Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ūkininkauja, pensininkė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. davė mažesnį negu 1 MGL kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą palankumą ir teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: D. J., kaip paslaugos užsakovas būdama sudariusi sutartį Nr. KPS-1039 (9.22 E) su Valstybės įmone (toliau – VĮ) (duomenys neskelbtini) atstovaujančia (duomenys neskelbtini) V. D. dėl Bendraturčių rašytinių susitarimų dėl nuosavybės teisių pakeitimo projekto rengimo objektui, unikalus Nr. 5491-9001-5010, 2025 m. vasario 6 d. nuo 14.00 iki 14.30 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 102, V. D. užpildžius nuosavybės teisių pakeitimo projektui reikalingus dokumentus ir paaiškinus D. J., kad visą projektą suruoš iki 2025 m. vasario 12 d. ir apie tai praneš, D. J. už V. D. palankumą ir teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus davė jai 20 Eur kyšį grynaisiais pinigais, palikdama juos ant kabinete buvusio spausdintuvo.

Tokiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Iš 2025 m. vasario26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja V. D. pateikė Paslaugų teikimo sutarties Nr. KPS-1039 (9.22), sudarytos tarp užsakovės D. J. ir vykdytojos (duomenys neskelbtini) V. D., kopiją (b. l. 44–49).

Iš 2025 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta liudytojos V. D. pateikta Paslaugų teikimo sutartis. Paslaugų teikimo sutartis Nr. KPS-1039 (9.22), sudaryta tarp užsakovės – D. J. ir vykdytojo – (duomenys neskelbtini), atstovaujamo (duomenys neskelbtini) V. D., veikiančios (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2019-05-03 įsakymu Nr. VR-165 (1.3 E) pagrindu. Paslaugų teikimo sutartyje nurodyta, kad Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas PAS Nr. 42824017. Pagal šią sutartį vykdytojas įsipareigojo užsakovui suteikti šią paslaugą: Bendraturčių rašytinių susitarimų dėl nuosavybės teisių pakeitimo projekto rengimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikimo vieta: 40/116813 (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikimo pradžia – per 3 dienas nuo Sutarties įsigaliojimo, Paslaugų suteikimo terminas: 2025-02-27. Sutarties IV skyriuje nurodyta, kad vykdytojas teikia paslaugas užsakovui už bendrą 92,60 Eur kainą, ši kaina yra galutinė, kartu į ją įskaitant PVM. Už suteiktą paslaugą apmokama gavus PVM sąskaitą faktūrą. Paslaugų teikimo sutartis pasirašyta užsakovės – D. J. ir vykdytojos – (duomenys neskelbtini) V. D. rankraštiniais parašais, patvirtinta (duomenys neskelbtini) spaudu (b. l. 50–52).

Iš 2025 m. vasario 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kad V. D. pateikė darbo sutarties Nr. D-1770, sudarytos 2021 m. birželio 9 d. tarp darbdavio – (duomenys neskelbtini), atstovaujamo generalinio direktoriaus S. U., ir darbuotojos V. D. neterminuotam laikotarpiui, kopiją. Pagal šią sutartį V. D. priimama dirbti į (duomenys neskelbtini), jos pareigos – (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad darbuotojas vykdo funkcijas, aprašytas darbdavio patvirtintuose pareiginiuose nuostatuose, ir kitus darbdavio pavedimus pagal kompetencija (b. l. 53–56).

2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus, patvirtintus (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1.3 E). Šių nuostatų II skyriaus 6 punkte nurodytos (duomenys neskelbtini) funkcijos, kurias šis atlieka įgyvendindamas Grupei nustatytus uždavinius (b.l. 59–66).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. J. davė mažesnį negu 1 MGL kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą palankumą ir teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: D. J., kaip paslaugos užsakovas būdama sudariusi sutartį Nr. KPS-1039 (9.22 E) su Valstybės įmone (toliau – VĮ) (duomenys neskelbtini) atstovaujančia (duomenys neskelbtini) V. D. dėl Bendraturčių rašytinių susitarimų dėl nuosavybės teisių pakeitimo projekto rengimo objektui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 6 d. nuo 14.00 iki 14.30 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 102, V. D. užpildžius nuosavybės teisių pakeitimo projektui reikalingus dokumentus ir paaiškinus D. J., kad visą projektą suruoš iki 2025 m. vasario 12 d. ir apie tai praneš, D. J. už V. D. palankumą ir teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus davė jai 20 Eur kyšį grynaisiais pinigais, palikdama juos ant kabinete buvusio spausdintuvo.

D. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad ji ant kabinete buvusio spausdintuvo padėjo vieną 20 Eur kupiūrą, nes taip norėjo atsidėkoti už (duomenys neskelbtini) V. D. malonų bendravimą ir darbą, išėjusiai iš kabineto į koridorių V. D. pasakė „Palikau Jums ant šampano“. Išvadą dėl neteisėtų D. J. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų E. R. ir V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose esantys duomenys. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. J. tiesiogiai davė mažesnį negu 1 MGL kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą palankumą ir teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamoji suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais papirks valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

Dėl D. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji D. J. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja A. J. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl D. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą. Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamoji palaikė šį prašymą ir prašė D. J. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, kuri pagal BK 12 straipsnį priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, kaltinamoji D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jos gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jos elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Trečia, byloje nėra duomenų, kad dėl D. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala kitiems asmenims (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, t. y. pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat ir kitomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę bei jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-301-788/2019, 2K-46-495/2021). Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-78-693/2015 ir kt.).

Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog D. J. bausta administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jai paskirtas administracines nuobaudas – baudas, yra sumokėjusi (b. l. 106–111), D. J. yra garbaus 70 metų amžiaus, pensininkė, užsiimanti individualia žemės ūkio veikla (b. l. 112–113), slaugo savo sergantį brolį V. J.. Anksčiau neteista ir jos atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 100-102). Nors kaltinamoji 2017 m. liepos 27 d. prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (D. J. davė policijos pareigūnams 50 Eur kyšį, kad jai nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą administracinį nusižengimą), vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant ją pagal laidavimą S. J. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato (b. l. 103-105), tačiau laidavimo sąlygų ji nebuvo pažeidusi, įvykis įvyko prieš beveik 8 metus ir ilgą laiką po to įvykio kaltinamoji naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Duomenų apie jos psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jos elgesio teismo posėdyje buvo matyti, kad ji suprato savo elgesio pavojingumą, padarė atitinkamas išvadas bei stengiasi keistis. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, dėl to labai išgyvena ir pažada ateityje nebekartoti tokių savo klaidų, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokuroras.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos dukterėčia (D. J. brolio dukra) A. J.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. J. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta du kartus už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas administracines nuobaudas – baudas, yra sumokėjusi, įprastai dirbanti pagal individualią veiklą, tačiau šiuo metu yra laikinai nedarbinga po atliktos operacijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno charakterizuojama teigiamai. Teismo posėdžio metu pati D. J. parodė, kad visiškai pasitiki A. J., esant kokioms problemos ar reikiant kokio patarimo, pagalbos, ji visada pagalbos kreipiasi į A. J., todėl A. J. gali daryti jai teigiamą įtaką. Taip pat ir A. J. paaiškino, jog tetos poelgį vertina neigiamai, tokio D. J. elgesio netoleruoja, tačiau mato, kad D. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos labai išgyvena, gailisi, padarė išvadas dėl netinkamo savo elgesio ir pasižada ateityje daugiau taip nebesielgti. Taigi, kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų A. J. paaiškinimų, ji rūpinasi kaltinamosios ateitimi, ja pasitiki, už ją laiduoja, kad ji laikysis įstatymų.

Teismas sprendžia, kad A. J. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, taip pat teismui nekyla abejonių, jog A. J. galimybė daryti įtaką savo tetai yra akivaizdi.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad A. J. dažnai bendrauja su D. J. ir susitinka, dažnai A. J. D. J. padeda tiek ūkyje, tiek tvarkant kitus reikalus, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už tetą yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja A. J. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamosios elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimas jos aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant A. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją A. J. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų 4 mėnesių laidavimo terminą be užstato. Toks laidavimo terminas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad D. J. jau kartą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metų terminui.

BK 67 straipsnis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokuroras prašė skirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į garbingą D. J. amžių, ją charakterizuojančius duomenis, į duoto kyšio dydį, į tai, kad D. J. yra pensininkė, jos gaunama senatvės pensija yra apie 500 Eur per mėnesį, ji slaugo onkologine liga sergantį brolį, sprendžia, kad netikslinga D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, be to, pats baudžiamasis procesas jos atžvilgiu, jai padarė didelį poveikį.

Šioje baudžiamojoje byloje D. J. nepaskirta jokia kardomoji priemonė ir ji šioje proceso stadijoje neskirtina.

Daiktas, turintis reikšmės nuskalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš liudytojos E. R. paimta viena 20 Eur kupiūra Nr. EM0598533901, perduota inkasavimui į policijos depozitinę sąskaitą (b. l. 42, 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laidavimo terminą be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomosios priemonės D. J. neskirti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nuskalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš liudytojos E. R. paimtą vieną 20 Eur kupiūrą Nr. EM0598533901, perduotą inkasavimui į policijos depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.