje kaltinama 11 asmenų, yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Aukštesniojo teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog G. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina kaltinamajame akte nurodomi duomenys, kurie yra žinomi kaltinamajam ir jo gynėjui (įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai, telefoninių pokalbių suvestinės, sekimo medžiaga, liudytojų parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga), nepaisant to, kad juos kaltinamojo gynėjas vertina skirtingai nei teismas.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad ikiteisminiame tyrime surinkti ir kaltinamajame akte nurodyti duomenys neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, jog G. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą šioje bylos tyrimo stadijoje kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai nesprendžiami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, tuo būdu būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Todėl nenagrinėjamas kaltinamojo skundo teiginys apie tai, kad G. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė.

G. K. inkriminuota nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. K. pažeidė jam 2009 m. gegužės 25 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, todėl 2010 m. birželio 23 d. nutarimu buvo paskelbta jo paieška.

Teismo posėdyje, įvykusiame 2010 m. spalio 15 d. ir kurio metu buvo sprendžiamas kardomosios priemonės pakeitimo klausimas, G. K. pats nurodė, kad adresu, iš kurio jam yra paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis negyveno, o gyveno pas savo močiutę, po to – (duomenys neskelbtini) bei buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Taigi, jis nesilaikė paskirtos paminėtos kardomosios priemonės reikalavimų ir pažeidė jos sąlygas.

Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis G. K. gali bėgti (slėptis), nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jis pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, išvyko iš (duomenys neskelbtini), po to nebuvo savo gyvenamojoje vietoje. Jis niekur nedirba ir nesimoko, nesaistomas tvirtais socialiniais ir šeimyniniais ryšiais. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės ir griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Gynėjo skunde nurodytas argumentas, kad kaltinamojo veika, pagal bylos medžiagą turėtų būti kvalifikuojama kaip padėjėjo, o ne kaip vykdytojo, šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas, nes tai yra G. K. kaltės nustatinėjimo dalyko sudedamoji dalis. Aukštesnysis teismas pasisakydamas dėl jo statuso bendrininkų grupėje suformuotų išankstinę nuomonę, kuria žemesnysis teismas turėtų privalomai vadovautis priimdamas sprendimą šioje byloje.

G. K. gynėjas teigia, jog apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą visiškai neįvertino BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurie nurodo suėmimo trukmės ir jos termino pratęsimo sąlygas bei pagrindus, nes kaltinamasis suimtas yra jau 8 mėnesius. Šis jo teiginys yra nepagrįstas, nes BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimų teismas yra saistomas tol, kol proceso dalyvis yra pripažintas įtariamuoju, t. y. vykstant ikiteisminiam tyrimui. Šiuo atveju G. K. yra kaltinamasis, todėl apygardos teismas neprivalėjo nutartyje motyvuoti G. K. suėmimo pratęsimo klausimo sąlygų bei pagrindų pagrįstumo BPK 127 straipsnio taikymo aspektu.

Gynėjo argumentas, kad G. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu buvo nepilnametis ir anksčiau neteistas nepriešatarauja BPK 13 straipsnio 1 daliai, kurioje yra nurodytas asmens amžius nuo kurio jis atsako už savo veiką pagal baudžiamuosius įstatymus. Aplinkybė, kad asmuo nusikalstamos veikos galimo padarymo metu buvo nepilnametis nėra pagrindas, kuris neleistų jam taikyti kardomosios priemonės – suėmimo.

G. K. gynėjo manymas, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, pažeidė Konstitucijos 20 straipsnio, Konvencijos 5 straipsnio bei LAT Senato gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 50 nuostatas yra nepagrįstas, nes nėra duomenų, jog bylos tyrimas vilkinamas. Išdėstyti duomenys pateisina suėmimo laiko trukmę, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, BPK nuostatas bei EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant proceso (taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumą.

Kitos kaltinamojo G. K. gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, anksčiau neteistas) negali paneigti byloje esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų.

Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. K. gynėjo Žilvino Mišeikio skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.