Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant ieškovui I. L., atsakovei L. L., institucijos teikiančios išvadą byloje atstovui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. L. ieškinį atsakovei L. L. dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo sumažinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-05 nutartimi iš jo priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai E. L. dydį ir priteisti iš jo nepilnametei dukrai išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 130,00 Lt kas mėnesį iki jo materialinės padėties pasikeitimo. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad šiuo metu jo turtinė padėtis lyginant su 2009m. yra žymiai pablogėjusi, nes šiuo metu jis yra bedarbis. Nurodė, kad ieškojo papildomų pajamų, tačiau dėl sunkmečio surasti papildomų pajamų nepavyko, todėl šiuo metu jau yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas. Nurodė, kad jis gyvena jo motinai priklausančiame nebaigtame statyti name, jo sąskaitos ir vienintelis jo turtas automobilis yra areštuoti, o jo išlaidos per mėnesį sudaro apie 200,00 Lt komunaliniams mokesčiams, apie 400,00 Lt maistui, 100,00Lt drabužiams ir kitoms namų apyvokos reikmėms, todėl jis negali teikti teismo sprendimu iš jo priteisto išlaikymo dukrai ir prašo jį sumažinti.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2011-11-28 buvo sumažinta jos alga 600,00 Lt, o dukters poreikiai nesumažėjo priešingai jie paaugo. Nurodė, kad sumokėjus paskolą bankui jai pragyvenimui lieka apie 800,00 Lt per mėnesį. Ieškovas nenurodė ieškinyje, kad nutraukiant santuoką jam buvo sumokėta 270000,00 Lt piniginė kompensacija. Mano, kad ieškovas yra sveikas, darbingas, todėl turi pareigą išlaikyti dukrą.

Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 450,00 Lt priteista išlaikymo suma iš ieškovo yra pakankama svarbiausiems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau ne visuomet gali užtikrinti aukštesnius ir įvairesnius vaiko poreikius, o išlaikymo dydžio sumažinimas dar labiau apsunkintų šią galimybę. Be to, nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tėvo ar motinos gaunamos minimalios pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą. Mano,kad ieškovo siūloma 130,00 Lt išlaikymo suma dukrai visiškai neatitinka mergaitės interesų, todėl mano, kad toks ieškovo prašymas turėtų būti atmestinas (Klaipėdos rajono civ. byla Nr. 2-1695-867/2011 b.l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 3.201str. 1d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Tai yra, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LR CK 3.3str., 1.5str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (LR CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192str. 1d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į LR CK 6.461str. 2d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, P. 13-22), tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800,00 Lt. Atsakovės ieškovui išmokėta 270000,00 Lt kompensacija yra didelė pinigų sumą, kurią buvo galima investuoti į nekilnojamąjį turtą ar kitur, be to iš tokios sumos galima pakankamai ilgą laiką gyventi, tuo labiau, kad ieškovas darbo policijoje neteko ne iš karto po santuokos nutraukimo, o tik 2010m. viduryje.

Lyginant ieškovo turtinę padėtį su ta kokia buvo 2009-03-05 kai iš jo buvo priteistas 450,00Lt išlaikymas pripažintina, kad ji yra pasikeitusi, nes ieškovas šiuo metu yra bedarbis. 2009 metais jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius vidutiniškai buvo apie 2340,00Lt per mėnesį, o šiuo metu jis yra bedarbis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010 išaiškinta, kad asmens, privalančio teikti išlaikymą, galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus; subjektyvūs veiksmai – paties asmens pastangos, asmens požiūris, noras ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nors atsakovas šiuo metu ir yra bedarbis, tačiau nustatinėjant ieškovo turtinę padėtį yra būtina atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių jis neteko darbo policijoje, bei į tai, kad jis yra jaunas, sveikas ir darbingas ir daugiau išlaikytinių neturi. Vertinant ieškovo turtinę padėtį teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2007-12-13 atsakovė jam išmokėjo 270000,00Lt piniginę kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą, tačiau ieškovas gavęs kompensaciją neįgijo jokio nekilnojamojo turto savo vardu, tai yra teismo nuomone elgėsi pakankamai neapdairiai. Ieškovo nurodytos teismo posėdžio metu aplinkybės, kad jis 270000,00Lt piniginę kompensaciją išleido skoloms grąžinti atmestinos kaip neįrodytos, nes nutraukiant santuoką buvo nurodytas tik vienas kreditorius AB DNB bankas ir įsiskolinimą šiam kreditoriui asmeniškai perėmė atsakovė po santuokos nutraukimo, o tuo metu negrąžinta paskolos suma buvo 111477,25Lt. Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių skolos raštelių, ar kitokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kad buvo skolingas artimiems žmonėms ir visą 270000,00Lt sumą išleido skoloms padengti, taip pat nenurodė už ką tos skolos buvo. Atsakovė teismo posėdžio metu neigė, kad jie buvo skolingi kam nors be AB DNB banko. Atsižvelgiant į šalių dukters amžių, esamą ekonominę situaciją Lietuvoje, į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad mergaitė yra gabi ir lanko ne tik muzikos, bet ir šokių būrelius, į tai, kad šalių dukra turi problemų su regėjimu, pripažintina, kad atsakovės teismo posėdžio metu nurodyta dukters išlaikymui per mėnesį 1000,00 Lt yra protinga, nes tokio amžiaus vaikai yra augantys, todėl jiems nuolat reikia naujų rūbų, be to mergaitei reikia papildomų lėšų jos muzikos bei šokių būreliams.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei prijungtose civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis nuo 2011-10-11 yra bedarbis, tačiau taip pat nustatyta, kad pablogėjo ir atsakovės turtinė padėtis, nes 2009-03-05 jos darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį atskaičius mokesčius buvo apie 4095,00 Lt (civ. byla Nr.N2-205-586/2009 b.l. 28), o šiuo metu jos darbo užmokestis yra apie 2000,00 Lt, tai yra sumažėjo per pusę, be to atsakovė kas mėnesį moka 900,00Lt kreditą už įgytą namą, kuriame ji gyvena su dukra. Nenustatyta, kad ieškovas turėtų kokių kreditorinių įsipareigojimų, ar kitų išlaikytinių, be to jis pats teismo posėdžio metu pripažino, kad jis gyvena jo motinai priklausančiame nebaigtame name ir nuomos nemoka, o 2009m. jis mokėdavo 500,00Lt nuomą už būstą. Be to, tiek pats ieškovas, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad ieškovas turi apie 8000,00Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai. Duomenų, kad ieškovas teiktų dukrai išlaikymą kitokiais būdais nei yra priteista teismo sprendimu iš jo nenustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad nuo to laiko kai buvo priteistas išlaikymas paaugo šalių dukra, o kartu paaugo ir jos poreikiai, nes ji pradėjo lankyti mokyklą, be to mergaitė turi problemų su regėjimu, nes nešioja akinukus, į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis pablogėjo, nes sumažėjo jos gaunamas darbo užmokestis, į esamą ekonominę situaciją, į tai, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 270000,00 Lt piniginę kompensaciją jis yra išleidęs bendroms jo ir atsakovės santuokos metu įgytoms skoloms padengti, į tai, kad ieškovas neteko darbo policijoje dėl savo netinkamo poelgio, į tai, kad jis yra jaunas, sveikas ir darbingas, į tai, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą vaikui, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškinį ir sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymo sumą iki 400,00Lt per mėnesį. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu neturi darbo, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamą išlaikymą savo dukrai, kuris užtikrintų visavertį dukters vystymąsi. Ieškovo siūloma 130,00Lt ar 200,00Lt išlaikymo suma dukrai per mėnesį atsižvelgiant į augančius šalių dukters poreikius, esamą ekonominę situaciją akivaizdžiai yra per maža ir neužtikrintų net pačių minimaliausių vaiko poreikių užtikrinimui.

Atsakovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (LR 3.185 str.-3.186 str.).

Išaiškinti atsakovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (LR CK 3.203 str. 1d.).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, pasikeitus šalių turtinei padėčiai galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį. (LR CK 3.201 str. 1d.).

Ieškovo ieškinį tenkinus 15 procentų iš atsakovės ieškovui priteistina 17,00 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK str., 260 str., 263 str. – 265 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2009-03-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.N2-205-586/2009 iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai E. L. dydį ir nuo 2011-11-28 iš ieškovo I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą dukrai E. L., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Nepilnametės E. L. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę L. L., a.k(duomenys neskelbtini)

Iš atsakovės L. L. priteisti ieškovui I. L. 17,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus į Klaipėdos rajono apylinkės teismo archyvą grąžinti civilinę byla Nr.N2-205-586/2009 it Nr.2-1695-867/2011.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.