- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-473-589/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00595-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lasma Motors“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-934-1147/2025 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lasma Motors“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. R. (toliau – ir ieškovas) prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lasma Motors“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 420 Eur išlaidų (nuostolių), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad įsigijęs automobilį iš atsakovės, pastebėjo automobilio trūkumus stabdžių sistemoje, pakaboje, variklio skyriuje. Dėl minėtų trūkumų jis autorizuotame servise atliko automobilio patikrą ir defektaciją, už automobilio defektų nustatymą sumokėjo 120 Eur. Tada kreipėsi teisinės pagalbos parengti pretenziją atsakovei, todėl turėjo papildomas 300 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Rašytiniu bendru susitarimu atsakovė įsipareigojo ieškovui per 10 darbo dienų nuo šio susitarimo pasirašymo dienos į pretenzijoje nurodytą ieškovo sąskaitą grąžinti ieškovui jo patirtas 420 Eur išlaidas, tačiau negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovo D. R. ieškinį atmetė, taip pat nusprendė išieškoti iš ieškovo 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
4. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 16 d. ieškovas įsigijo automobilį Volkswagen Polo, identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), iš atsakovės už 5 300 Eur sumą. 2024 m. spalio 21 d. ieškovas kreipėsi į Moller Auto dėl automobilio patikros ir defektacijos atlikimo ir patyrė 120 Eur išlaidų. Automobilyje buvo nustatyti įvairūs trūkumai. 2024 m. lapkričio 6 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Tarp šalių vyko derybos. 2024 m. lapkričio 15 d. ieškovas ir atsakovė susitarė, kad ieškovas grąžina atsakovei automobilį, o atsakovė sumokės ieškovui 420 Eur patirtų išlaidų ir 1 500 Eur pradinę įmoką už automobilį per 10 darbo dienų po susitarimo pasirašymo. 2025 m. vasario 25 d. atsakovė sumokėjo ieškovui banko pavedimais 420 Eur kompensaciją ir 6 Eur palūkanų. Procesinių palūkanų suma 5 procentų dydžio nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. sausio 15 d., iki 2025 m. vasario 25 d. sudarė 2,45 Eur (420*0,05/365*42=2,45).
5. Teismas 2025 m. kovo 3 d. raštu ieškovui pasiūlė iki 2025 m. kovo 10 d. pateikti nuomonę dėl tolesnio bylos nagrinėjimo. Ieškovas nuomonės dėl tolesnio bylos nagrinėjimo neišreiškė.
6. Teismas sprendė, kad jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje įvykdė ieškovo reikalavimus, tokiu būdu išnyko ieškovo teisės pažeidimas, ieškovas į tai nesureagavo ir į teismo pasiūlymą pateikti nuomonę neatsiliepė, atsakovei patenkinus ieškovo reikalavimus ir išnykus teisės pažeidimui, nėra pagrindo dar kartą patenkinti ieškovo reikalavimus, todėl ieškinys yra atmetamas.
7. Teismas taip pat sprendė, jog kadangi sprendimas priimtas atsakovės naudai, nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir neprašė. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,86 Eur, todėl jos, atmetus ieškinį, išieškomos iš ieškovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas D. R. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priteisti visas jo pirmosios instancijos teismas patirtas proceso išlaidas, taip pat priteisti ieškovo naudai visas jo patirtas proceso išlaidas apeliaciniame procese.
9. Nurodo, kad ginčo, jog ieškinio reikalavimas buvo patenkintas, nekelia, tačiau mano, kad buvo ydingai išspręsti procesiniai klausimai, kiek tai susiję su jo patirtomis proceso išlaidomis ir jų paskirstymu. Teismas pažeidė proceso teisės normas ir neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi ieškinys atmestas ne dėl to, kad jis buvo nepagrįstas, o dėl to, kad iki teismo sprendimo priėmimo momento atsakovė 100 proc. patenkino ieškovo reikalavimą po civilinės bylos iškėlimo, tai turėjo būti vertinama, kad atsakovė pripažino ieškovo ieškinį ir įvykdė jo reikalavimą, kas prilyginima ieškinio patenkinimui, atitinkamai, ieškovui įgyjant teisę į jo patirtų proceso išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Lasma Motors“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo D. R. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.
11. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad teismas teisingai sprendė, jog ieškovui nebuvus rūpestingu, sąžiningu, nebendradarbiavus su teismu ir jo atžvilgiu priėmus jam nepalankų sprendimą, jis praranda teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo D. R. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. spalio 16 d. ieškovas D. R. įsigijo automobilį Volkswagen Polo, identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Lasma Motors“ už 5 300 Eur sumą. 2024 m. spalio 21 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Moller Auto“ dėl automobilio patikros bei defektacijos atlikimo ir patyrė 120 Eur išlaidų. Kadangi automobilyje buvo nustatyti įvairūs trūkumai, 2024 m. lapkričio 6 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, dėl ko ieškovas turėjo papildomas 300 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Tarp šalių vyko derybos ir 2024 m. lapkričio 15 d. ieškovas bei atsakovė susitarė, kad ieškovas grąžina atsakovei automobilį, o atsakovė sumokės ieškovui 420 Eur patirtų išlaidų ir 1 500 Eur pradinę įmoką už automobilį per 10 darbo dienų po susitarimo pasirašymo. 2025 m. sausio 9 d. ieškovas pareiškė ieškinį teisme dėl 420 Eur nuostolių priteisimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovė piktybiškai nevykdo pasirašyto bendro susitarimo sąlygų, nes sutartų 420 Eur nuostolių ieškinio padavimo dienai vis dar nebuvo atlyginusi, 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų, kurios pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus sudarė 922 Eur (22 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 900 Eur advokato pagalbos išlaidos parengiant ir pateikiant ieškinį teismui), atlyginimo priteisimo.
16. Atsakovė 2025 m. vasario 27 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo pareiškė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atsakovė pažymėjo, kad, siekdama išvengti bylinėjimosi išlaidų didinimo, pripažįsta ieškinio dalį dėl 420 Eur išlaidų (nuostolių), patirtų už automobilio defektų nustatymą ir teisines paslaugas, priteisimo, taip pat ieškinio dalį dėl 5 proc. procesinių palūkanų, kurios tai dienai nesudarė daugiau kaip 6 Eur, priteisimo, pateikė mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, jog šios sumos buvo sumokėtos 2025 m. vasario 25 – 26 d. Tačiau atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti priteisiamos iš atsakovės, nes jos yra neprotingai didelės. Atsakovės manymu, už ieškinio parengimą negalėtų būti priteisiama daugiau nei už 3 valandas darbo, todėl atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, priteistinos teisinės pagalbos išlaidos galėtų siekti ne daugiau kaip 200 – 300 Eur.
17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė iki bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje įvykdė ieškovo reikalavimus, tokiu būdu išnyko ieškovo teisės pažeidimas, ieškovas į teismo pasiūlymą pateikti nuomonę dėl tolesnio bylos nagrinėjimo neatsiliepė, sprendė, kad nėra pagrindo dar kartą patenkinti ieškovo reikalavimus, todėl ieškinį atmetė. Konstatavęs, kad sprendimas priimtas atsakovės naudai, darė išvadą, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir neprašė.
18. Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuoja skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir neteisingai išsprendė šį klausimą. Ieškovo nuomone, kadangi ieškinys atmestas ne dėl to, kad jis buvo nepagrįstas, o dėl to, kad iki teismo sprendimo priėmimo momento atsakovė 100 proc. patenkino ieškovo reikalavimą po civilinės bylos iškėlimo, tai turėjo būti vertinama, kad atsakovė pripažino ieškovo ieškinį ir įvykdė jo reikalavimą, kas prilyginima ieškinio patenkinimui, atitinkamai, ieškovui įgyjant teisę į jo patirtų proceso išlaidų atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 45 punktas). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į tai, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir ar šalis juo pasinaudojo, ar pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020 15 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos duomenimis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neprašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimų buvo suformulavęs prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi, įskaitant žyminį mokestį, išlaidas, kartu su ieškiniu buvo pateikęs tokias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.
22. Antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ikiteismine tvarka buvo skatinama atsiskaityti su ieškovu, 2024 m. lapkričio 15 d. bendru susitarimu, patvirtintu ieškovo ir atsakovės atstovo parašais, bylos šalys susitarė, kad atsakovė įvykdys savo prievolę atlyginti ieškovui, be kita ko, 420 Eur patirtų išlaidų per 10 darbo dienų po susitarimo pasirašymo (t. y. iki 2024 m. lapkričio 29 d.), tačiau šią savo prievolę įvykdė tik 2025 m. vasario 25 – 26 d., t. y. ieškovui 2025 m. sausio 9 d. pareiškus ieškinį teisme, 2025 m. sausio 15 d. teisėjo rezoliuciją ieškinį priėmus teisme ir atsakovei išsiuntus teismo siųstus procesinius dokumentus (ieškovo ieškinį su priedais bei pranešimą dėl atsiliepimo į ieškovo ieškinį pateikimo). Atsakovė dalies ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymą patvirtinančius dokumentus pateikė teismui tik su atsiliepimu į ieškovo ieškinį. Taigi, ieškovas, atsakovei nevykdant įsipareigojimų, turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, todėl vertinant konkrečiu atveju, ieškovo veiksmus, jo elgesį procesine prasme, darytina išvada, jog ieškovas tinkamai įgyvendino savo procesines teises, sąžiningai jomis naudojosi.
23. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas neatsiliepė į pirmosios instancijos teismo pasiūlymą pateikti nuomonę dėl tolesnio bylos nagrinėjimo (dėl pareikšto ieškinio atsiėmimo ar atsisakymo), atsakovei bylos nagrinėjimo metu įvykdžius dalį ieškovo ieškinio reikalavimų (neatlygino tik advokato pagalbos parengiant ir pateikiant teismui ieškinį išlaidų), vis tik ši aplinkybė savaime nelemia išvados, kad ieškovas dėl to neteko teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikšto ieškinio atsiėmimas ar atsisakymas yra ieškovo teisė, o ne pareiga (CPK 139 ir 140 straipsniai). CPK teisės normos ir kasacinio teismo formuojama praktika suteikia teisę teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ne tik tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmė, bet ir išnagrinėjus ginčą iš esmės ir priėmus byloje teismo sprendimą CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu.
24. Trečia, šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovo proceso išlaidos buvo patirtos išimtinai dėl atsakovės veiksmų. Nors atsakovė atsiliepimo į ieškinį rezoliucinėje dalyje prašė ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti, atsiliepimo motyvuojamoje dalyje juos visiškai pripažino (pripažino ieškinio dalį dėl 420 Eur išlaidų (nuostolių) priteisimo, taip pat ieškinio dalį dėl 5 proc. procesinių palūkanų, kurios tai dienai, atsakovės teigimu, nesudarė daugiau kaip 6 Eur, priteisimo). Ieškinys atmestas ne dėl to, kad jis buvo nepagrįstas, o dėl to, kad po civilinės bylos iškėlimo atsakovė patenkino ieškovo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, susiklosčiusią situaciją turėjo vertinti ieškovo naudai, atsakovės veiksmus prilygindamas ieškovo ieškinio pripažinimui ir įvykdymui po civilinės bylos iškėlimo, atitinkamai, ieškinio patenkinimui. Atsakovė nelaikytina laimėjusia bylą.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neturi teisės į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovės visas ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 922 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareikšdamas ieškinį teisme ieškovas sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos 2024 m. gruodžio 23 d. teisinių paslaugų sąskaitos Nr. 12/23 ir 2024 m. gruodžio 27 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad ieškovas už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 900 Eur: už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui – 600 Eur, pasirengimą ir atstovavimą – 300 Eur. Kadangi bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant teismo posėdyje, ieškovo prašymas atlyginti jo patirtas išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą teisme netenkinamas. Tuo tarpu ieškovo patirtų išlaidų už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (maksimali suma apskaičiuojama taip: 2,5 (8.2 punktas) × 2 196,4 Eur (2024 m. II ketv. (7 punktas)) = 5 491 Eur), todėl šios išlaidos (600 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis). Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinas pareiškiant ieškinį ieškovo sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl 420 Eur išlaidų (nuostolių) priteisimo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamos 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese
27. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovei po civilinės bylos iškėlimo patenkinus ieškovo reikalavimus, netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamo sprendimo dalį. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeičiama, panaikinant skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo į valstybės biudžetą priteista 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir toje dalyje priimant naują sprendimą – šias išlaidas į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovės, taip pat ieškovui iš atsakovės priteisiant 622 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
28. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
30. Nustatyta, kad ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šis reikalavimas yra ne materialinio, bet procesinio pobūdžio, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo pareigos mokėti žyminį mokestį paduodamas apeliacinį skundą, taigi jis grąžinamas ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
31. Taip pat nustatyta, kad ieškovas už apeliacinio skundo parengimą patyrė 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 0,4 (8.15 punktas) × 2 335,9 Eur (2024 m. IV ketv. (7 punktas)) = 934,36 Eur), todėl apeliacinį skundą tenkinus 67 proc., ieškovui iš atsakovės priteisiamas bendrai 167,50 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.
Priteisti ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma Motors“, juridinio asmens kodas 305694859, 622 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteista 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma Motors“, juridinio asmens kodas 305694859, į valstybės biudžetą 15,86 Eur (penkiolikos eurų aštuoniasdešimt šešių euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Kitoje dalyje Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma Motors“, juridinio asmens kodas 305694859, 167,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Grąžinti ieškovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. balandžio 25 d. „Perlas Finance“ mokėjimu TID 11512600. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovaudamasi šia nutartimi.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.