Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2016-09-26 · Civilinė byla Nr. 2-4515-223/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
2-4515-223/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Atsakovas
G. Z.
Ieškovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Kęstutis Ramanauskas
Civilinė byla Nr.2-4515-223/2016
Pr. Nr. 2-08-3-03487-2016-4Pr. spr. kateg. 2;6;10;5;2;17PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 26 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant ieškovės atstovui A. V.,

atsakovei G. Z., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei G. Z. dėl permokėtų lėšų grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas ieškinį palaiko pilnai ir prašo priteisti iš atsakovės 175,51 EUR permoką, skirtą vaikų išlaikymui ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais. Sutinkamai su CK 6.237 str. 1 d. asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovei 2009-06-17 Socialinės paramos skyriaus potvarkiu Nr. 6747 nuo 2009-03-01 iki 2009-09-01 buvo skirta išmoka vaikui kas mėnesį po 52 Lt. 2009-10-16 gavus SADM raštą Nr.(18.7-12)SD-7599 ir atlikus duomenų apie atsakovės šeimos pajamas patikrinimą yra nustatyti neatitikimai, t. y. buvo pateikta neteisinga informacija, įrodanti šeimos teisę gauti išmoką nuo 2009-03-01 pagal Išmokų vaikams įstatymą. 2009-12-29 Socialinės paramos skyriaus sprendimu buvo nustatyta 676 LT išmokos permoka už 2009 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. 2015-03-05 Socialinės paramos skyriaus sprendimu “Dėl permokos sumos perskaičiavimo“ buvo perskaičiuota išmokos vaikui permoka į eurus ir nustatyta, kad ji sudaro 175,51 EUR. Socialinės paramos skyrius eilę kartų raštais informavo atsakovę apie susidariusią permoką ir jos grąžinimo galimybes. Atsakovė 2011-07-08 ir 2013-12-27 grąžino atitinkamai 20 Lt ir 50 Lt, taigi atsakovei liko grąžinti ieškovei permoką 175,51 EUR (676 Lt-20 Lt-50 Lt). Ieškininė senatis šioje byloje netaikytina, nes bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų.

Atsiliepimas

Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais. Prašo taikyti ieškinio senatį: 3-jų metų dėl žalos atlyginimo ar 5-ių metų dėl periodinių išmokų išieškojimo

Atsakovės atstovas nurodė, kad išmokos vaikui yra periodinės išmokos. Atsakovė atliko visas pareigas, pateikė visus ieškovės prašomus dokumentus išmokai vaikui gauti. Atsakovė, būdama ne teisininkė, negalėjo suprasti norminių aktų reikalavimų. Ieškovė galėjo pati patikrinti duomenis apie atsakovės šeimos narių pajamas.

Atsakovė posėdžio metu papildomai nurodė, kad Socialinės paramos skyriui pateikė pažymas apie savo ir sutuoktinio darbo užmokestį , ieškovė privalėjo patikrinti pateiktų duomenų teisingumą ir tik tada priimti sprendimą dėl išmokos vaikui skyrimo. Nurodytus 2009-06-15 ir 2008-02-05 prašymus išmokai gauti užpildė savo ranka, kodėl juose nėra atžymėta kaip pridedamas dokumentas pažymos apie darbo užmokestį paaiškinti negali. Su prašymu turiniu susipažinusi, perskaitė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-06-15 prašymu ( b. l. 4-5) atsakovė kreipėsi į ieškovės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti išmoką vaikui . 2009-06-17 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą Nr. 6747 ( b. l. 6) ir pagal LR Išmokų vaikams įstatymą paskyrė išmoką vaikams , nustatydamas, kad atsakovės vaikui D. Z. 52 LT išmoką mokėti nuo 2009-03-01 iki 2009-09-01 . Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2009-12-29 sprendimu ( b. l. 9) buvo nustatyta, kad atsakovės šeimos vieno nario pajamos sudarė 1166,64 LT, todėl susidarė permoka 676 Lt, kuri 2015-03-05 buvo perskaičiuota į eurus ir sudarė 175,51 EUR. Iš pranešimų ( b. l. 11-15) matyti, kad atsakovė eilę kartų ( pirmą kartą 2009-12-29) buvo informuota apie susidariusią permoką ir pareigą ją grąžinti. Iš Išrašo apie permokos padengimą ( b. l. 16) matyti, kad atsakovė geranoriškai 2011-07-08 sumokėjo 20 Lt ir 2013-12-27 – 50 Lt.

Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustatė išmokos skyrimo metu galiojusio redakcijos LR išmokų vaikams įstatymas (toliau - Išmokų įstatymas), šiuo įstatymu nustatytų išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentavo tuo pat metu galiojusios redakcijos Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau - Išmokų nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu . Atsakovė pateikusi 2009-06-15 prašymą jame pasirašytinai patvirtino, kad pateikta informacija yra teisinga ( praėjusiais metais „... šeimos vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip...1050 Lt) , ir įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokai mokėti. Šiame prašyme atsakovė buvo supažindinta ir sutiko, kad išmokos vaikui mokėjimo tikslais apie ją ir jos šeimos narius iš kitų institucijų bus renkama informacija, reikalinga išmokai skirti, kad jos prašyme išmokai gauti nurodyta informacija bus pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenys apie jai ir jos šeimai skirtą socialinę paramą bus teikiami kitoms institucijoms. Atsakovė taip pat buvo supažindinta ir sutiko, kad nuslėpusi ar pateikusi neteisingus duomenis, reikalingus išmokai gauti, bei permokos atveju, turės grąžinti Panevėžio miesto savivaldybei neteisėtai gautas išmokų sumas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka. Teigti, kad atsakovė nesuprato šios informacijos dėl jos neaiškumo ar kitų aplinkybių jokio pagrindo nėra, nes tokių įrodymų į bylą nepateikta, o informacija išdėstyta pakankamai aiškiai ir logiškai, kad vidutinio išsilavinimo asmuo, net ir neturintis teisinio išsilavinimo, pilnai galėtų ją suvokti teisingai .

Ieškovei atlikus prašyme išmokai gauti nurodytų duomenų apie šeimos pajamas patikrinimą, nustatyta, kad atsakovės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2008 metais viršijo LR išmokų vaikams įstatyme nustatytą 1050,00 Lt dydį, todėl atsakovei nuo 2009-03-01 iki 2009-10-31 neteisėtai išmokėta 676 Lt.

Atsakovė apie tai buvo informuota, dalį permokos ( 70 Lt) padengė geranoriškai, t. y. iš pradžių su ieškovės reikalavimu sutiko .

LR socialinių išmokų vaikams įstatymo (toliau išmokų įstatymas) įstatymo 6 str. 8 d. nustatė, jog „nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. šio straipsnio 3 d. nurodyta išmoka vaikui skiriama, jei vidutinės pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 str., vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai". Tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-06-05 nutarimu Nr. 538 (Žin., 2008, Nr. 67-2531) patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis sudarė 350,00 Lt, vidutinės pajamos vienam šeimos nariui pagal Išmokų įstatymo 6 str. 8 d. nuostatą turėjo būti mažesnės kaip 1050,00 Lt (t. y. 3X350,00 Lt).

Išmokų įstatymo 6 str. 3 d. reglamentavo, kad išmoka vaikui mokama, kai šeimoje auga vienas arba du vaikai, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti, bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 21 metai; išmoka sudarė 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. Tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-12-30 nutarimu Nr. 1366 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis sudarė 130,.00 Lt, taigi pagal minėtą teisės akto nuostatą skiriama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka sudarė 52,00 Lt (t. y. 130,00 LtX0,4).

Ieškovė dar iki išmokos skyrimo, buvo informavusi atsakovę apie pasekmes pateikus neteisingus duomenis ir remiantis Išmokų įstatymo 14 str. 2, 3 d. nutraukus išmokų mokėjimą pagrįstai kreipėsi į teismą dėl permokėtų sumų išieškojimo.

Išmokų įstatymo 19 str. nustatė išmokų gavėjų pareigas: pateikti visą teisingą informaciją ir būtinus išmokoms gauti dokumentus; pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos; savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų gyvenimo; išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Atsakovė apie šias sąlygas buvo informuota pateikdama prašymą išmokai gauti.

Nustatytina, kad išmoka vaikui skiriama ir mokama atsižvelgiant į šeimos praėjusių kalendorinių metų arba praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi pajamas, šeimos vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį turi būti mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (tuo metu 1050 Lt). Atsakovė kreipdamasi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl išmokos vaikui skyrimo, privalėjo pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią teisę gauti šią išmoką, t. y. prašyme pažymėti teisingus duomenis apie šeimos vidutinių mėnesio pajamų, tenkančių vienam asmeniui per mėnesį, dydį per praėjusius kalendorinius metus. Atsakovė prašyme nurodė, jog šeimos pajamos vienam asmeniui 2008 metais sudarė mažiau nei 1050 Lt. Iš to seka, kad atsakovė žinojo ( turėjo žinoti) kokios yra šeimos pajamos ir buvo jas pasiskaičiavusi iki pareiškimo ieškovei pateikimo momento . Nenustatyta, kad tuo metu galiojantys norminiai aktai įpareigojo ieškovę pareiškimo dėl išmokos gavimo pateikimo momentu realiai tikrinti atsakovės ir jos sutuoktinio gautas 2008 metais pajamas. Iš 2009-06-15 prašymo ( b. l. 5) grafos „Pridedama“ matyti, kad pažymos apie pajamas yra reikalaujamos tik tuo atveju, jei jos, palyginti su praėjusiais metais sumažėjo. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pateikusi pažymas apie šeimos pajamas, tačiau prašyme apie tai duomenų nėra, nors atsakovė pati savo ranka užpildė minėtą prašymą, kodėl atsakovė prašyme neatžymėjo apie pridedamas pažymas apie pajamas ( jei taip iš tiesų buvo) , atsakovė paaiškinti negalėjo, todėl šis teiginys laikytinas neįrodytu ( CPK 178-179 str.).

Ieškovė nustatyta tvarka patikrino atsakovės pateiktų duomenų tikrumą ir gavusi pranešimą apie atsakovės pateiktų duomenų neatitikimus, juos patikrino bei nustatė išmokos vaikui permoką, informavo apie tai atsakovę prašė jos permoką grąžinti. Atsakovė minėtų pranešimų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė, nors ši teisė jai buvo išaiškinta pranešime. Dalį permokos- 70 Lt atsakovė grąžino ieškovei geranoriškai.

Ieškovė savo ieškinį grindžia CK 6.237 str. ir nurodo, kad asmuo, kuris be teisėto pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

Ieškovės ieškinyje nurodyta teisinė kvalifikacija neatitinka faktiškai tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusio teisinio santykio turinio. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, kuriuos suformuluoja ieškovas. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovei byloje išdėsčius faktines aplinkybes, sudarančias jos reikalavimo pagrindą, jos atliktas teisinių santykių kvalifikavimas priimant sprendimą teismui nėra privalomas.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.2 str.). CK 6.237–6.242 str. įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, taikomas tada, kai yra šios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Be to, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Taigi, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014).

Šioje byloje nustatyta, kad pinigines lėšas atsakovė įgijo įstatymo ( LR Išmokų vaikams įstatymo ir 2009-06-17 Socialinės paramos skyriaus sprendimo Nr.6747) pagrindu, todėl nesant pirmosios nepagrįsto praturtėjimo ar turto be pagrindo įgijimo instituto taikymo sąlygos, ieškovės ir atsakovės teisinis ginčas pagal CK 6.237 str. negali būti kvalifikuojamas, o taikytinas civilinės atsakomybės institutas.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti yra reikalingos CK 6.246-6.249 str. numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Remiantis CK 6.246 str., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 d. nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Kaip jau minėta, civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, t. y. neinformavus ieškovės apie pasikeitusias atsakovės šeimos pajamas, nors atsakovė buvo savo 2009-06-15 prašyme išmokai gauti sau tokią pareigą buvo prisiėmusi. Nustačius atsakovės neveikimo neteisėtumo faktą, toliau spręstinas klausimas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Žalos dydis – 175,51 EUR byloje yra visiškai įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymai, kurių patikimumas abejonės nekelia, iš esmės atsakovė žalos dydžio neginčija. Įrodytos ir kitos civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos: kaltė ( CK 6.248 str.) ir priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų ( CK 6.247 str.). Taigi, konstatavus, kad byloje yra nustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, atsakovės atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybės ir vadovaujantis CK 6.245 str.- 6.249 str.) iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 175,51 EUR žala.

Atsakovė prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. , 9 d. ieškinio senatį ir ieškinį atmesti tuo pagrindu.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 str.). CK 1.125 str. 8 d . yra numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškinio reikalavimas yra kilęs iš civilinės atsakomybės- žalos atlyginimo, tai turėtų būti taikytas būtent 3-jų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šalių paaiškinimų ir rašytinių bylos įrodymų pagrindu laikytina, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo tada, kai perskaičiavusi atsakovės šeimos pajamas sužinojo apie susidariusią permoką , t. y. senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2009-12-29 sprendimo , kuris konstatavo permokos faktą, (b. l. 9) priėmimo dienos. Taigi, žiūrint šiuo aspektu, galima sutikti su atsakove, kad ieškinio senaties terminas ieškinio pareiškimo dienai buvo pasibaigęs. Tačiau ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę ( CK 1.130 str. 2 d.). Iš 2016-03-22 Išrašo apie permokos padengimą ( b. l. 16) matyti, kad atsakovė 2011-07-08 grąžino ieškovei 20 LT ir 2013-12-27 grąžino ieškovei 50 Lt permokėtos išmokos vaikui. Tokiais savo veiksmais atsakovė, kaip skolininkė, pripažino savo prievolę grąžinti ieškovei permokėtą išmoką vaikui ir tuo pačiu nutraukė ieškinio senaties terminą. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti, o iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 str. 3 d.). Ieškovė pareiškė ieškinį teisme 2016-05-03, taigi po ieškinio senaties termino nutraukimo nepraėjus 3 metams, todėl ieškinio senatis šioje byloje netaikytina.

Taigi, nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, įrodytas , todėl tenkintinas ir priteistina iš atsakovės 175,51 EUR žala - permokėta išmoka vaikams (Išmokų įstatymo 14 str. 3d.).

Patenkinus ieškinį priteistina iš atsakovės valstybei 20 EUR žyminio mokesčio , nuo kurio ieškovė buvo atleista , ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.).

Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis LR CPK 259-260 str., 270 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės G. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, kodas 288724610, buv. Laisvės a. 20 Panevėžys, ats. sąsk. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai 175,51 EUR ( vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 51 ct) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės G. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 EUR žyminio mokesčio ir 4 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į civilinių bylų raštinę).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui pateikiant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė